TURINYS

A. Įvadas
a) Pratarmė
b) Europos Sąjungos ir Lietuvos santykiai
Išplėsta pasirengimo stojimui strategija
Dvišalių santykių raida
B. Narystės kriterijai

1. Politiniai kriterijai
1.1 Demokratija ir teisės viešpatavimas
Parlamentas
Vykdomoji valdžia
Teismų sistema
Anti-korupcinės priemonės
1.2 Žmogaus teisės ir tautinių mažumų apsauga
Pilietinės ir politinės teisės
Ekonominės, socialinės ir kultūrinės teisės
Tautinių mažumų teisės ir apsauga
1.3. Apibendrinimas
 
2. Ekonominiai kriterijai
2.1 Įvadas
2.2 Ekonomikos pokyčiai per laikotarpį po Komisijos Nuomonės paskelbimo
Makroekonomikos pokyčiai
Struktūrinės reformos
2.3 Įvertinimas pagal Kopenhagos kriterijus
Funkcionuojančios rinkos ekonomikos egzistavimas
Gebėjimas įveikti konkurencijos spaudimą ir rinkos jėgas
2.4 Apibendrinimas
 
3. Gebėjimas prisiimti narystės įsipareigojimus
3.1 Vidaus rinka be sienų
Bendra sąranga
Keturios laisvės
Konkurencija
3.2 Inovacija
Informacinė visuomenė
Švietimas. Profesinis parengimas ir jaunimas
Mokslinis tiriamasis darbas ir technikos plėtra
Telekomunikacijos
Audiovizualinis sektorius
3.3 Ekonomikos ir biudžeto klausimai
Ekonominė ir pinigų sąjunga
Mokesčiai
Statistika
3.4 Sektorių politika
Pramonė
Žemės ūkis
Žuvininkystė
Energetika
Transportas
Smulkus ir vidutinis verslas
3.5 Ekonominė ir socialinė sanglauda
Užimtumas ir socialiniai reikalai
Regioninė politika ir sanglauda
3.6 Gyvenimo sąlygų kokybė ir aplinkos apsauga
Aplinkos apsauga
Vartotojų teisių gynimas
3.7 Teisingumas ir vidaus reikalai
3.8 Išoriniai ryšiai
Prekyba ir tarptautiniai ekonominiai ryšiai
Plėtra
Muitai
Bendroji užsienio ir saugumo politika
3.9 Finansų klausimai
3.10 Apibendrinimas
 
4. Administraciniai gebėjimai taikyti acquis
4.1 Administracinės struktūros
4.2 Administraciniai ir teismų gebėjimai
4.3 Giminiavimosi programa
4.4 Apibendrinimas

Išvada
Stojimo partnerystės ir Nacionalinės Acquis priėmimo programos: Jų įgyvendinimo globalinis įvertinimas
1. Stojimo Partnerystė
2. Nacionalinė acquis priėmimo programa

Priedas
Statistiniai duomenys

A. ĮVADAS

"Darbotvarkė 2000" Komisija teigė, kad ji reguliariai teiks Europos Viršūnių Tarybai ataskaitas apie visų Vidurio ir Rytų Europos šalių kandidačių pažangą rengiantis narystei, o pirmoji ataskaita bus pateikta 1998 m. pabaigoje. Europos Viršūnių Taryba Liuksemburge nusprendė, kad:

"Nuo 1998 m. pabaigos Komisija reguliariai teiks Tarybai ataskaitas, kartu su rekomendacijomis, reikalingomis daugiašalėms tarpvyriausybinėms konferencijoms rengti, peržiūrint kiekvienos Vidurio ir Rytų Europos šalies kandidatės pasiekimus rengiantis narystei Europos Sąjungoje, atsižvelgiant į Kopenhagos kriterijus, ypač Sąjungos acquis priėmimo tempą. Prieš pateikiant šias ataskaitas, asocijuotos narystės sutarties institucijos peržiūrės kiekvienos valstybės kandidatės Stojimo partnerystės programos įgyvendinimą ir pažangą priimant acquis. Komisijos ataskaitos, Tarybos kontekste, bus pagrindas priimti sprendimus, reikalingus deryboms dėl prisijungimo arba jų pradėjimo su kitomis kandidatėmis. Šiame kontekste Komisija, vertindama valstybės kandidatės galimybes įvykdyti ekonominius kriterijus ir su prisijungimu susijusius įsipareigojimus, taikys "Darbotvarkė 2000" patvirtintą metodą.

Komisijos reguliariose ataskaitose, pateikiamose Tarybai dėl valstybių kandidačių padarytos pažangos, reiktų laikytis dinamiško požiūrio."

Kardife Europos Viršūnių Taryba pritarė šioms išvadoms, pareikšdama, kad "Sąjungos prioritetas - tęsti Sąjungos išplėtimą, priimant šalis, nurodytas Liuksemburge Europos Viršūnių Tarybos išvadose, kuriomis remiantis jos gali aktyviai siekti savo narystės ir narystės įsipareigojimų, tarp jų vykdant Kopenhagos kriterijus. Kiekvienos iš šių šalių kandidačių padaryta pažanga bus vertinama tais pačiais kriterijais ir narystės sieks nuo jų pačių pasirengimo priklausančiu tempu. Daug priklausys nuo pačių šalių kandidačių pastangų siekiant šių kriterijų įvykdymo. Visiems bus naudinga stiprinti su ES santykius, dėka politinio dialogo ir strategijos, padedančios joms pasirengti narystei".

Remiantis šiose Tarybos Išvadose pateiktais kriterijais, reguliarios ataskaitos dėl Lietuvos pažangos rengiantis narystei ES yra tokios pačios struktūros, kaip ir Nuomonė. Joje:

- aprašomi iki šiol susiklostę Lietuvos ir Europos Sąjungos santykiai, ypač vykdant Europos sutartį;

- analizuojama, kaip politinės sąlygos atitinka Europos Viršūnių Tarybos keliamus reikalavimus (demokratiją, teisės viešpatavimą, žmogaus teises, tautinių mažumų apsaugą);

- vertinama Lietuvos ekonominė būklė ir perspektyvos pagal Europos Viršūnių Tarybos keliamus reikalavimus (rinkos ekonomiką, sugebėjimą konkuruoti Sąjungos rinkoje);

- nagrinėjami Lietuvos gebėjimai prisiimti narystės reikalavimus - perimti Sąjungos acquis, kaip nurodoma Steigimo sutartyje, jos teisinius aktus bei politiką.

Ataskaita apima ir teisminių bei administracinių valdžios institucijų gebėjimą, kurį paprašė apibūdinti Madride Europos Viršūnių Taryba, pabrėžusi būtinybę šalims kandidatėms pritaikyti savo administracines struktūras, užtikrinant Bendrijos politikos sklandų vykdymą po įstojimo.

Šis požiūris užtikrina vienodas sąlygas visoms šalims kandidatėms. Ataskaitoje atsižvelgiama į pažangą, padarytą po Nuomonės paskelbimo. Joje aptariama, ar Nuomonėje nurodytos reformos buvo įvykdytos ir analizuojamos naujos iniciatyvos, tarp jų tiesiogiai susijusios su Stojimo partnerystėje nurodytais prioritetais. Ataskaitoje yra atskiras skyrius, analizuojantis kaip įgyvendinami Lietuvos artimiausi prioritetai, nustatyti Stojimo partnerystėje.

Pažangos, pasiektos vykdant politinius ir acquis kriterijus, vertinimas remiasi pažanga, padaryta po Nuomonės paskelbimo, o tuo tarpu ekonominis vertinimas remiasi Lietuvos ekonominių rodiklių vertinimu per ilgesnį laikotarpį. Pažanga, padaryta įgyvendinant acquis, buvo vertinama remiantis priimtais įstatymais, o ne tais, kurie yra įvairiuose rengimo ar Parlamento patvirtinimo etapuose. Tik taip galima objektyviai įvertinti ir palyginti konkrečią pasirengimo narystei Europos Sąjungoje pažangą.

Rengiant ataskaitą buvo remtasi daugeliu informacijos šaltinių. Šalys kandidatės buvo raginamos pateikti informaciją apie pažangą, pasiektą rengiantis narystei po Nuomonės paskelbimo. Jų pateikiama informacija susitikimuose, rengiamuose vykstančiuose pagal Europos sutartį, nacionalines acquis priėmimo programas bei duomenys, pateikti acquis analitinio patikrinimo kontekste, buvo naudojami kaip papildomi informacijos šaltiniai. Rengiant ataskaitas, buvo atsižvelgta į Europos Viršūnių Tarybos Nuomonės svarstymus ir Europos Parlamento ataskaitas bei nutarimus apie Komisijos Nuomones, o, svarbiausia, į M.Kristoffersen parengtą ataskaitą dėl Lietuvos paraiškos narystei ES. Komisija, rengdama reguliarias ataskaitas, rėmėsi ir valstybių narių pateiktais vertinimais, ypač dėl narystės politinių kriterijų bei įvairių tarptautinių organizacijų darbu, o, svarbiausia, Europos Viršūnių Tarybos, ESBO ir tarptautinių finansinių institucijų bei nevyriausybinių organizacijų indėliu.

1998 m. kovo 30 d. penkiolikos ES valstybių narių, dešimties Vidurio ir Rytų Europos šalių kandidačių bei Kipro Užsienio reikalų ministrų susitikime buvo oficialiai pradėtas stojimo procesas. Prieš šį susitikimą buvo priimtos konkrečios, kiekvienos šalies poreikius atitinkančios Stojimo partnerystės programos, padėti šalims kandidatėms pasirengti narystei. Šiuose dokumentuose nurodyti tolesnio darbo prioritetai bei ES skiriama finansinė pagalba. Kovo mėnesį Lietuva pateikė savo Nacionalinės acquis priėmimo programos (NAPP) pirmąją redakciją, kurioje detaliau aptariami veiksmai, reikalingi Stojimo partnerystėje numatytiems tikslams pasiekti. Analitinis acquis nagrinėjimas ("screening") prasidėjo balandžio 3 d.. Pasirengimo stojimui etape pagalba bus iš esmės padidinta. Kartu su PHARE programa, nuo 2000 metų bus teikiama parama žemės ūkiui ir parengtas struktūrinis instrumentas, numatantis prioritetą priemonėms, tokioms kaip Europos Komisijos Sanglaudos fondas aplinkos apsaugos ir transporto srityje. PHARE programa bus skirta institucijoms kurti ir investavimui į kitas sritis vykdyti.

Europos sutartis tarp Europos Sąjungos ir Lietuvos įsigaliojo 1998 m. vasario 1 d. po jos ratifikavimo. Lietuva Europos sutartį įgyvendina teisingai ir prisidėjo prie sklandaus įvairių bendrų institucijų darbo.

Pirmieji Asociacijos tarybos ir Asociacijos komiteto susitikimai vyko 1998 m. vasario ir birželio mėnesiais. 1998 m. birželio mėnesį vykusiame susitikime pirmą kartą buvo aptarti Stojimo partnerystėje numatytų prioritetų įgyvendinimas. Nuo Europos sutarties įsigaliojimo įvyko septyni pakomitečio susitikimai.

Po Nuomonės paskelbimo Jungtinis parlamentinis komitetas, sudarytas iš Lietuvos ir Europos Parlamento atstovų, susitiko du kartus, 1998 m. sausio ir rugsėjo mėnesiais.

Lietuvos prekybos su ES dalis bendroje prekyboje toliau didėjo. Per pirmuosius penkerius 1998 m. mėnesius Lietuvos eksportas į ES sudarė 33 proc. viso eksporto (Vokietija 12 proc., JK 3,6 proc. ir Danija - 3,3 proc.). Importas iš ES sudarė 44 proc. (Vokietija 16,9 proc., Italija 3,8 proc. ir Danija 3,7 proc.).

Remiantis Europos sutartimi, derinimo protokolas, ypač apimantis neperdirbtus ir perdirbtus žemės ūkio produktus, buvo pasirašytas atsižvelgiant į Urugvajaus derybų raundo rezultatus bei Austrijos, Suomijos ir Švedijos stojimą į ES.

Tarp Lietuvos ir ES nėra didesnių prekybos problemų. Buvo inicijuotas naujas protokolas prie Europos steigimo sutarties, numatantis prekybos tekstilės gaminiais liberalizavimą. Iki jo oficialaus pasirašymo, protokolas laikinai taikomas jau nuo 1998 m. sausio 1 d..

Remiantis Stojimo partnerystėje nustatytais prioritetais, 1998 m. PHARE programoje numatytas nacionalinis asignavimas (32 milijonai ekiu), pirmiausia konkrečių administracinių institucijų gebėjimas stiprinti, aplinkos apsaugai, transportui, energetikai bei dalyvavimui Bendrijos programose, įskaitant Tempus. Papildoma 4 milijonų ekiu suma buvo skirta tarpvalstybinio bendradarbiavimo programai.

Be to, finansavimas bus skirtas ir pagal Pažangos fondo programą (Catch-up Facility) finansinio sektoriaus reformoms vykdyti ir antikorupcinėms priemonėms įgyvendinti.

Lietuva dalyvauja ir gauna naudą iš PHARE finansuojamų daugiašalių bei horizontalių programų muitinių, aplinkos apsaugos, statistikos, viešojo administravimo reformų srityje, o taip pat iš TAIEX.

