Žurnalistų Agroklubas tęsdamas gražią tradiciją – metams baigiantis susitikti Seime, šiemet susitiko jau penktą kartą. Susitikime dalyvavo 17 spaudos, radijo, televizijos atstovų. Atsižvelgiant į tai, kad ateinantys – 2012 metai tarptautiniai kooperatyvų metai, į šį renginį buvo pakviesti ir Žemės ūkio rūmų, Lietkoopsąjungos ir Lietuvos kredito unijos atstovai.

Susitikime dalyvavo agroklubo prezidentas Dainius Ručinskas, Tarybos nariai: Salomėja Pranaitiene, Regina Montviliene, Vitalija Vitkauskienė, kiti Agroklubo nariai, Seimo kancleris Jonas Milerius, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Edmundas Pupinis ir šio Komiteto biuro vedėjas Romaldas Abugelis bei patarėja, žurnalistų Agroklubo koordinatorė Simantė Kairienė.

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Edmundas Pupinis informavo, kad Jungtinių Tautų Organizacijos Generalinė Asamblėja 2012 metus paskelbė Tarptautiniais kooperatyvų metais. Pasiūlė Agroklubo nariams kitąmet skirti ypatingą dėmesį kooperacijos idėjų sklaidai. Priminė, kad kooperacija Lietuvoje ne naujiena, ji buvo išplėtota dar tarpukario Lietuvoje, tačiau apgailestavo, kad Lietuvos Kooperacijos įstatymas buvo priimtas praėjus trejiems metams po nepriklausomybės atkūrimo, kai jau buvo prasidėjęs privatizavimas, t.y. tik 1993 metais. Pirmininkas pasidžiaugė, kad smulkieji ūkininkai pradeda suprasti, jog tik per kooperaciją galima apsisaugoti nuo monopolininkų primetamų nelygiaverčių sąlygų superkant produkciją.

Pasak Kooperatinės bendrovės Lietuvos kooperatyvų sąjungos Valdybos pirmininko Roberto Miliausko, Tarptautiniai kooperatyvų metai sudarys sąlygas pasauliniu mastu atkreipti dėmesį į tai, kad yra ir daugiau verslo organizavimo būdų, formų bei siūlė atkreipti dėmesį į kooperatyvų veiklos svarbą ir problemas, padidinti visuomenės susidomėjimą.

Kooperatyvus jis siūlė vertinti kaip vieną iš galimybių valstybės institucijoms siekti spartesnio ekonominio šalies augimo, o žmonėms – susikurti pageidaujamą pragyvenimą. Tai efektyvi priemonė, padedanti apsaugoti kooperatyvų narius nuo stambių monopolijų ir įvairiausių tarpininkų diktato, nepagrįsto kainų kėlimo. Daugelis ūkių yra ir dar ilgai bus smulkūs, Lietuvos kaimuose ir mažuose miesteliuose – didžiausias nedarbas. Kaip tik tokių vietovių plėtros perspektyvas geriausiai atveria kooperacija. Europos Sąjungos valstybių patirtis rodo, kad tai perspektyvus kelias. Europoje yra apie 160 tūkst. kooperatyvų, jungiančių daugiau kaip 123 mln. narių. Lietuvos ūkyje dėl įvairių priežasčių kooperatinio sektoriaus vaidmuo, palyginti su kitomis šalimis, yra gana nedidelis (veikia 72 kredito unijos, per 200 žemės ūkio ir 32 prekybos kooperatyvai). Tačiau pasaulinė praktika rodo, jog labiau išsivysčiusiose šalyse kooperacija yra išvystyta gerokai stipriau. Apie kooperacijos reikšmę galima spręsti iš narių skaičiaus kooperacijos dalies ūkyje. Pavyzdžiui, JAV yra apie 60 mln. kooperatyvų narių, Prancūzijoje – 13 mln., Italijoje - 11 mln., Kanadoje – 12 mln., Anglijoje ir Švedijoje po 8 mln., t.y. kas 4-5 gyventojas arba kas antra šeima.

Skirtingai negu ES senbuvėse, Lietuvoje nėra draudimo, verslų, amatų, sveikatos apsaugos, vaikų bei pagyvenusių žmonių priežiūros ir kitų paslaugų kooperatyvų. Beveik neplėtojama gamybinė kooperacija, kuri atlieka svarbų vaidmenį Čekijoje, Ispanijoje, Italijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Slovakijoje. ES senosiose narėse yra apie 55 tūkstančiai gamybinių kooperatyvų, juose dirba daugiau kaip milijonas asmenų. Airijoje, Olandijoje, Prancūzijoje kooperatyvai valdo didžiąją dalį pieno produktų rinkos.

Pristatydamas KB Lietuvos kooperatyvų sąjungos (Lietkoopsąjungos) veiklą R. Miliauskas pažymėjo, kad ji vienija 42 juridinius narius, kurie valdo beveik 600 parduotuvių. Kooperacijos įmonėse dirba apie 4 tūkst. darbuotojų. Lietkoopsąjunga atstovauja savo narių interesams valstybinėse, kooperatinėse ir kitose Lietuvos institucijose bei tarptautinėse organizacijose. Ji yra 8 uždarųjų akcinių bendrovių steigėja, kurios verčiasi didmenine ir mažmenine prekyba (Kauno kooperacijos didmeninė prekyba, Vilniaus kooperacijos prekyba), alkoholinių gėrimų gamyba (Lietuviškas midus), poilsio organizavimu (Palangos Žuvėdra), brangiakailių žvėrelių auginimu (Kretingos žvėrininkystės ūkis), patalpų nuoma (Kooperacijos paslauga) ir kita veikla. Lietkoopsąjunga yra „Vilniaus kooperacijos kolegija“ VšĮ steigėja.

R.Miliauskas pabrėžė, kad šiuo metu Lietuvoje yra 3 tipo kooperatyvai ( žemės ūkio, kredito ir prekybos kooperatyvai), kurie jungiasi į šakines sąjungas. Tarptautiniais kooperatyvų metais būtų siekiamybė įkurti visų kooperatyvų formų konfederaciją, kad geriau galima būtų koordinuoti bendrus veiksmus ir išplėsti bendradarbiavimą.

Komiteto pirmininkas Edmundas Pupinis pasidžiaugė, kad neblėsta domėjimasis kaimu, Seimo Kaimo reikalų komiteto veikla ir pabrėžė, kad Kaimo reikalų komiteto nariai ir darbuotojai visuomet atviri žiniasklaidai ir visais aktualiais Komiteto kuruojamais klausimais pasirengę suteikti savalaikę informaciją.

Simantė Kairienė

Kaimo reikalų komiteto biuro patarėja, žurnalistų Agroklubo koordinatorė