2011 

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto 2011 m. gegužės 25 d. posėdyje Žurnalistų etikos inspektorė Zita Zamžickienė pristatė 2010 metų veiklos ataskaitą. Z. Zamžickienė akcentavo, kad Žurnalistų etikos inspektorius yra ne tik žmogaus teisių gynėjas, bet ir konsultantas, patarėjas tiek žiniasklaidos, tiek valdžios atstovams. Inspektorė pasidžiaugė, kad, numačius administracinę atsakomybę už Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimų ir kitų teisėtų reikalavimų nevykdymą, pastebimai pagerėjo inspektoriaus priimtų sprendimų vykdymas (nuo 7,7 proc. iki 58,3 proc.), taip pat akcentuota, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu vidutiniškai tik apie 22,7 proc. inspektoriaus priimtų ir teismui apskųstų sprendimų pripažįstami nepagrįstais, 9,1 proc. sprendimų iš dalies pakeičiami. Tuo pačiu ataskaitoje konstatuojama, kad žiniasklaidos laisvę šiandien gaubia šou žanro rūbas. Tokia laisvė nepripažįsta atsakomybės, propaguoja naują kalbėjimo ir bendravimo stilių – „be ribų”, „be jokių tabu”. Kai kuriose laidose gujami paskutiniai etikos likučiai: agresyvumas, tirštas tamsių spalvų potėpis, naujų laikų „prokuratorių” tonas ir galutinis viešas nuosprendis prasilenkia su žmogaus nekaltumo prezumpcija. Z. Zamžickienė apgailestavo, kad 2010 m. viešosios informacijos rengėjo pelnas ir komercinis interesas buvo svarbesni nei žmogaus teisių apsauga. Ypač tai būdinga bulvarinei žiniasklaidai.

Žurnalistų etikos inspektorė Z. Zamžickienė taip pat priminė, kad tarnyba prieš keletą metų yra pateikusi siūlymą steigti visuomenės informavimo priemonių registrą, siekiant užtikrinti žiniasklaidos priemonių skaidrumą prieš visuomenę. Nors Visuomenės informavimo įstatymo 24 straipsnyje nustatyta, kad duomenys apie žiniasklaidos įmonės akcininkus ar dalininkus, kurie turi nuosavybės teise ar valdo ne mažiau kaip 10 procentų visų žiniasklaidos bendrovės akcijų ar turto, turi būti pateikti Kultūros ministerijai, kai kurių žiniasklaidos priemonių duomenys iki šiol neskelbiami. Taip pat neskelbiami ir jų tarpusavio ryšiai su kitomis žiniasklaidos ar verslo grupėmis. Inspektorės teigimu, visi būtini duomenys jau yra Registrų centre, todėl pagrindinė užduotis – išskirti esamus duomenis į posistemę, kurioje būtų nemokamai skelbiami visuomenei rūpimi duomenys apie viešosios informacijos rengėjus. Žurnalistų etikos inspektorė taip pat pasiūlė papildyti Visuomenės informavimo įstatymą tam tikromis nuostatomis dėl skundų nagrinėjimo ir nurodyti, kad inspektorius gali siūlyti prokurorui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo.

Komitetas bendru sutarimu pritarė Žurnalistų etikos inspektoriaus 2010 m. veiklos ataskaitai.

Komiteto posėdyje taip buvo svarstomi Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos nuostatai. Komitetas bendru sutarimu nusprendė padaryti svarstymo komitete pertrauką ir Valentiną Stundį, Astą Baukutę, Mariją Aušrinę Pavilionienę ir Dalią Teišerskytę paskyrė išvadų rengėjais.

Seimo narės Astos Baukutės prašymu Komitetas svarstė Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo įgyvendinimą. Seimo narė atkreipė dėmesį, kad animaciniai filmai, pasakos atlieka auklėjamąjį poveikį vaikams, tuo tarpu šiuolaikiniai per lietuviškus TV kanalus rodomi animaciniai filmai pateikia iškreiptą tikrovės vaizdą, juose smurtaujama, pervertinamos veikėjų galios, galima lyčių vaidmenų painiava, apstu erotinių scenų, akcentuojamos fizinės veikėjų savybės ir kt. Komiteto posėdyje dalyvavęs Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) pirmininkas dr. Paulius Subačius akcentavo, kad programos yra transliuojamos ir retransliuojamos, joms taikomas skirtingas teisinis reglamentavimas. Lietuvoje cenzūra yra draudžiama, todėl nėra išankstinio programų vertinimo. LRTK pirmininkas akcentavo, kad kai kurios transliuojamos programos, skirtos vaikams, yra indeksuojamos (pvz., ženklu N7). Tokių priemonių, kurios leidžia tėvams įvertinti programos turinį, pakanka. Žurnalistų ir leidėjų etikos inspektorė Z. Zamžickienė pridūrė, kad tokio pobūdžio skundai dėl transliuojamų programų turinio turėtų būti siunčiami tarnybai, kuri juos įvertintų ir imtųsi atitinkamų teisinių veiksmų.