1997 m. Nuomonėje apie Lietuvos paraišką narystei Europos Sąjungoje, Komisija nusprendė, kad:

"Lietuva demonstruoja valstybei su tvirtomis institucijomis, užtikrinančiomis teisės viešpatavimą, žmogaus teises bei pagarbą tautinėms mažumoms ir jų teisių gynimą požymius būdingus bruožus" .

Ir toliau reikalinga gerinti teismų darbą bei stiprinti kovą su korupcija."

Po 1997 m. gruodžio ir 1998 m. sausio mėnesiais vykusių prezidento rinkimų, 1998 m. vasario mėn. 26 d. naujasis Prezidentas p. Adamkus pradėjo vykdyti pareigas. Valdžios perdavimas vyko sklandžiai ir pagal įstatymus. 1998 m. kovo mėn. vyko nežymus Vyriausybės pertvarkymas. Vyriausybė Lietuvos stojimą į ES laiko politiniu prioritetu.

Parlamentas (Seimas) toliau dirbo patenkinamai. Jo įgaliojimai gerbiami, o opozicija visapusiškai dalyvauja veikloje.

1997 m. rugsėjo mėn. Seime buvo įsteigtas Europos reikalų komitetas.

Vykdomoji valdžia toliau dirba patenkinamai. Prezidento rinkimai buvo laisvi ir teisingi.

Seimas dar nepatvirtino naujo Valstybės tarnautojų įstatymo, kurio tikslas užtikrinti valstybės tarnautojų nepriklausomybę ir padidinti jų kompetenciją bei viešojo administravimo veiksmingumą. Tam reikia tolesnių pastangų.

Konkrečios pastangos buvo dedamos policijai pertvarkyti, nors ir toliau susiduriama su tinkamų darbuotojų priėmimo į darbą, jų mokymo ir kvalifikuotų darbuotojų išlaikymo tarnyboje sunkumais.

Nuomonėje buvo parodytas susirūpinimas dėl ilgai trunkančių teismo procesų, dėl kvalifikuotų darbuotojų trūkumo ir organizacinių sunkumų.

Siekdamos įveikti šiuos sunkumus, Lietuvos valdžios institucijos ėmėsi priemonių, kurių veiksmingumu dar reiks įsitikinti.

• Teisėjų skaičius padidėjo iki 518. Tačiau šiuo metu yra 101 laisva vieta.
• Teisingumo ministerijoje buvo įsteigtas specialus mokymo departamentas ir nepriklausomas Lietuvos teisėjų mokymo centras specialistų mokymo trūkumams spręsti.
• Teismų įstatymas buvo iš dalies pakeistas teismo antstolių darbui pertvarkyti ir padaryti jį veiksmingesnį.
• Lietuvoje buvo sukurta keturių pakopų teismų sistema Aukščiausiojo teismo darbo krūviui sumažinti, tačiau organizaciniai pakeitimai faktiškai galėjo pailginti teismo procesus. Pagal neseniai padarytus Teismų įstatymo pakeitimus Teisingumo ministerijoje buvo įsteigtas specialus Teismų departamentas. Viena iš pagrindinių šio departamento užduočių - tvarkyti teismų darbą.
• Užsitęsę teismo procesai sukelia sunkumų, ypač sprendžiant ūkines bylas. Toks delsimas trukdė taikyti bankroto įstatymą. Siekiant pagreitinti ūkinių ginčų sprendimą, buvo įsteigtas Arbitražo teismas ir nuo 1998 m. rugsėjo 1 d. panaikintas Ūkinis teismas.
• 1997 m. lapkričio 1 d. buvo priimtas įstatymas, numatantis priemones nuostoliams, padarytiems dėl tardymo ir teismo institucijų neteisėtų veiksmų, kompensuoti.

Galiausiai, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad Seimas dar nepatvirtino įstatymo, kuriuo įsteigiami administraciniai teismai.

"Nuomonėje" Lietuvai buvo rekomenduota suintensyvinti kovą su korupcija.

1997 m. liepos 2 d. įsigaliojo viešųjų ir asmeninių interesų valstybinėje tarnyboje suderinimo įstatymas. Šiuo įstatymu siekiama užtikrinti sprendimų nešališkumą ir užkirsti kelią korupcijai atsirasti ir plisti valstybiniame darbe. 1997 m. buvo sukurta speciali "švarių rankų" komisija pareigūnų piktnaudžiavimui tarnybine padėtimi tirti. 1997 m. lapkričio mėn. Parlamentas priėmė politinių kampanijų finansavimo įstatymą. 1998 m. balandžio mėn. Vyriausybė priėmė nutarimą dėl priemonių prieš ekonominius ir finansinius nusikaltimus bei organizuotą nusikalstamumą ir korupciją.

Pagal PHARE Pažangos fondą (Catch-up facility) Bendrijos parama bus skirta parengti nacionalinei politikai kovai su korupcija.

Turi būti toliau kovojama su korupcija. Nors vienas iš svarbiausių Vyriausybės prioritetų yra korupcijos mažinimas, dar reikia palaukti, kol taps aišku ar šios priemonės pakankamos.

Lietuva jau ratifikavo Europos žmogaus teisių konvenciją ir didžiąją dalį jos protokolų, nors 6 protokolas dėl mirties bausmės neratifikuotas.

1998 m. rugsėjo 16 d. Seimas vienbalsiai ratifikavo Europos konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ir žeminantį elgesį ir baudimą. Bendroji konvencija dėl tautinių mažumų apsaugos dar neratifikuota. 1997 m. rugsėjo 8 d. pasirašė iš dalies pakeistą Europos socialinę chartiją.

Lietuva ėmėsi priemonių kai kuriems "Nuomonėje" nurodytiems uždaviniams šiose srityse spręsti:

• mirties bausmė dar nepanaikinta, nors nuo 1996 m. jos taikymas de facto sustabdytas. Grupė Seimo narių kreipėsi į Konstitucinį teismą prašydama nustatyti, ar aukščiausioji bausmė nepažeidžia Konstitucijos.
• Nuomonėje nurodyta priemonė, leidžianti sulaikymą iki teismo pratęsti iki dviejų mėnesių įtarus asmenį padarius sunkų nusikaltimą, nuo 1997 m. birželio 30 d. nebetaikoma ir buvo pakeista nauju Nusikaltimų užkardymo įstatymu, nustatančiu sulaikymo tvarką ir pagrindą. Naujajame įstatyme numatytos priemonės, apsaugančios nuo savavališko sulaikymo, reikalaujant gauti teisėjo nutarimą sulaikyti. Tačiau, kai kuriose ataskaitose nurodoma, kad šiuose nutarimuose sulaikymo iki teismo laikotarpis vis dar yra nuo vienerių iki trejų metų. Yra ir tokių asmenų, kurie tardymo įstaigose laikomi ir pasibaigus teisėtam sulaikymo terminui. Tikimasi, kad padėtis pagerės pataisius Baudžiamojo proceso kodeksą, tardymo metu numatantį ilgiausią 18 mėnesių sulaikymo iki teismo laikotarpį.
• Kvalifikuotų advokatų skaičius padidėjo iki 627. Tačiau vis dar nepakanka advokatų, kad visiems atsakovams būtų sudarytos galimybes pasinaudoti Konstitucijoje numatyta teise į gynybą. Nors įstatyme numatyta, kad baudžiamosiose bylose asmenims, kurie finansiškai nepajėgūs pasisamdyti advokatą, jis paskiriamas nemokamai, valstybės atlyginimas už šias paslaugas yra toks mažas, kad dažnai advokatai savo pareigų gerai neatlieka.
• Lietuvos valdžios institucijos priėmė nuostatas, leidžiančias ES valstybių narių piliečiams turėti ne žemės ūkio paskirties žemę. Šios nuostatos įsigalios 1999 m.
• Teisė į privatų gyvenimą šiuo metu aiškiai nustatyta 1997 m. liepos mėnesį priimto Nusikaltimų užkardymo įstatymo nuostatose. Šiame įstatyme nurodytas teisinis pagrindas gerbti privatumą, o informacija gali būti tikrinama tik prieš tai gavus teisėjo leidimą.

Įvyko keletas teigiamų administracinių poslinkių. 1998 m. balandžio mėnesį Kalėjimų departamentas iš Vidaus reikalų ministerijos buvo perkeltas į Teisingumo ministeriją, siekiant užtikrinti nuoseklesnį požiūrį į kalėjimų reformą. Be to, buvo parengtos abipusės pagalbos mokymo programos. 1998 m. Kaune buvo atidarytas nepilnamečių nusikaltėlių sulaikymo centras. Tačiau kalėjimų sąlygos tebėra prastos, ypač dėl jų perpildymo.

1998 m. kovo 24 d. buvo priimtas naujas Vaikų teisių apsaugos įstatymas (atitinkantis JT Vaiko teisių konvenciją). Joje numatytas Vaikų teisių ombudsmenas, kuris yra tiesiogiai atskaitingas Seimui.

Vilniaus apygardos teismas nusprendė baudžiamojon atsakomybėn patraukti genocidu kaltinamą Aleksandrą Lileikį. Teismo posėdžiai prasidėjo 1998 m. rugsėjo mėnesį.

Lietuvoje iki šiol buvo panaikintos dvidešimt dvi bylos dėl neteisėtos reabilitacijos asmenų, kurie buvo įtariami nusikaltimais žmonijai.

JT Ženevos konvencija ir Niujorko protokolas dėl pabėgėlių statuso Lietuvos Respublikoje įsigaliojo 1997 m. liepos mėnesį, priėmus Pabėgėlių statuso įstatymą. Prasidėjo prieglobsčio suteikimo procesas. Prieglobsčio prašantys asmenys, kurių prašymai buvo atmesti, gali kreiptis į Pabėgėlių reikalų tarybą, o vėliau ir į teismą. Tačiau kai kurie įstatyme numatyti priėmimo tvarkos aspektai neatitinka tam tikrų tarptautinių konvencijų nuostatų.

Nerimą kelia padėtis Pabradės užsieniečių registravimo centre, kur, kaip teigiama, sąlygos yra labai prastos. Migrantų skaičius centre sumažėjo dėl tarptautinės visuomenės finansuojamų grąžinimo programų. Kai kurie struktūriniai patobulinimai yra finansuojami PHARE programos lėšomis. Tačiau reikia papildomų Lietuvos valdžios institucijų pastangų.

Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad nevyriausybinių organizacijų sektorius didėja, tačiau nėra stiprus iš dalies dėl to, kad visuomenė nežino apie nevyriausybinių organizacijų veiklą.

Ekonominės, socialinės ir kultūrinės teisės ir toliau gerbiamos. Profsąjungos tampa aktyvesnės ir pradeda daryti įtaką viešosios politikos raidai. 1998 m. apie 15 proc. darbuotojų buvo registruoti profsąjungos nariai.

Nieko naujo negalima pasakyti apie šią sritį, išskyrus tai, kas pasakyta praeitų metų "Nuomonėje". Nors tautinių mažumų Lietuvoje nedaug, dvi pagrindinių tautinių mažumų bendruomenės (lenkų ir rusų) turi tvirtas teises (mokyklos, kalba, t.t.), kurios nuo praeitų metų nepasikeitė.

Įvykiai Lietuvoje patvirtina "Nuomonėje" padarytą išvadą, kad Lietuva atitinka Kopenhagos politinius kriterijus. Ji turėtų sustiprinti kovą su korupcija ir toliau tęsti teisminės sistemos reformas.

1997 m. "Nuomonėje" dėl Lietuvos paraiškos narystei Europos Sąjungoje Komisija padarė išvadas, kad:

"Lietuva pasiekė nemažos pažangos kurdama rinkos ekonomiką"; ji "per vidutinės trukmės laikotarpį susidurs su dideliais sunkumais, įveikdama konkurencijos spaudimą ir rinkos jėgas, veikiančias Sąjungoje".

Analizuodama ekonominį vystymąsi Lietuvoje po 'Nuomonės" paskelbimo, Komisija rėmėsi Europos Viršūnių Tarybos išvadomis, padarytomis 1993 m. birželio mėnesį Kopenhagoje, kuriose nurodoma, kad norint įstoti į Sąjungą, reikia:

• turėti veikiančią rinkos ekonomiką;
• gebėti įveikti konkurencijos spaudimą ir Sąjungoje veikiančias rinkos jėgas.

Žemiau pateiktoje analizėje Komisija taikė tuos pačius kaip ir "Nuomonėje" metodus.

Ekonominė situacija Lietuvoje nuo 1997 m. vidurio toliau gerėjo. Jau "Nuomonėje" pastebėti teigiami poslinkiai tęsėsi ir stiprėjo. Makroekonomika darėsi stabilesnė vykdant atsargią fiskalinę politiką ir toliau veikiant valiutų valdybos modeliui. Valdžios institucijos pradėjo įgyvendinti perėjimo nuo valiutų valdybos modelio prie fiksuoto keitimo kurso strategiją. Buvo toliau tęsiamos struktūrinės reformos. Jau akivaizdūs finansinių ir nefinansinių įstaigų privatizavimo pagreitinimo planų įgyvendinimo rezultatai, nors šiek tiek pavėluotai, negu buvo numatyta iš pradžių. Nors einamosios sąskaitos deficitas didėja, pagerėjusios Lietuvos ekonominės sąlygos pritraukia vis daugiau tiesioginių užsienio investicijų, kurios padeda finansuoti deficitą. Sėkmingai įvykdyta trejų metų sutartis dėl Išplėstinės finansavimo programos su Tarptautiniu valiutos fondu.

