NATO Parlamentinė Asamblėja (NATO PA) yra tarpparlamentinė organizacija, kurioje NATO valstybių parlamentarai kartu su asocijuotais Asamblėjos nariais bei kitų šalių partneriais aptaria jų šalims ir visam Aljansui rūpimus klausimus politikos, saugumo ir ekonomikos srityje. NATO Parlamentinės Asamblėjos tikslas - būti forumu, kuriame NATO valstybių parlamentarai kartu su savo kolegomis iš kitų valstybių galėtų keistis nuomonėmis ir idėjomis, ieškoti bendrų sprendimų užtikrinant saugumą bei stabilumą.
Asamblėjos įkūrimo data laikoma 1955 m. liepos 18 d., kada parlamentarai iš 14 Šiaurės Atlanto Aljanso valstybių susirinko Paryžiuje į "NATO Šalių Parlamentų Narių Konferenciją". Pavadinimas vėliau buvo pakeistas į "NATO Parlamentarų Konferenciją", o 1966 m. - į "Šiaurės Atlanto Asamblėją". Nuo 1999 m. birželio 1 d. oficialus šios organizacijos pavadinimas yra NATO Parlamentinė Asamblėja.
NATO PA yra atskira nuo NATO institucija. Tačiau su Šiaurės Atlanto Aljansu NATO PA yra susijusi darbiniais ryšiais, tarp abiejų organizacijų nuolat palaikomi kontaktai, NATO reaguoja į visas rekomendacijas ir rezoliucijas, kurias priima Asamblėja, NATO Generalinis Sekretorius dalyvauja Asamblėjos sesijose bei kituose svariuose renginiuose, kasmet vyksta susitikimas su Šiaurės Atlanto Taryba.
Besikeičiant saugumo aplinkai pasaulyje bei vykstant NATO transformacija, NATO Parlamentinės Asamblėjos vaidmuo ypač sustiprėjo. Išaugo parlamentarų vaidmuo siekiant bendro sutarimo Aljansui svarbiais klausimais, priimant atsakingus sprendimus dėl karių siuntimo į tarptautines misijas, vykdant būtinas šalių gynybinių sistemų reformas, formuojant visuomenės nuomonę ir kt.
Nuo 1990 m. į Asamblėjos veiklą asocijuoto nario teisėmis įsitraukė daugelis Centrinės ir Rytų Europos valstybių. Lietuvai asocijuoto nario statusas buvo suteiktas 1991 m. metinėje Asamblėjos sesijoje Madride. 2004 m. Lietuvai tapus NATO nare, Lietuva tapo ir tikrąja NATO Parlamentinės Asamblėjos nare.
Asamblėjos nariais gali būti nacionalinių parlamentų atstovai. Vyriausybės nariai negali būti deleguoti į Asamblėją.
Asamblėjai vadovauja Nuolatinis komitetas, į kurio sudėtį įeina po vieną atstovą iš tikrųjų narių delegacijų. Nuolatinio komiteto nariai ex officio yra ir Asamblėjos prezidentas, jo pavaduotojai, iždininkas ir Asamblėjos komitetų pirmininkai.
Asamblėjos biuras – prezidentas, jo pavaduotojai ir iždininkas - yra renkamas kiekvienais metais rudens sesijose. Prezidentą Asamblėja renka kasmet. Prezidentas atstovauja Asamblėjai ir sprendžia pagrindinius klausimus, kada nevyksta Asamblėjos sesijos, Nuolatinio komiteto ir biuro posėdžiai.
NATO PA du kartus per metus renkasi į sesijas - pavasario ir metinę rudens. Sesijos kasmet vyksta skirtingose šalyse. Asamblėjoje veikia penki komitetai:
- Politikos komitetas
- Gynybos ir saugumo komitetas
- Ekonomikos ir saugumo komitetas
- Civilinio saugumo komitetas
- Mokslo ir technologijų komitetas.
Komitetuose dirba pakomitečiai ir darbo grupės. Kiekvienas komitetas per metus surengia kelis vizitus, pasirenkant aktualiausias tam komitetui temas ir regionus.
Savo poziciją Asamblėja gali išreikšti rekomendacijomis ir rezoliucijomis.
Oficialios Asamblėjos kalbos yra anglų ir prancūzų.
Asamblėjos veikla yra finansuojama iš valstybių narių įmokų. Šios įmokos yra nustatomi pagal NATO civiliniam biudžetui naudojamus kriterijus.
Tarptautinis NATO Parlamentinės Asamblėjos sekretoriatas įsikūręs Briuselyje. Sekretoriatui vadovauja Generalinis sekretorius, kurį skiria ir atleidžia Nuolatinis komitetas.
2001 m. gegužės 27-31 d. Vilniuje vyko NATO PA pavasario sesija Vilniuje.
Delegacijos sekretorė
Snieguolė Žiūkaitė, tel. +370-5-2396221; faks. +370-5-2396339 el. p. snziuk@lrs.lt
