Vakarų Europos Sąjunga įkurta 1948 m. Ji ilgai buvo vienintele saugumo organizacija Europoje. Prie 5 valstybių steigėjų - Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir Beneliukso valstybių - laipsniškai prisijungė dar penkios tikrosios narės: Vokietija ir Italija 1954 m., Ispanija ir Portugalija 1988 m., Graikija 1995 m. VES narės taip pat buvo ES ir NATO narėmis.
Be tikrųjų narių VES priklauso:
5 stebėtojos (ES, bet ne NATO valstybės, išskyrus Daniją): Danija, Airija, Austrija, Suomija ir Švedija;
3 asocijuotos narės (NATO, bet ne ES valstybės): Islandija, Norvegija, Turkija;
7 asocijuotos partnerės: Bulgarija, Estija, Latvija, Lietuva, Slovėnija, Slovakija, Rumunija.
Vakarų Europos Sąjungos statutiniai organai:
Taryba, į kurios sudėtį įeina valstybių - narių Užsienio reikalų ir Gynybos ministrai.
Asamblėja - parlamentinis forumas.
Vakarų Europos Sąjungai svarbios datos:
Amsterdamo sutartis / pasirašyta 1997 m. spalio 2 d., įsigaliojo 1999 m. gegužės 1 d./. Joje pabrėžiama, kad VES yra integrali ES vystymosi dalis, teikianti Europos Sąjungai galimybes veikti. Amsterdamo sutartyje numatoma galimybė skatinti glaudesnius institucinius santykius su VES, turint galvoje ir galimybę integruoti VES į ES, jeigu ES Viršūnių taryba taip nuspręstų. ES bendroji saugumo ir gynybos politika neturėtų perimti kolektyvinės gynybos įsipareigojimų iš NATO, o apimti tik Petersbergo uždavinius.
ES Viršūnių Tarybos susitikimas Kiolne / 1999 m. birželio 3-4/. Jame nutarta, kad sprendimai dėl VES funkcijų perdavimo ES bei Europos saugumo ir gynybos politikos įgyvendinimo sąlygų ir priemonių turėtų būti priimti iki 2000 m. pabaigos ir VES, kaip organizacija, turėtų baigti vykdyti savo funkcijas.
Helsinkio ES Viršūnių Taryba /1999 m. gruodis /. Nutarta iki 2003 metų sukurti ES pajėgas (iki 50 000-60 000 karių), kurios galėtų būti dislokuotos per 60 dienų metų laikotarpiui Petersbergo uždavinių vykdymui. Taip pat nutarta įkurti nuolatinius politinius ir karinius organus ES Tarybos viduje.
VES Ministrų Tarybos susitikimas Marselyje / 2000 m. lapkritis/. Priimti sprendimai, kurių tikslas - pasirengti VES uždarymui:
Iki 2001 m. liepos 1 d. turi būti sukurtos VES likutinės struktūros (residual structures) liekančioms VES funkcijoms vykdyti pagal modifikuotą Briuselio Sutartį (Sutarties V str. ir IX str.).
VES Ministrų Taryba pažymėjo, kad VES Karinis Štabas ruošiasi nutraukti savo veiklą. Taip pat nutarta, jog VES nutraukia svarbų dialogą ir bendradarbiavimą VES 28 (narės, asocijuotos narės ir asocijuotos partnerės) ir VES 21 (narės ir asocijuotos narės) formate. Šios funkcijos pereina ES atsakomybėn ir bus vykdomos išnaudojant politinį dialogą su atitinkamomis valstybėmis (15+15) formate ES instituciniuose rėmuose; VES turėto teisinio statuso šiuo metu "kompensuoti" neketinama, šį klausimą galutinai išspręs narystė ES).
Ministrai pabrėžė susidomėjimą VES Asamblėjos kaip Europos saugumo ir gynybos klausimų strateginio svarstymo institucijos veikla .Akcentuojama, kad parlamentinė kontrolė saugumo politikos srityje turi būti išlaikyta, patvirtintas naujas VES Asamblėjos pavadinimas -"The Interim European Security and Defence Assembly".
ES Viršūnių Tarybos susitikimas Nicoje /2000 m. gruodis/ priėmė sprendimą, kad ES perims iš VES Palydovinį Centrą ir Saugumo Studijų Institutą ir įkurs atitinkamas specializuotas agentūras.
Vakarų Europos Sąjungos Asamblėja / Europos saugumo ir gynybos Asamblėja/
Asamblėja įkurta pagal Modifikuotos Briuselio sutarties 9 - ąjį straipsnį. Tai vienintelis Europos parlamentinis forumas, kuriam tarptautinės sutarties pagrindu suteiktos galios visiškai nepriklausomai svarstyti gynybos klausimus.