1997 m. ekonomikos apimtis išaugo 5,7 proc. 1998 m. toliau sparčiai augo ekonomika ir per pirmąjį pusmetį BVP išaugo 7 proc. Pernai sparčiausiai augo žemės ūkio ir paslaugų sektoriai. Tačiau pramonės gamyba padidėjo tik 0,7 proc., o jos dalis bendroje pridėtinėje vertėje sumažėjo dviem procento punktais iki 24 proc. Kasybos, karjerų eksploatavimo ir apdirbamosios pramonės apimtys didėja. Per pirmuosius 1998 m. septynis mėnesius apimtys išaugo 8,8 proc. o per tą patį 1997 m. laikotarpį augimas sudarė 5 proc.

Ekonomikos augimą, prasidėjusį 1995 m, pirmiausia sąlygojo vietinės paklausos didėjimas, ypač vartojimo prekėms. Greitai augo investicijos, nors ir lėčiau negu nominalusis BVP, ir dėl to investicijų dalis BVP sumažėjo iki 22 proc.

Prasidėjus ekonomikos kilimui, nedarbo lygis sumažėjo, tačiau tebėra dideli nedarbo lygio skirtumai regionuose. Bendras užimtumas beveik nepakito, tačiau užimtumas valstybiniame sektoriuje toliau mažėjo, kaip ir pirmą kartą sumažėjęs žemės ūkio sektoriaus darbuotojų skaičius. Taigi praeityje vyravusios tendencijos pasikeitė.

1997 m. vidutinio uždarbio didėjimo nominali išraiška nacionalinėje ekonomikoje priartėjo prie 25 proc. Sumažėjus infliacijai, gerokai padidėjo realusis uždarbis (apie 13 proc.), tuo pačiu labai padidėjo namų ūkių vartojimas. Dirbančių valstybiniame sektoriuje uždarbis padidėjo panašiai, ypač ženkliai padidėjo atlyginimai sveikatos apsaugos ir švietimo srityse. Uždarbis toliau augo ir 1998 m., tačiau jis nebedidėja valstybiniame sektoriuje.

Infliacija mažėjo: metinė vidutinė infliacija sumažėjo nuo 24,6 proc. 1996 m. iki 8,9 proc. 1997 m. Tai ženklus sumažėjimas, pirmiausia sąlygotas netiesioginių mokesčių padidėjimo bei energijos, šildymo bei mokesčių už ryšių paslaugas pasikeitimo. Palyginti su atitinkamu 1998m. laikotarpiu, infliacija mažėjo ir 1998 m. dėka JAV dolerio, prie kurio pririštas litas, išaugusios vertės ir naftos kainų sumažėjimo.

Lietuva vykdo atsargią finansinę politiką reikalingą valiutų valdybos modeliui išlaikyti. Po nežymaus nuosmukio 1996 m., valstybės finansinė padėtis 1997 m. pagerėjo labiau, negu buvo tikėtasi: biudžeto deficitas sumažėjo iki numatytų 0,5 proc. BVP. Padidėjo biudžeto pajamos išreikštos procentais nuo BVP. Pirmą kartą po nepriklausomybės paskelbimo nebuvo stabdomos išlaidos. 1998 m. buvo sugriežtintas biudžeto vykdymas, o deficitas, tikimasi, sumažės daugiau, negu numatyta (1,6 proc. BVP). Be to, valdžios institucijos nusprendė sudaryti nedeficitinį biudžetą jau 1999 m. Pagaliau dalis iš privatizavimo gautų lėšų pervedama į indėlių atkūrimo fondą 10 -ojo dešimtmečio pradžioje žmonių patirtiems finansiniams nuostoliams kompensuoti. Finansų ministerija ir Lietuvos bankas numatė šio proceso gaires, kurių dėka būtų išvengta makroekonomikos destabilizavimo.

1996 m. šiek tiek sumažėjęs einamosios sąskaitos deficitas 1997 m. vėl padidėjo iki 10,3 proc. BVP dėl padidėjusio prekybos prekėmis deficito, o didėjantys grynieji mokėjimai užsienyje tik iš dalies buvo padengti didesniais pervedimais. Prekių importas padidėjo 24 proc. Eksportas labai didėjo iš eilės du metus ir pasiekė apie 23 proc. Eksporto didėjo dėl išvežamų perdirbtų mineralinių produktų, tekstilės dirbinių, mašinų ir transporto priemonių. Importas daugiausia didėjo dėl įvežamų transporto priemonių, mašinų, mineralinio kuro ir cheminių produktų. Iki šiol didėjantis užsienio prekybos deficitas buvo lengvai finansuojamas didėjančiomis palankiomis kainomis. Pastovus makroekonomikos stabilumas ir struktūrinių reformų greitesnis tempas sąlygojo grynojo tiesioginių užsienio investicijų įplaukimo didėjimą. Antrus metus iš eilės šis įplaukimas padvigubėjo ir pasiekė 3,4 proc. BVP. Todėl BVP procentu išreikšta užsienio skola sumažėjo, nepaisant padidėjusio einamosios sąskaitos deficito. Šios teigiamos tendencijos tęsėsi ir pirmąjį 1998 m. pusmetį. Birželio mėnesį visai prieš Rusijos finansinės krizės pradžią pardavus Lietuvos Telekomą daugiau negu 1,4 milijardais ekiu padidėjo oficialiosios atsargos ir dėl to sustiprėjo valiutų valdybos gebėjimas įveikti trumpalaikius sunkumus, susijusius su litu.

Lietuvos bankas pradėjo vykdyti valiutų valdybos modelio palaipsnio ir atsargaus panaikinimo strategiją. 1997 m. buvo priimtas platesnis pinigų politikos priemonių spektras, tačiau Bankas nusprendė jų naudojimą apriboti. 1998 m. buvo įsteigta vienos dienos paskolos paslauga.

Po 1996 m. bankų krizės, nuo 1997 m. pasitikėjimas bankais palaipsniui buvo atkurtas; bankų veikla sparčiai plėtėsi. Pinigai plačiąja prasme ir bendra indėlių suma didėjo dviženklio skaičiaus tempu, realiąja išraiška, po 1995 ir 1996 m.. Bankų sektoriaus suteikiamų paskolų realioji vertė nuo 1997 m. vidurio taip pat sparčiai didėjo, didele dalimi dėl staigaus paskolų užsienio valiuta augimo. Atsigaunant ekonomikai, sušvelnėjo kreditų išdavimo sąlygos. Nominalios palūkanų normos indėliams ir paskoloms, vidutinės metinės vyriausybinių vertybinių popierių palūkanų norma ir finansinių priemonių palūkanų marža iki 1997 m. mažėjo.

Pradinis Rusijos krizės poveikis buvo gana nežymus. Bankininkystės sektorius ypač mažai tiesiogiai rizikuoja Rusijos atžvilgiu. Nepaisant didėjančios integracijos į ES, Rusija ir toliau lieka Lietuvos pagrindiniu prekybos partneriu, su kuriuo prekyba per pirmuosius penkerius 1998 m. mėnesius sudarė daugiau negu 20 proc. viso eksporto. Todėl krizė gali pabloginti prekybos balansą ir sulėtinti į Rusiją eksportuojančių pramonės sektorių augimą. Kadangi pablogėjus eksportuotojų finansiniams rodikliams, galėtų būti padaryta neigiama įtaka komercinių bankų paskolų portfeliui, jie turėtų sukaupti daugiau negu pakankamai atidėjimų nuostoliams, atsirandantiems toliau blogėjant padėčiai, padengti. Galų gale, Rusijos krizės sukelta nežinomybė gali pabloginti finansavimo sąlygas, kaip buvo aiškiai pademonstruota staigiu vyriausybinių vertybinių popierių palūkanų normos padidėjimu bei sumažėjusiu investuotojų domėjimusi privatizacija.

Nuo pat paskyrimo dabartinė vyriausybė siekia išplėsti privatizacijos apimtis ir pagreitinti ją. Per 1997 m. valstybė planavo parduoti kontrolinį paketą 89 įmonėse, o likusias, mažesnes už kontrolinį paketą, akcijas - 741 įmonėje. Be to, buvo numatyta 14 strateginių įmonių, kurios turėtų būti kuo skubiau privatizuotos. Per metus buvo parduoti 272 ūkiniai subjektai, už kuriuos buvo gautas 81 milijonas litų. Šis rodiklis rodė aiškiai pagerėjusią padėtį, palyginti su 1996 m., nors ji išlieka nepatenkinama. Tik viena iš į pagreitintos privatizacijos sąrašą įtraukta įmonių buvo parduota, o dauguma įmonių, įtrauktų į 1997 m. privatizuotinų įmonių sąrašą, nebuvo parduotos dėl nepakankamo susidomėjimo pasiūlymo sąlygomis.

1997 m. gruodžio mėnesį priimtas naujasis Privatizavimo įstatymas iš dalies pakeitė viso proceso procedūrinius aspektus. Privatizavimo sąrašas buvo išplėstas, į kurį įėjo 186 įmonės, kuriose valstybei priklauso kontrolinis paketas, o 1400 įmonių - mažiau kaip 51 proc. Buvo įsteigtas naujasis Valstybės turto fondas. Šis fondas po įvairių delsimų savo veiklą pradėjo 1998 m. gegužės mėnesį. Per pirmuosius devynis šių metų mėnesius valstybei priklausanti dalis 206 įmonėse, tarp jų apie keturiasdešimtyje įmonių, kuriose valstybė turi kontrolinį paketą, buvo parduota už bendrą 2,2 milijardų litų sumą. Iš įmonių, įtrauktų į pagreitintos privatizacijos sąrašą, keturios buvo parduotos, dėl vienos įmonės buvo pasirašytas ketinimų protokolas, taip pat prasidėjo kitų nemažiau kaip trijų įmonių pasirengimas privatizavimui.

Lygiagrečiai vyriausybė stengiasi padidinti privataus kapitalo dalyvavimą tam tikrose energetikos ir naftos sektoriaus įmonėse. Buvo pasirašytas ketinimų protokolas dėl vienos trečiosios dalies pardavimo vienintelės trijose Baltijos šalyse naftos perdirbimo įmonės, taip pat Būtingėje statomo terminalo (su pasikartojančiais finansavimo sunkumais) ir šias dvi įmones sujungiančio naftotiekio. Panašios tiesioginės derybos vyksta dėl privataus kapitalo dalyvavimo didinant Lietuvos dujų kapitalą, nesėkmingai pasibaigus pirmajam pardavimo konkursui parduoti. Valdžios institucijos planuoja atskirti elektros energijos paskirstymo tinklus nuo Lietuvos energijos ir galų gale juos privatizuoti. Šios numatytos priemonės yra dalis platesnių pastangų energetikos sektoriui pertvarkyti. Buvo įsteigta nepriklausoma elektros energijos kainų nustatymo komisija ir kainos buvo sureguliuotos taip, kad padengtų gamybos sąnaudas. Įsiskolinimai ženkliai sumažėjo, o praeityje energetikos įmonių patirti nuostoliai dėl lengvatinių tarifų buvo pripažinti valstybine skola. Centralizuoto šildymo sistemos buvo decentralizuotos iki savivaldybių lygio.

Akcinių bendrovių valdymo srityje nuo 1997 m. spalio mėnesio įsigaliojo naujasis bankroto įstatymas. Laikantis ankstesnių, 1992m. spalio mėnesį priimtų ir 1994 m. pakeistų įstatymų, teisminis bankroto bylų nagrinėjimas trukdavo ilgai ir tik labai nedidelė jų dalis būdavo išsprendžiama iki galo. Iki 1998 m. liepos mėnesio 288 ekonominiams subjektams buvo iškeltos bankroto bylos ir tik 36 bylos buvo išspręstos. Naujajame įstatyme buvo padarytos pataisos, nustatančios griežtus terminus ir pakeičiančios atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumą. Buvo įgyvendinamos lygiagrečios iniciatyvos įmonių administratorių ir bankroto bylose dalyvaujančių teisėjų kvalifikacijai kelti.

Toliau buvo vykdoma bankų reforma. Ypač akivaizdūs poslinkiai bankų priežiūros ir jų veiklos riziką ribojančių normatyvų srityse. Buvo priimti tarptautiniai apskaitos standartai ir Bazelio bankų priežiūros komiteto kapitalo pakankamumo normatyvai, sugriežtėjo atidėjimų sudarymo normatyvai ir didelių paskolų valdymo taisyklės, atskaitomybės įsipareigojimai, pagerėjo bankų inspektavimo tvarka bei buvo suvienodintos privačiuose ir valstybiniuose bankuose laikomų indėlių draudimo sąlygos.

