2011 m. vasario 2 d. Lietuvių kalbos institute (LKI) įvyko Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto išvažiuojamasis posėdis. Posėdžio dalyviai instituto direktorės doc. dr. J. Zabarskaitės buvo supažindinti su Lietuvių kalbos muziejumi, kuriame atsispindi ne tik visa lietuvių kalbos istorija, instituto veikla, pristatyta instituto struktūra, veiklos kryptys.

LKI Mokslo tarybos pirmininkė dr. R. Miliūnaitė iškėlė problemas, susijusias su trimis LR Švietimo ir mokslo ministerijos parengtais dokumentais: dėl biudžeto lėšų, ilgalaikių programų ir institutų veiklos išorinio vertinimo tvarkos aprašų. Dr. R. Miliūnaitė apgailestavo, kad juose neatsispindi pasitarimuose pareikštos pastabos bei siūlymai. Pirmiausia minima buvo tai, kad Lietuvių kalbos institutas leidžia fundamentalius lietuvių kalbos darbus, jais remiantis yra rašomi ir leidžiami kiti darbai, tačiau sumažinus biudžetinį finansavimą, o lėšų trūkumą dengiant iš projektams skiriamų lėšų, gali kilti grėsmė, kad sistemiškai tęsiami darbai bus užmesti ir vykdomi nenuosekliai arba išvis nepradedami daryti daugiau laiko reikalaujantys darbai. Taip pat baiminamasi, kad išorinis veiklos vertinimas sureikšmins ekspertų darbą ir jis taps neobjektyvus, ir manoma, kad tai silpnins pačių institutų savarankiškumą. Lietuvių kalbos, Lietuvių literatūros ir tautosakos, Lietuvos kultūros tyrimų bei Lietuvos istorijos institutų iniciatyva buvo pasiūlyta parengti ilgalaikės veiklos ir plėtros gaires, kurios padėtų įgyvendinti šių institutų misiją. LR Švietimo ir mokslo ministerija, inicijuojanti svarbius institutams dokumentus, buvo kviečiama labiau atsižvelgti į jų pateikiamas pastabas bei pasiūlymus, taip pat parengti vertinimo kriterijų aprašą. Komiteto pirmininkas Valentinas Stundys vėliau organizuoti atskirą komiteto posėdį po to, kai institutų problemas aptars humanitarinių mokslų institutai su Švietimo ir mokslo ministerija ir Lietuvos mokslo taryba.

Švietimo ir mokslo ministerijos Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vyriausioji specialistė Asta Nida Poderienė pristatydama naują Lietuvių kalbos vidurinio ugdymo bendrąją programą teigė, kad ši programa nėra visiškai nauja, t.y. parengta remiantis veikiančiomis Lietuvos švietimo plėtotės strateginėmis nuostatomis. Ši vidurinio ugdymo programa skirta besimokantiems gimtąja lietuvių kalba bei tautinių mažumų kalbomis. Iš programos išnyko antikos, religijos bei viduramžių tekstai, nes, pasak programos autorių, šie kūriniai yra studijuojami iki 11 klasės. Komiteto nariai ir dauguma mokytojų ekspertų buvo patenkinti naująja programa, tačiau pareikšta ir pastabų dėl programinės literatūros sąrašo apimties. Komiteto narė Dalia Teišerskytė išreiškė nuomonę, kad programa yra labai gera, tačiau nėra lėšų naujiems vadovėliams bei specialistų komandai, kuri įgyvendintų tą programą. Dėl šios priežasties reikia kalbėti ne apie pačią programą, tačiau apie tai, kaip ją įgyvendinti kuo mažesnėmis sąnaudomis. Dalis mokytojų tvirtino, kad reikia detalesnės programos, kur būtų nurodyta, kokius metodus taikyti, kaip medžiagą pateikti. Programos autoriai ir jos šalininkai teigė, kad būtent už medžiagos pateikimą yra atsakingas mokytojas. Vienas iš tikslų, kurių reikia siekti, yra tai, kad ši programa sutiktų su egzamino užduotimis. Posėdyje taip pat dalyvavo lietuvių kalbos mokytojai ekspertai bei Lietuvių kalbos gynėjų sąjungos pirmininkė Jūratė Voloskevičienė.