2011 m. gegužės 13 d. Seimo Europos informacijos biuro vyko Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto ir Seimo Europos informacijos biuro organizuota Europos savaitės diskusija „Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimas švietimo ir mokslo bei kultūros ministerijų valdymo srityse“. Diskusijoje pranešimus skaitė Švietimo ir mokslo ministerijos, Kultūros ministerijos, Finansų ministerijos ir Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovai. Diskusijoje dalyvavo Seimo nariai, švietimo, mokslo ir kultūros institucijų bei įstaigų, akademinės bendruomenės, žiniasklaidos atstovai.
Pradėdamas kasmetinę Europos savaitės diskusiją Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Valentinas Stundys pabrėžė, kad Komitetas jau ne pirmą kartą diskutuoja šia tema. Prieš keletą mėnesių ES struktūrinės paramos panaudojimo mokslo srityje klausimas buvo svarstytas ir Komiteto posėdyje. V. Stundys taip pat akcentavo, kad Komitetas, svarstydamas 2010 metų Vyriausybės metinę veiklos ataskaitą, pasiūlė numatyti kultūros infrastruktūros atnaujinimą, kultūros paveldo atgaivinimą ir kultūrinio turizmo plėtrą kaip remtinas veiklas 2014-2020 Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos Lietuvai perspektyvoje, siekiant tvarios regionų plėtros bei efektyvaus kultūros sektoriaus potencialo išnaudojimo.
Švietimo ir mokslo ministerijos Europos Sąjungos paramos koordinavimo departamento direktorius Raimondas Paškevičius diskusijos dalyviams pristatė 2011–2012 m. ES struktūrinės paramos panaudojimo planus, įgyvendinamas priemones švietimo ir mokslo srityse. Ministerijos atstovas išskyrė ir problemas, t.y. viešųjų pirkimų įgyvendinimas, projektų vykdytojų administracinių gebėjimų trūkumas bei išskirtinis mokslinių tyrimų finansavimas, neretai sunkiai suderinamas su ES struktūrinės paramos administravimo procedūromis.
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Korupcijos prevencijos valdybos Korupcijos rizikos skyriaus vyriausiasis specialistas Eimutis Misiūnas pristatė STT atlikto tyrimo dėl ES struktūrinės paramos panaudojimo švietimo ir mokslo ministerijos srityse rezultatus. Tarnybos atstovas pakomentavo projektų atrinkimo teisinį reglamentavimą, viešinimo ir vertinimo aspektus, išanalizavo kelias praktines situacijas korupcijos prevencijos požiūriu. E. Misiūnas konstatavo, kad teisinis reglamentavimas, nustatantis Lietuvos 2007–2013 m. ES struktūrinės paramos panaudojimą Švietimo ir mokslo ministerijos valdymo srityje, yra ydingas antikorupciniu požiūriu, kadangi ne visi santykiai yra teisiškai reglamentuoti, paliktos diskrecijos galimybės, nepakankamas kontrolės mechanizmas. STT atliktos analizės metu taip pat nustatyta, kad ne visais atvejais laikytasi Lietuvos 2007–2013 m. ES struktūrinės paramos panaudojimo procedūras reglamentuojančių teisės aktų.
Kultūros ministerijos Strateginio planavimo skyriaus vyriausioji specialistė Edita Sabalionytė apgailestavo, kad Lietuvos 2004-2006 m. ir 2007–2013 m. ES struktūrinės paramos panaudojimo laikotarpiu kultūra nebuvo išskirta nė vienoje Veiksmų programoje kaip atskiras prioritetas, o Kultūros ministerija nebuvo paskirta ES paramą administruojančia institucija. E. Sabalionytė atkreipė dėmesį, kad Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje šios problemos nėra, todėl paragino valstybės politikus dėti daugiau pastangų, kad ateinančiam 2014-2020 m. laikotarpiui kultūrai būtų skirta daugiau dėmesio. Ministerijos atstovė tuo pačiu pasidžiaugė, kad net ir esant tokiam reglamentavimui, įvairios kultūros institucijos ir organizacijos sugeba gauti ES paramą ir įgyvendinti projektus, susijusius su žmogiškųjų išteklių plėtra, ekonominio augimo skatinimu ar informacinės visuomenės plėtra.
Finansų ministerijos ES struktūrinės paramos valdymo departamento direktoriaus pavaduotojas Ramūnas Dilba pristatė ES struktūrinių fondų panaudojimo strategiją, fondų paramą švietimui ir mokslui bei jos įsisavinimą pagal veiksmų programas, numatomus pasiekti paramos įgyvendinimo rezultatus, priemones paramos panaudojimo efektyvumui didinti ir ateities perspektyvas. Finansų ministerijos atstovas pabrėžė, kad ES struktūrinė parama kultūros projektams tiesiogiai nėra skiriama, nes pagrindinis Sanglaudos politikos tikslas - skatinti socialinę ir ekonominę sanglaudą. Tačiau 2007-2013 m. netiesiogiai apie 3,2 proc. Europos regioninės plėtros fondo lėšų buvo skirta kultūrai. R. Dilba pabrėžė, kad kultūra yra svarbus horizontalusis prioritetas siekiant mažinti socialinius ir ekonominius skirtumus tarp šalies regionų ir tuo pačiu sudaryti sąlygas tolygesnei regionų plėtrai šalyje, socialinės, ekonominės ir teritorinės sanglaudos didinimui tiek Lietuvoje, tiek visoje ES.
Diskusiją apibendrinęs Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas V. Stundys akcentavo, kad Komitetas laikosi principingos pozicijos, jog kultūrai būtina skirti didesnį dėmesį, tuo labiau, kad šis sektorius sukuria apie 5 proc. šalies BVP. Kultūros sektoriaus plėtra, Komiteto pirmininko nuomone, padėtų įgyvendinti ir strategijos „Europa 2020“ tikslus. V. Stundys taip pat pabrėžė, kad šiais metais Seimo patvirtintos Lietuvos kultūros politikos kaitos gairės yra puiki proga peržiūrėti kultūros politiką iš esmės ir imtis atitinkamų reformų.