1998 m. liepos mėnesį veikė 10 komercinių bankų, du užsienio bankų skyriai ir penkios atstovybės. Metų pradžioje užsienio investuotojams priklausė viena trečioji Lietuvos bankų akcinio kapitalo ir dviejų didžiausių privačių bankų kontrolinis akcijų paketas. Griežtesni normatyvai 1997 m. vasarą tapo vieno privataus banko bankroto priežastimi. Nuo 1994 m. iš trylikos bankų buvo atimta banko licencija užsiimti veikla ir iškelto bankroto bylos. 1997 m. balandžio mėnesį priimtame įstatyme numatyta dviem privatizuoti numatytiems valstybiniams bankams vienerius metus netaikyti banko veiklos riziką ribojančių normatyvų. Po metų, pakartotinai nesuradus pirkėjo, valdžios institucijos nusprendė vieną šių bankų likviduoti (Valstybinį komercinį banką). 1998 m. rugsėjo mėnesį nepavyko privatizuoti dar vieno banko - Žemės ūkio banko. Kadangi šis bankas vykdo visus veiklos riziką ribojančius normatyvus, valdžios institucijos ketina paskelbti naują privatizavimo konkursą. Be to, Vyriausybė paskelbė savo planus - parduoti didžiausią Lietuvos draudimo įmonę bei antrąjį likusį valstybinį banką (Taupomąjį banką).

Nacionalinė vertybinių popierių birža vystėsi greitai. Jos kapitalizavimas 1997 m. pabaigoje siekė 27 proc. BVP, o apyvarta iš esmės padidėjo. Didėjo įmonių finansavimas išleidžiant akcijas ir skolos vertybinius popierius.

Mokesčių reforma, ypač PVM srityje, pasistūmėjo į priekį. Vyriausybė ėmė taikyti griežtesnes priemones asmenis, vengiantiems mokėti mokesčius, o alkoholiniams gėrimams, tabako ir naftos produktams buvo labai padidintas akcizas. Taip pat buvo imtasi papildomų priemonių socialinio draudimo mokesčio geresniam surinkimui, siekiant išspręsti trumpalaikes likvidumo problemas, kurios nuolatos kyla socialinio draudimo fondui (Sodra). Vykdoma nemažai valstybės išlaidų valdymo reformų, tarp jų biudžeto sudarymo, iždo sistemos sukūrimo ir daugumos nebiudžetinių lėšų panaikinimo.

Veikianti rinkos ekonomika reikalauja, kad kainos ir prekyba būtų liberalizuotos bei būtų sukurta jai reikalinga teisinė bazė, įskaitant nuosavybės teises. Rinkos ekonomikos veikimui teigiamą įtaką daro makroekonomikos stabilumas ir pasiektas konsensusas ekonominės politikos klausimais. Puikiai tvarkomas finansų sektorius ir didelių kliūčių patekti į rinką ir išeiti iš jos nebuvimas pagerina ekonomikos veiksmingumą.

Lietuva ėmėsi papildomų priemonių ekonomikai liberalizuoti ir stabilizuoti. Stabilizuojantis makroekonomikai buvo atliktas didelę svarbą turėjęs kainų koregavimas, kuris ir toliau galioja. Administruojamos kainos sudaro 16 proc. VPI krepšelio. Prekybos režimas yra liberalus, nors 1998 m. balandžio mėnesį buvo nustatytas penkių procentų tarifas įvežamiems naftos produktams.

Įmonėms taikoma finansinė disciplina griežtėja. Sumažėjus mokesčių vengimo, atleidimo nuo mokesčių ir lengvatinių tarifų atvejams, sumažėjo ir įsiskolinimų energetikos įmonėms. Dar anksti vertinti 1997 m. priimto Bankroto įstatymo veiksmingumą. Tai priklausys nuo to, ar valdžios institucijos sugebės griežtai taikyti naują įstatymą, sustiprinti naujų principų silpnąsias puses ir suintensyvinti dabar vykdomas programas, skirtas teisėjų ir įmonių administratorių kompetencijai didinti.

Buvo tęsiamas įmonių privatizavimas. Šiuo metu privatus sektorius, kuriam priklauso didžioji beveik visos apdirbimo pramonės įstatinio kapitalo dalis, sukuria apie 70 proc. BVP. 1998 m. antroje pusėje, kai įsigaliojo privatizavimo procedūrų pakeitimai, įmonių pardavimas paspartėjo. Tačiau dar reikia privatizuoti nemažai mažesnių įmonių, kuriose kontrolinis paketas priklauso valstybei o tai pat ir tas, kuriose valstybė turi mažiau negu 51 proc. akcijų. Investuotojams nerodant susidomėjimo kai kuriomis įmonėmis, ši padėtis gali pasikeisti sustiprinus įmonių valdymą ir griežčiau taikant Bankroto įstatymą.

Žemė grąžinama, tačiau šis procesas dar toli gražu nebaigtas. Nuo 1998 m. rugsėjo 55 proc. žemės, kuriai buvo pateiktos paraiškos, privačios nuosavybės teisės atstatytos. Šiuo metu gana aktyvi ilgalaikės nuomos rinka palengvino žemės ūkio restruktūrizaciją. Siekiant pagreitinti šį procesą, reikia kuo greičiau baigti žemės grąžinimą, atitinkamai įgyvendinant neseniai Vyriausybės patvirtintas priemones kaimo vietovių vystymui ir kreditų žemės ūkiui išdavimui palengvinti.

Pagerėjo rinkos ekonomikos teisinė bazė. Tačiau Lietuvos įstatymai dažnai keičiami, o reikiamos įstatymų įgyvendinimo struktūros formuojamos lėtai. Taip yra iš dalies dėl administracinio darbo trūkumų, o kartais ir dėl to, kad nėra aiškiai apibrėžtos vidutinės trukmės laikotarpio strategijos. Bankų restruktūrizacijai ir strateginei privatizacijai vykdyti dažnai reikia specialių sprendimų. Lietuvai būtų naudinga parengti vidutinės trukmės laikotarpio ekonominę strategiją, kurioje būtų numatyta vientisa makroekonomikos sistema reformoms vykdyti, rengiantis stojimui į ES. Darbo grupės, kuriai ir pavesta ši užduotis, sukūrimas rodo, kad įgyvendinant šį Stojimo partnerystėje numatytą artimiausio laikotarpio prioritetą padaryta pažanga.

Finansų sektorius ir jį reglamentuojanti teisinė bazė greitai vystosi. Pastebėta didelė bankininkystės sektoriaus priežiūros pažanga. Nebankinio finansų sektoriaus priežiūra vis dar silpna, tačiau valdžios institucijos stengiasi ją sustiprinti. Nuo 1997 m. bankininkystės sektorius vis dažniau atlieka finansų tarpininko vaidmenį. Nepaisant to, finansų sistemos bendras vystymosi lygis yra žemas. 1997 m. pabaigoje pinigai plačiąja prasme sudarė tik 19 proc. BVP, o kreditai - 11 proc. Svarbu užtikrinti, kad išduodamų paskolų didėjimas nepablogintų paskolų portfelio kokybės ir kad neatsirastų pavojingas banko turto ir įsipareigojimų skirtinga valiuta ( ar pagal grąžinimo terminus) neatitikimas.

1998 m. rugpjūčio pabaigoje valstybinių bankų išduotos blogos paskolos vis dar sudarė apie 40 proc. visų veikiančių komercinių bankų blogų paskolų. Tačiau ši dalis smarkiai mažėjo, o valstybiniai bankai tiesiogiai nebefinansuoja žemės ūkio. Be to, prasidėjo pasirengimo privatizuoti du likusius valstybinius bankus ir Lietuvos draudimą, kuriam šiuo metu priklauso 55 proc. rinkos, etapas. Vieno banko privatizavimo procesas gerokai pasistūmėjo į priekį.

Pastaraisiais metais valdžios institucijų įsipareigojimas vykdyti atsargią pinigų ir fiskalinę politiką labai pagerino ekonominių sprendimų priėmimo ir investavimo sąlygas. Atsižvelgiant į besikeičiančias vidaus ir išorės sąlygas, šį įsipareigojimą būtina išlaikyti. Valdžios institucijos vykdo tvarkingą, nuoseklų valiutų valdybos modelio panaikinimą. Iš privatizavimo gautos lėšos taip pat bus panaudotos protingai. Pagrindinis pavojus makroekonomikos srityje yra tai, kad tam tikru momentu ateityje gali būti sunku finansuoti didelį ir vis didėjantį einamosios sąskaitos deficitą. Be to, labai naudingos intensyvios reformos tolesnės perspektyvos požiūriu gali tapti pernelyg didele našta valstybės biudžetui per vidutinės trukmės laikotarpį. Siekiant neviršyti biudžete numatytų išlaidų, nepabloginant Lietuvos fiskalinės padėties, valdžios institucijos pradėjo rengti vidutinės trukmės laikotarpio strategiją, kuri apimtų geresnį mokesčių įstatymų vykdymą ir pensijų sistemos bei savivaldybių finansų reformą.

Po "Nuomonės" paskelbimo įgyvendintos priemonės, kartais, nepaisant jų ginčytino pobūdžio ir vidaus opozicijos, padėdavo kurti rinkos ekonomiką. Tačiau didžioji pažangos dalis dar turi būti pasiekta, įgyvendinant reformų programą ir neseniai patvirtintas teisines priemones, ypač bankroto procedūrų srityje.

Lietuvos gebėjimas įvykdyti šį kriterijų priklauso nuo rinkos ekonomikos sukūrimo ir stabilių makroekonomikos sąlygų, kurios įgalintų rinkos dalyvius numatyti galima tolesnę raidą ir pagal tai priimti sprendimus. Tai taip pat reikalauja pakankamo žmogiškojo bei fizinio kapitalo, įskaitant infrastruktūrą. Reikia pertvarkyti valstybines įmones, be to, visos įmonės turi skirti lėšų savo veiklos efektyvumui gerinti. Kuo daugiau galimybių įmonės turės gauti finansavimą iš užsienio, tuo sėkmingiau jos galės atlikti pertvarkymus, diegti naujoves ir turės geresnes prisitaikymo prie naujovių sąlygas. Apskritai, kuo didesnis integracijos su Sąjunga laipsnis bus dar prieš įstojant, tuo lengviau ekonomikai bus prisiimti narystės įsipareigojimus. Tai įrodo prekybos su ES valstybėmis narėmis apimtys ir prekių asortimentas.

Makroekonomikos stabilumo įtvirtinimas ir Lietuvos pažanga kuriant veikiančią rinkos ekonomiką pamažu gerina Lietuvos perspektyvas įveikti konkurencinį spaudimą bendrojoje rinkoje. Akivaizdu, kad paspartėjo ekonomikos pertvarkymas ir šalies gamybinio pajėgumo didinimas.

TUI apimtys smarkiai padidėjo ir tuo būdu palengvino modernizuoti akcinį kapitalą. Kadangi didelė TUI dalis buvo sukaupta visai neseniai, paskutinių įplaukimų poveikis ekonomikos pertvarkymui ir perorientavimui gali materializuotis po kelių metų.

Užsienio kapitalo pastovaus įplaukimo perspektyvos gali ir toliau stiprėti, jeigu valdžios institucijos tęs privatizavimo procesą ir sutelks dėmesį į jo galimą įtaką efektyvumui, o ne kaip į pajamų didinimo šaltinį. Privatizacija jau tapo pagrindine pertvarkos proceso dalimi, padidinusi įmonių skaičių laivininkystės, telekomunikacijų, pieno ir cukraus pramonės srityse. Tačiau vis dar neįmanoma įvertinti privačios nuosavybės įtakos įmonių efektyvumui, nes ji paaiškės tik per ateinančius metus, jeigu bus parengtos iniciatyvos investavimui ir pertvarkymui. Šis procesas apima ir konkurenciją bei kontrolės politiką.

Kiti intensyvesnio ekonomikos pertvarkymo požymiai yra šie: žemės ūkio sektoriuje, kuris praeityje buvo svarbus saugumo tinklas, sumažėjo darbuotojų; padidėjo investicijų panaudojimas ir padidėjo gamybos priemonių dalis bendrame importe. Atsigaunant ekonomikai pastebima, kad pramoninė gamyba įvairiuose sektoriuose auga, nors kai kuriuose sektoriuose ji nevyksta arba mažėja, o tai reiškia, kad gilėja pramoninis pertvarkymas. Vidutinis darbo našumas padidėjo, tačiau tai įvyko iš dalies dėl ekonominio pakilimo. Be to, jeigu realus darbo užmokestis didėtų greičiau negu našumas, būtų suardytas vidaus ir užsienio stabilumas, o tuo pačiu tai pakenktų ir visam reformų procesui.

Didžiausią Lietuvos eksporto dalį sudaro prekės, kurios yra imlios darbo jėgai ir gamtiniams ištekliams. Eksportas sparčiai didėja, tačiau Lietuvos eksporto dalis į ES išlieka nepakitusi ir nuo 1996 m. sudaro 33 proc. Dvi didelės eksporto į ES grupės yra tekstilės dirbiniai ir chemijos produktai. Pastaraisiais metais tekstilės dirbinių dalis padidėjo ir 1997 m. pasiekė 34 proc. viso eksporto į ES. O chemijos produktų eksporto dalis mažėjo ir praeitais metais nukrito iki 12,7 proc. Įrengimų eksportas sudarė apie 10 proc. viso eksporto į ES kartu per 1996 ir 1997 m. Per pirmąjį 1998 m. ketvirtį ši dalis padidėjo iki 11,5 proc. Importo į ES dalis nuolat didėjo ir 1997 m. pasiekė 46,5 proc. Dvi pagrindines importo iš ES grupes sudaro įrengimai ir transporto priemonės. Šios tendencijos rodo, kad Lietuva importuoja gamybos priemones, reikalingas gamybos pajėgumams didinti. Pramonės pertvarkymas pradėjo keisti eksporto į ES modelį. Jeigu šis procesas tęsis, gali įvykti prekybos perorientavimas į ES .