Eilinė Asamblėjos sesija vyksta kartą per metus ir yra padalinta į kelias dalis. Jei Asamblėjos Prezidentinis komitetas nenusprendžia kitaip, ji vyksta Paryžiuje, kur įsikūręs nuolatinis Asamblėjos sekretoriatas, gruodžio ir birželio mėnesiais. Jei reikalinga, gali būti sušaukta neeilinė sesija.
Asamblėjos statutas numato 6 nuolatinius komitetus:
-
Gynybos
-
Politinį
-
Technologijų ir oro erdvės
-
Biudžeto reikalų ir administracijos
-
Reglamento ir ypatingosios teisės
-
Parlamentinių ir ryšių su visuomene
-
Asamblėja gali nutarti įsteigti tokius papildomus komitetus, kokie bus reikalingi.
Asamblėjos dokumentai išleidžiami anglų ir prancūzų kalbomis. Sesijos bei komitetų posėdžiai verčiami į oficialias valstybių - narių kalbas, jeigu to pageidaujama.
Asamblėjai vadovauja Biuras, kurį sudaro Prezidentas ir 10 Vice- Prezidentų, kurie negali priklausyti tai pačiai delegacijai. Biuras renkamas kartą per metus sesijos pradžioje / VES Asamblėjos Prezidentu nuo 2006 -ųjų metų gruodžio sesijos yra p. Jean-Pierre Masseret./.
2004 m. spalio mėnesį VES Asamblėjos Nuolatinio komiteto posėdyje pritarta VESA sprendimams dėl naujo statuso suteikimo naujoms ES ir NATO narėms. Lietuvai suteiktas prijungtojo nario (affiliate member) statusas.
2008 m. gegužės 6 Asamblėja priėmė naujai parengtą statutą ir darbo tvarkos taisykles. Šiais dokumentais buvo siekiama, geriau atspindėti tai, kad organizacijos veiklos pagrindą sudaro tarpparlamentinė Europos bendrosios užsienio, saugumo ir gynybos politikos kontrolė.
Pagrindinis šių pokyčių tikslas buvo suteikti visų ES valstybių narių parlamentarams vienodą statusą ir lygias balsavimo teises, lyginant su ES valstybių vyriausybių teisėmis atitinkamose ES institucijose, ypač Politikos ir saugumo komitete. Dabar tarpparlamentinis Asamblėjos veiklos dėmuo atitinka ir atspindi veiklą, vykdomą tarpvyriausybiniu lygiu.
Šis žingsnis suteikia nacionaliniams parlamentams unikalią veiklos priemonę itin svarbioje Europos saugumo ir gynybos srityje. Ši iniciatyva visiškai atitinka Lisabonos sutarties nuostatas ir suteikia daug galimybių tam, kad būtų išspręsta liūdnai pagarsėjusi demokratijos deficito problema, kankinusi Europą jau daugelį metų.
Remiantis šiuo dokumentu, VESA nariais tampa visų ES valstybių narių (Airijos, Austrijos, Belgijos, Bulgarijos, Čekijos Respublikos, Danijos, Estijos, Graikijos, Ispanijos, Italijos, Jungtinės Karalystės, Kipro, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Liuksemburgo, Maltos, Nyderlandų, Portugalijos, Prancūzijos, Rumunijos, Slovakijos, Slovėnijos, Suomijos, Švedijos, Vengrijos ir Vokietijos) parlamentų nariai.
Remiantis aukščiau minėtu dokumentu, Visiems Europos Sąjungos 27 valstybių narių delegacijų nariams Asamblėjoje pasiūlomos vienodos teisės: teisė kalbėti, balsuoti ir siūlyti pataisas plenarinėse sesijose ir komitetų posėdžiuose.
NATO narės iš Europos ir valstybės, nesančios ES narėmis (Islandija, Norvegija ir Turkija) yra asocijuotosios narės. Kitos Europos šalys (Albanija, Bosnija ir Hercogovina, Kroatija, Juodkalnija, buvusi Jugoslavijos Respublika Makedonija, Moldova, Rusijos Federacija, Serbija ir Ukraina) yra partnerės. Kitų nacionalinių parlamentų, Europos Parlamento ir kitų tarpparlamentinių asamblėjų delegacijos gali būti pakviestos dalyvauti Asamblėjos sesijose kaip parlamentinės stebėtojos.
Plačiau apie Vakarų Europos Sąjungos Asamblėją / Europos Saugumo ir Gynybos Asamblėją/ galite pasiskaityti adresais:
http://www.weu.int
http://www.assemblee-ueo.org
