2011 m. spalio 20 d. Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Edmundas Pupinis dalyvavo Briuselyje vykusioje konferencijoje dėl ES Bendros žuvininkystės politikos reformos.
Europos Komisijos narė, atsakinga už jūrų reikalus ir žuvininkystę, Maria Damanaki, pradėdama diskusiją konferencijoje, kurioje dalyvavo ES parlamentų komitetų pirmininkai, kuruojantys šalių žuvininkystės politikos klausimus, pristatė esmines Bendros žuvininkystės politikos reformos gaires. Savo pranešime komisarė konferencijos dalyvius informavo, kad esminis reformos siekis yra užtikrinti šios ūkio šakos stabilumą, tai yra žuvų išteklių subalansuotą naudojimą, reguliuojant didžiausius leistinus sugaunamos žuvies kiekius ir žvejų socialines garantijas. Komisarė pažymėjo, kad šiuo metu yra išgaudomi per dideli kiekiai - net apie 75 proc. žuvų rūšių, todėl būtina imtis priemonių, kad būtų užtikrintas tinkamas priežiūros mechanizmas, reguliuojantis didžiausius leistinus sugauti žuvų kiekius. Minėti pakeitimai, pranešėjos teigimu, turėtų būti įgyvendinami palaipsniui, t. y. iki 2015 m. Labai svarbu, anot komisarės, mažinti žuvų priegaudos, t. y. pagaunamų, bet vėliau atgal į jūrą išmetamų kaip netinkamų rinkai žuvų kiekį, nes netinkamas masiniam pardavimui žuvis galima panaudoti žuvų miltų gamybai ar tiesiogiai parduoti vartotojams. Komisarė savo pranešime paminėjo ir akvakultūros vystymo plėtros galimybes, bei išreiškė norą modernizuoti sprendimo priėmimo būdus, kad Europos Parlamentui ir ES Tarybai liktų svarbių politinių sprendimų priėmimas, o techninius sprendimus galėtų priimti regioninės patariamosios tarybos kartu su valstybių narių administracijomis.
Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas E.Pupinis išreikšdamas savo nuomonę pažymėjo, kad suprantamas žuvininkystės politikos reformos tikslas, tačiau svarbu nepamiršti pačių žvejų, žuvų augintojų ir perdirbėjų, todėl būtina numatyti efektyvias priemones, užtikrinančias žuvininkystės sektoriaus ekonominį gyvybingumą ir socialinį patrauklumą. Taip pat komiteto pirmininkas akcentavo akvakultūros vystymo svarbą: Akvakultūros vystymas ir plėtra yra neatskiriama ir vis didėjančią svarbą įgaunanti žuvininkystės sritis. Todėl, mūsų nuomone, būtina sudaryti palankias sąlygas šiai sričiai vystyti, didinant finansavimą modernioms žuvų auginimo technologijoms, plečiant auginamų žuvų asortimentą, kad sumažintume Europos Sąjungos vidaus rinkos priklausomybę nuo žuvų importo iš trečiųjų šalių bei užtikrintume vartotojų aprūpinimą kokybiška produkcija. Taip pat sveikintinas siekis uždrausti priegaudos išmetimus, nes tai yra maisto išteklių švaistymas ir ekonominiai nuostoliai. Lietuvos nuomone, žuvų išmetimai į jūrą turėtų būti eliminuoti palaipsniui, visų pirma nustatant ir išmėginant išmetimus mažinančias priemones bei atsižvelgiant į konkrečių žuvų rūšių biologines ypatybes. Be abejo, labai svarbu, kad reformuotoje bendroje žuvininkystės politikoje būtų tinkamai atspindėti Europos Sąjungos įsipareigojimai vykdant išorinę politiką, t. y. sudarant žvejybos partnerystės susitarimus su trečiosiomis šalimis bei užtikrinant vienodas veiklos sąlygas Europos Sąjungos ir trečiųjų šalių žvejams.
Taip pat komiteto pirmininkas papriekaištavo Komisijai, kad, diskutuojant apie tvarią žuvininkystės politiką bei finansinę paramą aplinkai draugiškoms iniciatyvoms, nekalbama apie laivų modernizavimą. Dauguma Lietuvos, Latvijos ir Estijos laivų yra seni, neekonomiški ir žalingi aplinkai, todėl būtina žvejams sudaryti galimybes atnaujinti laivus ir žvejoti moderniais, aplinką tausojančiais laivais.
Daugelio valstybių narių atstovai išreiškė paramą Komisijai dėl žuvų išteklių naudojimo, tačiau akcentavo, kad mokslininkų atliekami skaičiavimai kelia abejonių. Taip pat nemažai konferencijos dalyvių palaikė E. Pupinio išsakytą Lietuvos poziciją dėl didesnio dėmesio ir finansavimo akvakultūros plėtrai, kaip vienam svarbiausių reformos elementų, ir siūlė skirti šiai sričiai ypatingą dėmesį ir finansavimą.
E. Pupinio siūlymus dėl didesnio dėmesio skyrimo žvejams ir paramos laivų modernizavimui aktyviai palaikė Prancūzijos atstovas, teigdamas, kad būtina spręsti šiuos klausimus, ypač laivų atnaujinimo, nes senstantys laivai kelia grėsmę ne tik aplinkai, bet ir patiems žvejams. Lenkijos Senato Žemės ūkio komiteto pirmininkas, palaikydamas Lietuvos atstovą, taip pat pažymėjo, kad būtina nepamiršti žvejų interesų, nes žvejyba, ypač priekrantės, yra ne tik verslas, bet ir vietos kultūros dalis.
Europos Komisijos narė M. Damanaki konferencijos pabaigoje patikino, kad Komisija dės visas pastangas, jog finansavimas žuvininkystės politikai nemažėtų, o esminiams reformos elementams, tokiems kaip akvakultūra, bus skiriama daugiau dėmesio.
Komisarė taip pat informavo, kad iki šių metų pabaigos Komisija parengs informacines lenteles apie reformos eigą, diskutuotinus klausimus ir ateinančių metų pradžioje kvies valstybių narių atstovus tolimesnėms diskusijoms.
Deja, Komisarė neigiamai vertino pasiūlymus dėl laivų modernizavimo iš esmės, t. y. atnaujinant laivų parką. Pasak Komisijos atstovės, nuo 2014 m. ne tik nebebus finansuojamas laivų atidavimas į metalo laužą, bet ir laivų modernizavimas, nes ankstesniu periodu nemažai valstybių narių modernizuodamos laivus padidino ir žvejybos pajėgumus. Komisarė pritarė tik daliniam laivų atnaujinimui siekiant patogesnių darbo sąlygų žvejams bei siekiant užtikrinti laivų ekologiškumą.
Diskusijos šiuo klausimu tik įgauna pagreitį ir Lietuvos atstovai dar ne kartą galės atstovauti žvejų interesams tiek Europos Parlamente, tiek Europos Komisijos rengiamuose susitikimuose. Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas E. Pupinis taip pat ketina kreiptis į Lietuvoje išrinktus Europos Parlamento narius, kviesdamas palaikyti Lietuvos žvejų interesus diskusijose Europos Parlamente.