Kadangi Lietuva ypač neefektyviai naudoja elektros energiją, gamybos kaštus padengiančių kainų įvedimas buvo ypač svarbus ekonominiams ištekliams efektyviau naudoti. Šią tendenciją reikia išlaikyti, kad Lietuvos pramonė pereitų nuo energijai imlių gamybos metodų. Be to, energetikos sektoriaus reforma turėtų būti paspartinta. Tam, be kita ko, reikės sustiprinti energetikos įmonių savarankišką valdymą, tęsti privatizavimą ir sukurti atitinkamą kontrolės bei finansavimo sistemą. Lietuvai reikia ir strategijos Ignalinos atominės elektrinės, kuri šiuo metu patenkina didelę energijos poreikio dalį, uždarymo išlaidoms padengti.

Nors Lietuvos gyventojai santykinai yra išsilavinę, daugelį darbuotojų, prieš pakartotinai juos įdarbinant, reikės mokyti ir perkvalifikuoti, ypač kartu su TUI ateinančių naujų technologijų ir darbo metodų srityje.

Pažangios reformos Lietuvoje pamažu didina konkurencingumą ir kuria struktūrinius ilgalaikio nuoseklaus augimo pagrindus. Makroekonomikos stabilumo išsaugojimas ir reformų programos užbaigimas, ypač numatytas bankų ir finansų įstaigų privatizavimas bei reformos energetikos sektoriuje, turėtų sustiprinti palankias tendencijas, leidžiančias Lietuvai siekti pažangos, reikalingos vidutinės trukmės laikotarpiu konkurenciniam spaudimui ir Sąjungoje veikiančioms rinkos jėgoms įveikti.

Reformų programos vykdymas užbaigtų veikiančios rinkos ekonomikos kūrimą ir leistų Lietuvai siekti pažangos, reikalingos vidutinės trukmės laikotarpiu konkurenciniam spaudimui ir Sąjungoje veikiančioms rinkos jėgoms įveikti.

Per laikotarpį po Nuomonės paskelbimo stabilizavosi šalies makroekonomika. Toliau vyksta struktūrinės reformos ir padaryta pažanga priimant atitinkamus norminius aktus. Be to, įvedama griežtesnė finansinė disciplina įmonėse. Stiprėja bankinis sektorius ir didėja jo, kaip finansinio tarpininko, vaidmuo. Privatizacijos dėka ir didėjant tiesioginėms užsienio investicijoms, atsiranda daugiau fizinių, valdymo ir technologinių resursų įmonių pertvarkymui. Taip pat būtina išplėsti eksporto asortimentą ir padidinti jo pridėtinę vertę.

Pirmenybė turėtų būti teikiama struktūrinės reformos užbaigimui bei jau priimtų ir naujų įstatymų įgyvendinimui ir jų vykdymo priežiūrai. Ypatingas dėmesys turėtų būti skirtas bankrotą reglamentuojantiems teisės aktams. Valdžios institucijos taip pat turėtų stengtis išlaikyti makroekonomikos stabilumą, daugiausia užtikrindamos teigiamą mokėjimų balansą. Tai būtų svarbi ekonomikos pertvarkymo prielaida. Šiuo požiūriu Lietuvai būtų labai naudinga sukurti vidutinės trukmės ekonomikos plėtojimo strategiją, kurioje būtų numatyta makroekonomikos raida, įgalinanti įgyvendinti struktūrines reformas.

Šiame skirsnyje patikslinama 1997 m. Komisijos "Nuomonė" dėl Lietuvos gebėjimo prisiimti narystės įsipareigojimus, t.y. ES teisinę ir institucinę bazę, žinomą kaip acquis, kurios pagalba Sąjunga įgyvendina savo tikslus.

1997 m. "Nuomonėje" apie Lietuvos paraišką narystei Europos Sąjungoje, Komisija nutarė, kad:

“Lietuva padarė tam tikrą pažangą perimdama ir įgyvendindama acquis, ypač bendrosios rinkos atžvilgiu. Dėdama daug tolesnių pastangų, ji turėtų sugebėti visapusiškai dalyvauti bendrojoje rinkoje vidutinės trukmės laikotarpiu. Būtinos atskiros pastangos, įskaitant investavimą, iki galo taikant acquis žemės ūkio, energijos ir aplinkos sektoriuose.”

Tolesnis nagrinėjimas atitinka 1997 m. "Nuomonės" struktūrą, tačiau į jį neįtrauktas kiekvieno sektoriaus bendras apibūdinimas. Vietoj to pagrindinis dėmesys skiriamas pažangai, padarytai nuo 1997 m. liepos mėn. Atskirose dalyse nagrinėjami sprendimai, susiję su įstatymų leidimu, ir pažanga, padaryta įgyvendinant ir taikant teisės aktus.

"Nuomonėje" nurodoma, kad Sutarties 7a straipsnyje Europos Sąjungos vidaus rinka apibūdinama kaip teritorija be sienų, kurioje garantuojamas laisvas prekių, asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimas. Ši vidaus rinka, būdama pagrindinis integracijos proceso veiksnys, remiasi laisvosios rinkos ekonomika, kurioje nevaržomai turi plėtotis konkurencija bei ekonominė ir socialinė sanglauda.

Siekiant veiksmingo šių keturių laisvių įgyvendinimo, būtina ne tik laikytis tokių svarbių principų kaip nediskriminavimas arba abipusis nacionalinių teisės aktų pripažinimas, bet taip pat būtina veiksmingai taikyti bendrąsias nuostatas, garantuojančias saugumą, aplinkos ar vartotojų teisių gynimą ir veiksmingas žalos atlyginimo priemones. Šie principai taip pat taikomi tam tikroms bendroms nuostatoms, reglamentuojančioms tokias sritis kaip viešieji pirkimai, intelektinė nuosavybė ir duomenų apsaugą, kurios yra svarbios formuojant bendrą ūkio sistemą.

1997 m. antrajame pusmetyje pradėjo veikti Viešųjų pirkimų tarnyba, tačiau nebuvo jokios pažangos rengiant įstatymus, garantuojančius visišką jų atitikimą aquis viešųjų pirkimų srityje.

Intelektinės ir pramoninės nuosavybės srityje Lietuva 1997 ir 1998 metais prisijungė prie Madrido Protokolo, Nicos Sutarties ir Budapešto Sutarties dėl Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacijos. Patentų biuras pasiekė gerų rezultatų. Mokesčių policijos departamente įsteigtas Intelektinės nuosavybės teisių apsaugos skyrius.

Tobulinant įmonių teisę, nuveikta nedaug. Jokios pastebimos pažangos nepadaryta ir Audito srityje.

1998 m. kovo mėn. iš dalies pakeistas Asmens duomenų apsaugos įstatymas siekiant labiau suderinti jį su acquis. Be to, Vyriausybė priėmė potvarkį dėl duomenų apsaugos valstybės sektoriuje. 1997 m. įkurta Valstybinė duomenų apsaugos tarnyba, kuri buvo pertvarkyta 1998 m. Būtina ir toliau tobulinti teisės aktų rengimą ir jų vykdymo priežiūrą, norint garantuoti tinkamą duomenų apsaugos lygį.

Svarbu, kad Seimas nedelsdamas priimtų įstatymus dėl atitikties įvertinimo ir standartizacijos, kurie turėtų įgyvendinti Europos Komisijos “naujo požiūrio” pagrindinius principus. Padaryta nedidelė pažanga transponuojant vieningus Europos standartus.

Sutvarkyta infrastruktūra, reikalinga “Naujam požiūriui” įgyvendinti : įsteigtos standartizacijos, akreditacijos ir atitikties įvertinimo institucijos, testavimo laboratorijos ir rinkos priežiūros institucijos. Garantuotas įvairių institucijų funkcijų atskyrimas.

Tačiau Lietuvos pagrindinis uždavinys yra stiprinti šias institucijas, ypač jų kompetenciją, siekiant, kad kokybės sistema būtų iki galo veiksminga. Kitas uždavinys, kurį netrukus reikės spręsti, - didesnis Lietuvos pramonės techninis ir finansinis indėlis į standartizavimo veiklą sudarant sąlygas Lietuvos Standartų valdybai tapti visiškai nepriklausoma nuo valstybės finansavimo.

Neatrodo, kad per praėjusius metus būtų buvę derinamos konkrečios “naujo požiūrio” direktyvos. “Seno požiūrio” direktyvų srityje padaryta nežymi pažanga maisto produktų kokybės kontrolės sistemoje. Reikia pažymėti, kad kosmetikos srityje veikia leidimų prekybai išdavimo sistema, prieštaraujanti Europos Bendrijos taisyklėms. Būtina įvesti sustiprintą rinkos priežiūros sistemą kovai su sukčiavimu.

Kapitalo judėjimo liberalizavimo laipsnis Lietuvoje yra aukštas. Investicinės bendrovės gali laisvai įvežti ir išvežti kapitalą.

Nuo 1997 m. Lietuvos valdžios institucijos nuveikė svarbų darbą derinant nacionalinius teisės aktus su acquis. 1997 m. buvo priimtas naujas Bankininkystės įstatymas. Lietuvos Bankui buvo suteikti įgaliojimai leisti įstatymų papildomuosius aktus, nustatančius banko veiklos riziką ribojančias taisykles. Nuo 1998 m. sausio mėn. atliekama jungtinė bankų priežiūra ir įgyvendinamos kovos su pinigų plovimu priemonės. Nuosekliai tobulinama indėlių garantijų sistema (paskutinis pakeitimas padarytas 1998 m. sausio mėn.). Pradėtas pirmasis direktyvos, reglamentuojančios kapitalo pakankamumą, įgyvendinimo etapas. Lietuva daro didelę pažangą atsiskaitymo sistemos srityje; faktinės trukmės bendrojo apmokėjimo sistemos įgyvendinimas bus svarbus žingsnis derinant Lietuvos atsiskaitymo sistemą su Europos Sąjungos valstybių narių atitinkamomis sistemomis.

1998 m. pradžioje buvo priimtas įstatymas, draudžiantis vertybinių popierių operacijas, pagrįstas vidaus informacija.

Nuo 1997 m. vidurio Lietuva ėmėsi priemonių, kad būtų įgyvendintas 1996 m. Draudimo įstatymas. Šioje srityje jaučiama teigiamą vaidmenį suvaidino Nacionalinė draudimo priežiūros tarnyba, turinti teisę priimti įstatymo įgyvendinimo taisykles. Visos draudimo bendrovės baigė reorganizuoti savo veiklą ir iš dalies pakeitė savo įstatus.

Lietuva padarė tam tikrą pažangą derindama nacionalinės teisės aktus su Tarybos reglamentu dėl laisvo darbuotojų judėjimo, o tai palengvins jų tolesnį derinimą laisvo asmenų judėjimo srityje. Nuo 1997 m. vidurio nepadaryta jokios pažangos profesinės kvalifikacijos ir diplomų abipusio pripažinimo srityje.

Baltijos šalių konsulinių tarnybų konsultacijų, įvykusių 1998 m. sausio mėn.,

dalyviai susitarė, kad būtina įvesti bendrą informacijos sistemą, pagrįstą Schengen’o informacijos sistemos modeliu. Tai pagerins bendradarbiavimo veiksmingumą migracijos kontrolės srityje ir įvažiavimo dokumentų - vizų ir nuolatinio gyvenimo leidimų išdavimą.

Apie kitokią pažangą šioje srityje informacija nepateikta.

Antimonopolinės politikos srityje būtina tolesnė pažanga nepaisant to, kad galiojantys teisės aktai iš esmės atitinka acquis.

Pagrindinės valstybės pagalbos kontrolės nuostatos buvo priimtos 1997 m. Pažanga šioje srityje daroma lėtai. Pirmoji ataskaita apie valstybės pagalbą buvo pateikta Komisijai 1998 m. balandžio mėn. Situacija tapo aiškesnė, tačiau būtinos tolesnės pastangos. Lietuvai reikia įkurti kontrolės instituciją, kuri gautų visą informaciją apie valstybės pagalbą prieš ją suteikiant. 1997 m. balandžio mėn. Konkurencijos tarnyboje buvo įkurtas Valstybės pagalbos kontrolės skyrius.

Tam tikra pažanga padaryta įgyvendinant Stojimo partnerystės artimiausio laikotarpio prioritetus finansinių paslaugų srityje, taip pat derinant standartus su acquis.

Tačiau būtina dėmesį skirti naujų teisės aktų veiksmingam įgyvendinimui ir taikymui. Būtini konkretūs veiksmai viešųjų pirkimų, autorių teisių apsaugos, kovos su piratavimu, sienų stiprinimo ir asmens duomenų apsaugos srityse.

Konkurencijos srityje išlieka valstybės pagalbos kontrolės problema, nepaisant to, kad buvo imtasi priemonių, siekiant įgyvendinti Stojimo partnerystės artimiausio laikotarpio prioritetus ir padaryta tam tikra pažanga įgyvendinant konkurencijos politiką. Būtina ir toliau siekti visiško viešumo (skaidrumo) valstybės pagalbos teikimo srityje, kad būtų sudarytas išsamus ir patikslintas valstybės pagalbos registras. Būtina toliau derinti valstybės pagalbos teikimo teisinę bazę su Bendrijos teise. Pagaliau, būtina nustatyti reikalingus įgaliojimus ir procedūras, kad valstybės pagalbos kontrolės institucija galėtų atlikti esamų ir būsimų pagalbos priemonių sistemingą kontrolę. Taip pat būtina garantuoti šios institucijos nepriklausomumą.

Lietuva dalyvauja aukšto lygio Informacinės visuomenės komiteto veikloje ir remia informacinės visuomenės plėtrą. Informacinė visuomenė Lietuvoje kuriama pagal Seimo patvirtintą Nacionalinę ryšių ir informacijos plėtros programą.

Dedama labai daug pastangų valstybės informacijos sistemai, įskaitant žemės kadastrą, modernizuoti.

Nuo 1997 m. vidurio nepadaryta pažangos profesinės kvalifikacijos ir diplomų abipusio pripažinimo srityje.

1997 m. spalio mėn. priimtas Profesinio rengimo įstatymas, reglamentuojantis konkrečius rengimo dalykus. 1998 m. birželio mėn. priimtas Suaugusiųjų neformalaus mokymo įstatymas.

1997 m. spalio mėn. priimti profesinio rengimo kvalifikacijos lygiai, kurie turi būti suderinti su Komisijos rekomendacija.

Tikimasi, kad Lietuva 1998 m. dalyvaus Bendrijos programose: “Leonardo”, “Socrates” ir “Jaunimas Europai”.

1998 m. balandžio mėn. Lietuva pateikė prašymą visapusiškai bendradarbiauti su Penktąja bazine programa. Įvyko du tiriamojo pasitarimo etapai, skirti pasirengti deryboms.

Nacionalinėje acquis perėmimo programoje nenurodoma prioritetinė mokslinio tiriamojo darbo svarba. Įsteigtas naujas Mokslo ir studijų departamentas prie Švietimo ir mokslo ministerijos, o tai rodo, kad Lietuvos valdžios institucijos skiria daug dėmesio šiam sektoriui.

1997 m. labai išsiplėtė bendrasis telefonų tinklas: 100 gyventojų įvestos papildomos 29 linijos, o tai yra tris kartus daugiau už pastarųjų penkerių metų vidurkį.

1998 m. birželio mėn. priimtas Telekomunikacijų įstatymas numato iki 2002 m. gruodžio 31 d. liberalizuoti telekomunikacijų rinką. Iki tos datos “Lietuvos telekomas” (LT) bus vienintelė bendrovė, teikianti vietos, tarpmiestines ar tarptautines paslaugas bendru fiksuoto telefono ryšio tinklu, taip pat ji bus vienintele fiksuoto telefono tinklo operatore. Suteikdama LT monopolines teises de jure, Vyriausybė labai padidino bendrovės privatizavimo kainą. Dabar Vyriausybė turės stengtis vykdyti savo įsipareigojimus, susijusius su liberalizavimu, taip pat įgyvendinti naują reglamentavimo tvarką remdamasi Europos Sąjungos teise.

Valstybei priklausantis Lietuvos paštas turi išskirtinę teisę priimti ir pristatyti paštą bei pinigines pašto perlaidas. Būtini konkretūs veiksmai kontrolės ir valdymo srityse siekiant garantuoti, kad visuotinės pašto paslaugos Lietuvoje būtų teikiamos pagal acquis.

Lietuvoje nepadaryta didelės pažangos transponuojant audiovizualinio sektoriaus acquis - direktyvą “Televizija be sienų”.

Esamos administracinės struktūros (Lietuvos radijo ir televizijos komisija) veiksmingai dirba laikydamosi galiojančių teisės aktų. 1998 m. išduotos licencijos 8 radijo ir 9 kabelinėms televizijos stotims.

Veiksmingas acquis transponavimas ir įgyvendinimas gali užsitęsti dėl išduotų licencijų komerciniams transliuotojams, taip pat dėl sudarytų reklamos sutarčių su tabako bendrovėmis.

Padaryta tam tikra pažanga švietimo ir telekomunikacijų srityje, tačiau nėra jokios pažangos audiovizualiniame sektoriuje.

Lietuva nedaug pažengė į priekį, ruošdamasi narystei Ekonominėje ir pinigų sąjungoje.

Iki šiol Lietuvos pinigų politika buvo paremta valiutų valdybos modeliu. Lietuvos bankas pragmatiškais ir atsargiais veiksmais vykdė strategiją, pagal kurią valiutų valdybos modelio bus galiausiai atsisakyta. Šio proceso metu centrinio banko norminiai aktai turės būti visiškai suderinti su Europos Bendrijos taisyklėmis.

Netiesioginio apmokestinimo srityje Lietuva nuo pat 1997 m. derino savo pridėtosios vertės mokestį reglamentuojančius teisės aktus su Bendrijos acquis. Paskutiniai Lietuvos PVM teisės aktų pakeitimai apima sumažinto PVM tarifo, taikomo vietiniams žemės ūkio produktams, panaikinimą ir PVM registracijai nustatytos ribos padidinimą, siekiant sumažinti mokesčių mokėtojų, įpareigotų įsiregistruoti kaip PVM mokėtojai, skaičių. Nors ir buvo padaryta pažanga, dar reikia nemažai nuveikti PVM srityje. Turėtų būti sustiprinti administraciniai gebėjimai, administracinių struktūrų bendradarbiavimo ir abipusės pagalbos mechanizmai.

Lietuvos akcizų sistema vis dar iki galo neatitinka Bendrijos reikalavimų. Svarbiausia tai, kad Lietuvoje nėra muitinės sandėlių panaudos sistemos. Be to, Lietuva, užuot nustačiusi konkrečius tarifus, vis dar taiko pagal prekių vertę apskaičiuojamus muito mokesčius ir gauna nemažas pajamas, didindama mokesčius ne toms prekėms, kurioms turi būti taikomas bendras akcizas.

Lietuvos akcizą reglamentuojantys teisės aktai vis dar neatitinka daugelio reikalavimų, todėl turi būti dedama daug pastangų, kad tie dokumentai atitiktų Bendrijos acquis.

Nors padaryta tam tikra pažanga PVM srityje, reikia ir toliau derinti PVM ir akcizo mokesčius.

Sukurta dauguma administracinių struktūrų, reikalingų acquis įgyvendinimui statistikos srityje. Tačiau būtina tobulinti skirtingų susijusių institucijų bendradarbiavimą ir veiksmų derinimą.

Lietuva jau teikia statistinius duomenis apie daugelį sričių pagal ES taisykles ir klasifikavimą.

Siekiant visiško suderinimo, būtina skirti daug dėmesio šiems dalykams: verslo ir žemės ūkio registrams; pramonės produktų klasifikavimui; nacionalinės sąskaitos, valstybės skolos ir deficito statistikai, užsienio prekybos statistikai, žemės ūkio, darbo jėgos, darbo kaštų ir transporto statistikai.

Lietuva paskelbė, kad jos pramonės sektoriaus tikslas - stiprinti pramonės gebėjimą konkuruoti ES bendrojoje rinkoje. Lietuvoje palaipsniui plėtojamos horizontalios pramonės konkurencingumo politikos sudedamosios dalys, kurios apima kokybės bei smulkaus verslo skatinimą (per garantinį fondas, verslo inkubatorius, regioninius informacijos centrus), taip pat eksporto ir investavimo skatinimą. Laikoma, kad privatizavimo programos baigimas yra veiksmingiausia priemonė stambiems užsienio investuotojams pritraukti.

Plėtojamos ir konkrečių sektorių programos, pavyzdžiui, maisto perdirbimo, medžio apdirbimo, tekstilės ir laivų statybos. Be to, rengiama nuosmukį patyrusių pramonės šakų sanavimo programa. Ši strategija apima ir valstybės investavimo į pramonę programą.

Lietuvos pramonės politika nėra aiškiai apibrėžta jokiame tarptautiniame dokumente ir Vyriausybė tebesvarsto šią strategija.

Padaryta pažanga plėtojant rinkos principais pagrįstą verslo aplinką. Padidėjusios tiesioginės užsienio investicijos (TUI) rodo, kad privatizuotas Lietuvos pramonės sektorius išlaikė tarptautinį pasitikėjimą, tačiau būtina toliau didinti produktyvių investicijų į gamybos sektorių apimtį. Šiuo atžvilgiu eksporto sektoriai (perdirbtų naftos produktų, rūbų, medžio gaminių, trąšų, elektros įrengimų bei prietaisų ir statybinių medžiagų) dirbo pelningai, o tradiciniai valstybės remiami sektoriai (elektronikos, mašinų bei įrengimų) patyrė tolesnį nuosmukį. Lietuvos valdžios institucijos turi skirti daugiau dėmesio kokybės kontrolės sistemos, kuri atitiktų ES sistemą, plėtojimui. Valdžios institucijos turi garantuoti, kad atskiros pramonės šakos būtų iki galo atsakingos už tai, kad produktai atitiktų ES standartus. Tai leis įgyti konkuravimo tarptautinėje rinkoje iki įstojimo į ES ir įstojus įgūdžių.

Lietuva padarė pažangą kurdama rinkos principais pagrįstą verslo aplinką.

1996 m. žemės ūkio produkcijos apimtis padidėjo 10 proc. 1997 m., pagausėjus augalininkystės ir gyvulininkystės produktų, žemės ūkio produkcijos apimtis padidėjo 6 proc. Pirmą kartą nuo 1989 m. gyvulininkystės produktų apimtys nebemažėjo. Dėl to 1997 m. žemės ūkio produkcijos dalis BVP buvo apie 12 proc., panašiai kaip ir 1996 m.

Palyginti su 1996 m., žemės ūkio produktų eksportas padidėjo 7, o importas - 4 proc. 1997 m. žemės ūkio produktų prekybos deficitas sumažėjo iki 9 milijonų ekiu (1996 m. - 18 milijonų ekiu).

Pažanga žemės reformos ir privatizavimo srityje buvo nedidelė. 1998 m. liepos 1 d. dėl žemės nuosavybės teisės atstatymo tik 55 proc. žemės ūkio paskirties žemės buvo valdoma remiantis nuosavybės teise. Tačiau pakankamai aktyvi nuomos rinka leido plėtoti ūkius šiek tiek pertvarkant žemės ūkio bendroves, asmeninius ūkius ir privačius sodybinius sklypus. Delsimas atstatyti nuosavybės teisę į žemę labai suvaržė tinkamą žemės rinkos plėtrą. Būtinas tolesnis žemės ūkio sektoriaus pertvarkymas, kad jis būtų veiksmingas ir perspektyvus.

Būtina priimti pagrindinius įstatymus, kurie suderintų nuostatas, taikomas vidaus rinkai (veterinarijos ir fitosanitarijos sektoriuose). Bandų registravimas ir gyvulių ženklinimas nėra iki galo užbaigti.

Netaikomi higienos standartai, nurodyti direktyvoje dėl pieno ir pieno produktų. Prastai prižiūrimos pieno perdirbimo įmonės ir būna atvejų, kai EB nepatvirtintos perdirbimo įmonės tiekia produktus EB patvirtintoms įmonėms. Būtina tobulinti perdirbimo įmonių ir ūkių veterinarinės sanitarijos bei higienos kontrolę. Reikės labai daug pastangų, kad būtų pasiektas Europos Sąjungos lygis.

Steigiama nauja Bendroji tarnyba, atsakinga už perdirbimo įmonių apsaugos priežiūrą ir kontrolę. Nors padaryta didelė pažanga privatizuojant žemės ūkio produktų perdirbimo įmones, būtina pašalinti kliūtis, trukdančias Lietuvai plėtoti nenuostolingą ir gebančią konkuruoti pirminę perdirbimo pramonę, būtent: didinti įmonių pajėgumą, keisti pasenusias technologijas naujomis, didinti kapitalą ir pelningumą. Dėl privatizacijos proceso pobūdžio, nebuvo didelių struktūrinių pokyčių valdymo ir sprendimų priėmimo srityse, o tai trukdė sektoriaus restruktūrizavimui.

Panaikintos grūdų eksporto kvotos ir subsidijos sąnaudoms (elektrai ir dujoms).

1997 m. įsteigtas naujas Kaimo rėmimo fondas, kuriam paskirta 5,8 proc. valstybės biudžeto. 1998 m. asignavimų suma šiek tiek sumažinta. 1997 m. apie 62 proc. žemės ūkio biudžeto buvo skirta kainų subsidijavimui. Tik dabar pradėta vykdyti kaimo plėtros politika. 1997 m. labai didelis dėmesys buvo skirtas naujai Ūkių steigimo programai, kuri bent iš dalies padengtų ūkininkų pradinius kaštus. Įgyvendinamos aplinkos ir nepalankiai vertinamų zonų programos, tačiau nedideliu mastu.

1998 m. gegužės mėn. įvesta nauja sistema, skirta pereiti nuo kainų administravimo prie kainų reguliavimo, kuris labiau atitinka pagrindinius Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) principus. Naujoji sistema taikoma javų sektoriuje. Įsteigta Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų reguliavimo agentūra, atsakinga už naujos kainų reguliavimo sistemos valdymą.

Imtasi priemonių atitinkamiems Stojimo partnerystės artimiausio laikotarpio prioritetams įgyvendinti. Padaryta pažanga derinant Lietuvos žemės ūkio politiką su BŽŪP. Tačiau būtinos tolesnės pastangos pertvarkant žemės ūkio maisto produktų sektorių ir įgyvendinant aplinkos ir kaimo plėtros politiką. Lietuva turėtų nuolat rūpintis, kad būtų laikomasi Bendrijos veterinarijos ir fitosanitarijos reikalavimų ir įmonės modernizuojamos pagal Bendrijos standartus.

Šioje srityje nepadaryta jokios pažangos. Lietuva turi imtis teisinių ir valdymo bendrosios žvejybos politikos reformų.

Lietuva lėtai derina savo energetikos ūkį prie ES konkurencijos sąlygų ir vidaus rinkos reikalavimų. Vadovaudamasi 1997 m. birželio mėn. priimtu įstatymu, kuriuo iš dalies pakeistas Energetikos įstatymas, Vyriausybė nustojo reguliuoti elektros energijos, centralizuotos šilumos ir gamtinių dujų kainas, už kurias visa atsakomybė perduota Valstybinei energetikos išteklių ir energetinės veiklos kontrolės komisijai. Ši Komisija derina energetikos išteklių tiekėjų pateiktas naujas energetikos kainas, kurios padengia pagrįstas energijos gamybos, perdavimo ir paskirstymo sąnaudas. Neįgyvendintas acquis dėl pasirengimo ekstremalioms situacijoms energetikos ūkyje, įskaitant privalomas naftos ir naftos produktų atsargas 90 dienų. Rengiamasi daliniam naftos sektoriaus ir valstybinės dujų įmonės privatizavimui. Ketindama privatizuoti Būtingės naftos terminalą, Vyriausybė priėmė sprendimą parduoti trečdalį šios įmonės akcijų JAV investitoriui. Pasiekta tam tikra pažanga energijos vartojimo efektyvumo srityje (pavyzdžiui, 1998 m. liepos 1 d. įsigaliojo privalomas elektrotechninių gaminių sertifikavimas bei prekių ženklinimo taisyklės).

Stojimo partnerystės įsipareigojimai reikalauja, kad energetikos ūkyje ir ypač branduolinės energijos sektoriui būtų parengta išsami ilgalaikė energetikos strategija ir Ignalinos atominės jėgainės uždarymo planas, vadovaujantis įsipareigojimais pagal branduolinės saugos sutartį (BSS). Paskutinius šešis mėnesius vyksta Lietuvos 1994 m. Nacionalinės energetikos strategijos peržiūra.

Pagal BSS reikalavimus, Ignalinos atominės jėgainės pirmasis blokas turi būti uždarytas, jei Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija nepatvirtins, jog jo tolesnis veikimas nekelia grėsmės saugai ir elektros energijos paklausos lygis pateisina investavimą į jo modernizavimą, remiantis saugos vertinimu ir mažiausiomis sąnaudomis. Pirmojo ir antrojo bloko numatytas eksploatavimo laikas neturi būti pratęstas ilgesniam, pasibaigus kuro kanalo eksploatavimo laikui (pvz. pirmojo bloko naudojimo terminas baigiasi artimiausioje ateityje, o antrojo bloko – po kelerių metų). BSS donorų asamblėja pratęsė VATESI ilgalaikės licencijos Ignalinos pirmajam blokui išdavimo terminą nuo 1998 m. liepos iki 1999 m. gegužės mėn. 17 d. ES Komisija pakartotinai pareiškė prieštaravimą dėl pirmojo bloko kuro kanalų keitimo, kuris prieštarautų Lietuvos įsipareigojimams pagal BSS. Šių metų spalio 7 d. Londone įvykusiame BSS donorų asamblėjos posėdyje taip pat buvo išreikšta nuomonė, jog Lietuvos branduolinės saugos patariamasis komitetas privalo atsižvelgti į reikalavimą galutinai uždaryti pirmąjį ir antrąjį blokus, nekeičiant kuro kanalų.

Panaudoto kuro laikino ir ilgalaikio saugojimo srityje pažanga nepadaryta.

1998 m. birželio mėn. Lietuva ratifikavo Energetikos Chartijos Sutartį. Lietuvos valdžia šioje srityje toliau teikia prioritetą regioniniam bendradarbiavimui su Baltijos jūros bei Šiaurės valstybėmis. Šis bendradarbiavimas apima “Baltrel” (Elektros energijos įmonių regioninė asociacija), kuri yra pasirengimo prisijungimui prie Vakarų/Šiaurės Europos elektros tinklo sudėtinė dalis, bei vykstančią naftos terminalų statybą ir rekonstrukciją. Šie žingsniai padės sukurti ateityje vidaus energetikos rinką. Taip pat pastebėta, kad neseniai Lietuva pasirašė su Tarptautine atominės energetikos agentūra saugos sutarties papildomą protokolą.

Šioje srityje padaryta nedidelė pažanga. Iki šiol nepateikta patenkinama energetikos strategija. Todėl reikia toliau skirti ypač didelį dėmesį Ignalinos atominės jėgainės saugai bei vykdyti tarptautinius Lietuvos įsipareigojimus pagal branduolinės saugos sąskaitos sutartį, įskaitant Vyriausybės tvirtą įsipareigojimą nekeisti pirmojo bloko kuro kanalų. Būtina toliau stiprinti saugos institucijos (VATESI) nepriklausomybę. Reikia surasti atliekų laidojimo ilgalaikius sprendimus. Būtina skirti dėmesį toliau išvardytiems klausimams: vidaus energetikos rinkos suderinamumas, įskaitant monopolinių įmonių pertvarkymą, galimybės naudotis tinklais ir energetikos kainodara, pasirengimas ekstremalioms situacijoms, įskaitant privalomų naftos atsargų kaupimą, energijos vartojimo efektyvumas ir aplinkos apsaugos reikalavimai energetikos ūkyje.

Lietuva toliau harmonizuoja nacionalinę teisę ir ją įgyvendina.

Kelių transportas. 1977 m. įsigaliojo nauji kvalifikaciniai reikalavimai naujiems vairuotojams ir taisyklės dėl galimybės užsiimti vežimų verslu (licencijų), atitinkančios ES teisę.

Geležinkelių transportas. 1998 m. pataisytos taisyklės dėl licencijos suteikimo ekonominei veiklai, vadovaujantis Europos Bendrijos reikalavimais.

Saugi laivyba. Lietuva įgyvendina ambicingą programą, skirtą pagerinti laivybos saugą. Padarytą pažangą iliustruoja neseniai priimtas Paryžiaus tarpusavio supratimo memorandumo sekretoriato sprendimas išbraukti Lietuvą iš sąrašo valstybių, kurių laivai pirmiausiai tikrinami Memorandumo valstybių uostose.

Civilinė aviacija. Taisyklių dėl oro erdvės naudojimo pagalba, stengiamasi užtikrinti oro saugą.

Aplinkos apsaugos priemonės transporto sektoriuje. 1997 ir 1998 m. patvirtintos įvairūs teisiniai ir administraciniai dokumentai bei priemonės, ypač pavojingų krovinių vežimo sausumos keliais srityje, atitinkančios EB acquis. 1998 m. liepos mėn. Lietuva prisijungė prie Konvencijos dėl pavojingų krovinių vežimo, kuri yra sudėtinė EB teisės dalis.

Infrastruktūra. Vienu iš Lietuvos prioritetų yra tolimesnė integracija į Europos transporto sistemą, atsižvelgiant į transporto infrastruktūros poreikių įvertinimą (TINA). Finansavimas sudaro 1,2 procentus bendrojo vidaus produkto. Toks lygis yra patenkinamas.

Laipsniškai mažinamos oro uostų mokesčių nuolaidos. 1998 m. kovo 31 d. panaikintos jūrų uosto mokesčių nuolaidos Lietuvos laivininkystei.

Įgyvendindama acquis, Lietuva padarė ženklią pažangą vandens transporto ir aviacijos srityse. Civilinės aviacijos direkcija buvo reorganizuota 1998 m. Tačiau reikia atkreipti didelį dėmesį į ES aviacijos acquis įgyvendinimą. Saugios laivybos priežiūros institucijos ir inspektoriai sustiprino savo veiklą. 1997 m. pabaigoje įsteigta Valstybinė vidaus vandenų laivybos inspekcija.

Lietuva pažengė į priekį acquis priėmimo ir įgyvendinimo transporto sektoriaus srityje, tačiau laivybos ir aviacijos sauga, kuri po truputį pradeda gerėti, turi būti sustiprinta.

1998 m. gruodžio mėn. Vyriausybė patvirtino Smulkaus ir vidutinio verslo plėtojimo programą, kuria siekiama sukurti palankesnę teisinę ir ekonominę aplinką smulkiam ir vidutiniam verslui. 1998 m. gegužės mėn. Buvo patvirtinti Smulkaus ir vidutinio verslo skatinimo fondo nuostatai. 1998 m. rugpjūčio mėn. įsteigta Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo kreditų garantijų įmonė.

Lietuvos Vyriausybė patvirtino savo norą dalyvauti Europos Sąjungos trečiojoje daugiametėje smulkaus ir vidutinio verslo programoje.

1997 m. nedarbo lygis sudarė 6,7 procentus visos darbo jėgos, o 1998 m. birželio mėnesį jis siekė 5,5 procentus.

Priimti keli teisiniai dokumentai dėl teisės harmonizavimo sveikatos apsaugos ir darbo saugos darbo vietoje. Tačiau reikia pažymėti, kad sveikatos ir darbo saugos direktyvų įgyvendinimą reikia papildyti stipria priežiūros institucija, turinčia pakankamus išteklius veiksmingam praktiniam teisės įgyvendinimui užtikrinti.

Socialinis dialogo srityje, nors ir sukurtas darbo rinkos valdymo trišalis modelis, tiek Nacionalinė užimtumo taryba, tiek teritorinės trišalės komisijos vykdo savo funkcijas daugiau formaliai, nedarydamos ženklesnės įtakos darbo rinkai.

Lygios galimybės. Nors Lietuvos teisė įtvirtino pagrindines Bendrijos nediskriminavimo teisės nuostatos, ne visada laikomasi nediskriminavimo principo. Kontrolieriaus (Ombudsmeno) institucijos steigimas įtrauktas į priemones, skirtas pašalinti šiam neatitikimui. Lietuva dalyvaus ketvirtojoje Bendrijos lygių galimybių veiksmų programoje.

Sveikatos apsauga yra pagrindinė sritis, kurioje reikia imtis svarbių veiksmų. Lietuva jau priėmė direktyvas, reglamentuojančias tabaką, ir išreiškė pageidavimą dalyvauti Bendrijos programose, skirtose kovai su AIDS bei kitomis infekcinėmis ligomis, ir priklausomybe nuo narkotikų.

Sveikatos apsaugos ir darbo saugos teisės srityje padaryta tam tikra pažanga. Tačiau reikia imtis ženklių priemonių, harmonizuojant ir įgyvendinant ES užimtumo ir socialinės apsaugos acquis.

Regioninės politikos kryptys patvirtintos 1998 m. liepos mėn. Jos nustato Lietuvos regioninės politikos principus, tikslus bei pagrindines institucines struktūras ir finansines priemones. Tačiau šias nuostatas dar reikia įgyvendinti. Regioninės politikos finansavimo procedūros, priežiūra ir kontrolė, bei finansavimo instrumentai tebėra silpni.

Lietuva padarė nedidelę pažangą, kurdama šioje srityje teisines, institucines ir biudžetines struktūras. Regioninė politika tebėra koncepcijos stadijoje. Lietuvos valdžia sprendė kai kuriuos trumpalaikius prioritetus, nurodytus Stojimo partnerystės programoje, bet konkreti pažanga dar ribota.

Nuo 1977 m. Lietuva, siekdama suderinti nacionalinę teisę su acquis, priėmė didelį skaičių teisinių aktų aplinkos apsaugos srityje, įskaitant direktyvas dėl pavojingų krovinių vežimo, ozono sluoksnį ardančių medžiagų reglamentą, asbesto direktyvą, genetiškai modifikuotų organizmų direktyvą, direktyvą dėl priėjimo prie informacijos, direktyvą dėl automobilių keliamo triukšmo lygio, pavojingų atliekų, atliekų vežimo ir pakavimo direktyvas bei galiausiai direktyvas dėl nitratų ir miesto vandens nuotekų.

Lietuva iš dalies perkėlė į nacionalinę teisę Vandens ir atliekų bendrąsias direktyvas, gamtos apsaugos direktyvomis bei direktyva dėl poveikio aplinkai vertinimo ir jos pataisomis.

Lietuva pažengė kurdama atskirų direktyvų įgyvendinimo strategijas. Šios strategijos apima visas vandens direktyvas, reglamentuojančias savivaldybių atliekų, pavojingų atliekų, gamtos apsaugos ir chemijos sektorius. Taip pat Lietuva šiuo metu kuria Integruotos taršos prevencijos ir kontrolės direktyvos įgyvendinimo programą. Bendradarbiaudama su kitomis dvejomis Baltijos valstybėmis, Lietuva kuria genetiškai modifikuotų organizmų, gerą praktiką turinčių laboratorijų ir triukšmo direktyvų įgyvendinimo programas.

Lietuva pertvarko įgyvendinimo priežiūros struktūras. Pakeitimai numato administracijos mažinimą, inspekcijų darbo stiprinimą ypač mokymo programų pagalba, įgyvendinimo vadovų rengimą, monitoringo poreikių įvertinimą, laboratorijų modernizavimą, aprūpinimą įranga.

Norint įgyvendinti aplinkos apsaugos acquis ir stambius investicinius projektus, būtina sustiprinti pajėgumus vietos lygmenyje.

Oro monitoringo sistema gerinama, kuriant institucijas ir įrengiant operatyvią monitoringo sistemą, kuri užtikrins ES teisės reikalavimų įgyvendinimą Lietuvoje.

Lietuvos valstybės ir privačios išlaidos aplinkos apsaugai vis dar per mažos ir turi būti padidintos. Susirūpinimą kelia investicinių planų tęstinumas, nes didelė finansavimo dalis teikiama per dvišales ir daugiašales pagalbos programas.

Lietuva padarė pažangą, įgyvendindama Stojimo partnerystėje nurodytus trumpalaikius prioritetus, ypač teisės derinimo srityje. Tačiau būtina gerinti darbą pramonės, oro, vandens ir radiacinės saugos srityse. Lietuva ateityje turėtų daugiau skirti dėmesio oro ir vandens monitoringo infrastruktūros stiprinimui bei pajėgumų didinimui vietos lygmenyje. Siekiant patenkinti ES reikalavimus, dar reikia didelių pastangų, kad būtų užtikrintos investicijos, glaudžiai bendradarbiaujant su tarptautinėmis finansinėmis institucijomis.

Lietuva priėmė naujas prekių ženklinimo taisykles, kurios atitinka acquis. Jos užtikrina vartotojų interesų apsaugą, pateikiant išsamią, suprantamą ir būtiną informaciją apie prekių gamintoją, kilmę ir savybes.

1998 m. kovo mėn. Lietuva priėmė Turizmo įstatymą, kuris iš dalies atitinka EB direktyvą dėl kelionių paketų.

Atsižvelgiant į tai, kad Stojimo partnerystės programoje vartotojų teisių gynimas įvardytas kaip vidutinio laikotarpio prioritetas, Lietuva turės daug dirbti šioje srityje. Per laikotarpį po “Nuomonės” paskelbimo buvo nedaug nuveikta perkeliant ES aktus į nacionalinę teisę. Reikia remti vartotojų organizacijų steigimą ir plėtrą.

Komisija savo “Nuomonėje”, paskelbtoje 1997 m. liepos mėn., nurodė, kad kova su nelegalia migracija ir organizuotu nusikalstamumu bei veiksmingos sienų kontrolės sukūrimas turi būti neatidėliotini Lietuvos prioritetai.

Vasario 13 d. Lietuva pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Tarptautine migracijos organizacija, kuria remiantis kuriamas teisėtos ir nelegalios migracijos valdymo tobulinimo projektas. Augantis readmisijos sutarčių skaičius, naujų asmens liudijimų įvedimas ir priimtos Baudžiamojo kodekso pataisos, kurios numato griežtesnes sankcijas už neteisėtą žmonių gabenimą, turi padėti kontroliuoti migrantų srautus.

Lietuva įvykdė įsipareigojimus pagal sutartį dėl rytinės sienos demarkacijos. Dabar tą patį darbą turėtų atlikti Baltarusija. Šiuo metu Lietuvoje kuriama profesionali pasienio policijos tarnyba ir pasienyje įrengiama elektroninė stebėjimo sistema. Artėjama prie bendradarbiavimo su kitomis dvejomis Baltijos valstybėmis pasienio kontrolės srityje, bet pati kontrolė dar neatitinka ES reikalavimų. Pagrindinės silpnosios pusės yra automatinio keitimosi duomenimis tinklo nebuvimas bei silpna kontrolė kai kuriuose sienos perėjimo punktuose.

1998 m. parlamentas priėmė pinigų plovimo prevencijos įstatymą, kuriuo vadovaujantis sukurtas finansinių tyrimų padalinys. Taip pat priimti kiti įstatymai, skirti kovai su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu. Tačiau, norint, kad šie įstatymai efektyviai veiktų, būtina artimiausiu metu sustiprinti tuos policijos padalinius, kurie kovoja su organizuotu nusikalstamumu, bei pagerinti vietos ir valstybės mastu vykdomo darbo koordinavimą bei išplėsti tarptautinį bendradarbiavimą.

Vadovaudamasis JT konvencija dėl neteisėtos prekybos narkotikais ir psichotropinėmis medžiagomis, šių metų sausio mėn. Parlamentas priėmė šių medžiagų kontrolės įstatymą bei nustatė jų klasifikavimo, teisėtos apyvartos ir apyvartos kontrolės taisykles. Tačiau iki šiol nepriimtas cheminių prekursorių kontrolės įstatymo projektas. Pageidautina, kad būtų sustiprinta dabartiniu metu pertvarkoma Vyriausybinė narkotinių medžiagų kontrolės komisija ir Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos narkotikų komisija, kuri teikia informaciją.

Nuo 1997 m. liepos 1 d. iki šių metų liepos 1 d. Lietuva ratifikavo keturias konvencijas ir keturias dvišales sutartis, užtikrinančias šalies galimybę dalyvauti tarptautiniame teismų bendradarbiavime. Per tą patį laikotarpį Lietuva gavo 757 prašymus dėl pagalbos suteikimo baudžiamosiose ir civilinėse bylose, o pati pateikė 1432 prašymus.

Stojimo partnerystės programoje nurodyti trumpalaikiai prioritetai numato, kad Lietuva turi intensyviau kovoti su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu bei pagerinti sienų kontrolę ir pabėgėlių priėmimą.

Lietuva nepadarė ženklesnės pažangos sienų kontrolės ir kovos su organizuotu nusikalstamumu srityse, kurios taip pat buvo nurodytos 1997 m. liepos mėn. paskelbtoje “Nuomonėje”. Kitose srityse taip pat nepastebėtas ženklesnis pagerėjimas.

Todėl Lietuva turi daugiau dėmesio skirti vidaus ir teisingumo reikalams, paspartinti darbą gerindama sienų kontrolę ir didinti padalinių, kovojančių su organizuotu nusikalstamumu, veiksmingumą.

Lietuva pradėjo paskutinį derybų etapą dėl stojimo į PPO. Tikimasi, kad Lietuva pasirašys 1999 m. Prisijungimo protokolą. Atsižvelgiant į Lietuvos būsimą narystę ES, sveikintina yra tai, kad derybos dėl įstojimo į PPO padeda Lietuvai prisiderinti prie Europos Bendrijos bendrosios prekybos politikos.

Prekyba su šalimis, su kuriomis Lietuva pasirašė laisvosios prekybos sutartį, sudaro apie pusę Lietuvos visos prekybos apimties. Preferencinės prekybos sutartys sudarytos tik su ES ir ELPA šalimis. Po “Nuomonės” paskelbimo įsigaliojo laisvosios prekybos sutartis su Turkija, sutartis dėl netarifinių barjerų prekyboje panaikinimo su Estija ir Latvija, bei sutarties su Lenkija pakeitimai. Parafuota laisvosios prekybos sutartis su Vengrija bei vyksta derybos dėl tokios sutarties su Rumunija. Lietuva siekia tapti VELPS nare.

Lietuva netaiko preferencinio (lengvatinio) prekybos režimo Lome konvenciją pasirašiusioms šalims.

Lietuva dar nesiėmė jokių priemonių, kad būtų priimta suderinta su ES plėtros politika.

1998 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujasis Muitinės kodeksas, kuris didele dalimi atitinka Bendrijos muitinės kodeksą. Tačiau dar nepriimtos kai kurios jo įgyvendinimo nuostatos, dėl ko atsirado tam tikros spragos.

1998 m. liepos 1 d. įsigaliojo Muitų tarifų įstatymas, kuris suderintas su integruotais tarifais.

Trys Baltijos valstybės pasirašė sutartį dėl bendrų tranzito procedūrų. Baltijos valstybės pasirinko bendrą muitinių kompiuterinę sistemą. Tačiau nėra visas Lietuvos muitines jungiančio tinklo, o kompiuterinės duomenų bazės yra nepakankamos.

Pasienio muitinės postų infrastruktūra pagerėjo, ypač prie rytinės sienos. Įsteigti bendri su Latvija kontrolės postai. Tačiau turi būti sustiprinti muitinės postų kovos su sukčiavimu pajėgumai.

Taip pat Lietuvos muitinė plečia kontrolę įmonėse, o tai byloja apie muitinės metodų modernizavimą.

Lietuva padarė pažangą teisės derinimo srityje ir modernizuodama muitinės administracines struktūras.

Nuo 1997 m. Lietuva aktyviai dalyvauja Bendrosios užsienio ir saugumo politikos (BUSP) daugiašaliame politiniame dialoge. Ji dalyvauja reguliariai vykstančiuose politinių direktorių bei Europos Sąjungos ir Europos asocijuotų šalių korespondentų susitikimuose, taip pat BUSP darbo grupių darbe. Išskyrus ES pareiškimą dėl Baltarusijos elgesio su Minske esančiomis ambasadomis, Lietuva remia ES pozicijas ir laikosi ES pareiškimų, deklaracijų bei demaršų, įskaitant tuos, kuriuos priima JT ir ESBO.

Lietuva aktyviai dalyvauja Euro-Atlantinės Partnerystės Tarybos darbe bei Partnerystės taikos labui programose, modernizavo savo gynybos pajėgas, išplėtojo karinį bendradarbiavimą su Baltijos šalimis, Lenkija ir NATO valstybėmis, toliau harmonizuoja nacionalinę teisę su NATO reikalavimais ir standartais, didina išlaidas gynybai ir aktyviai dalyvauja tarptautinėse taikos palaikymo operacijose.

Lietuva palaiko gerus konstruktyvius santykius su visomis kaimyninėmis valstybėmis. Regioninis bendradarbiavimas išplėtotas ne tik su Latvija ir Estija, bet taip pat su Šiaurės ir Vidurio Europos šalimis. Nuo 1998 m. liepos 10 d. Lietuva perėmė pirmininkavimą Baltijos Jūros Valstybių Taryboje.

Vertinant Lietuvos užsienio ir saugumo politiką ataskaitiniu laikotarpiu, galima daryti išvadą, jog, išskyrus aukščiau minėtą nuomonių neatitikimą Baltarusijos atveju, Lietuva padarė pažangą, derindamasi prie BUSP.

Finansų kontrolė

Išorinės finansų kontrolės atžvilgiu, jokių konkrečių pokyčių nepastebėta.

Vidaus finansų kontrolės atžvilgiu, šiuo metu nesama centrinės kontrolės institucijos. Tačiau 1998m. vasario mėn. Vyriausybė patvirtino programą tokiai institucijai įkurti.

Per šią instituciją bus paskirstytos būsimos ES lėšos.

Buvo imtasi priemonių Stojimo partnerystėje išvardintiems prioritetams įvykdyti. Esamos finansų kontrolės institucijos turi rimtų trūkumų, kuriuos reikia pradėti spręsti artimiausioje ateityje, ypač atsižvelgiant į pasirengimo narystei ES stadiją ir struktūrinius fondus.

Lietuva yra nevienodai pažengusi skirtingose srityse, derindama ir įgyvendindama teisės aktus. Reikia daugiau pastangų norint baigti sudaryti teisinę bazę bei sustiprinti vidaus rinkos institucijas. Kitose srityse, pvz. aplinkos apsaugos, teisės derinimas vyksta gana sparčiai, tačiau būtina užtikrinti, kad teisės aktus įgyvendinančios bei vykdančios struktūros būtų pajėgios juos taikyti.

Lietuva ėmėsi priemonių įgyvendinti kai kuriuos Stojimo partnerystės programos trumpalaikius prioritetus. Tačiau dar daug reikia nuveikti, sprendžiant svarbiausius klausimus energetikos (išsamios ilgalaikės energetikos strategijos, įskaitant Ignalinos klausimą, sukūrimas), ekonomikos reformos (vidutinės trukmės ekonomikos programos parengimas), administracinių gebėjimų (ypač viešojo administravimo reforma), vidaus rinkos (viešieji pirkimai, konkurencija, valstybės pagalba) bei vidaus ir teisingumo reikalų (pasienio valdymo gerinimas) srityse.

Šiame skyriuje pateikiama naujausia informacija, papildanti Komisijos “Nuomonę”. 1995 m. gruodį įvykusiame Madrido ES aukščiausiojo lygio susitikime buvo pažymėta, jog būtina sukurti sąlygas laipsniškai, harmoningai šalių kandidačių integracijai, skiriant ypatingą dėmesį jų administracinių struktūrų pertvarkymui. Pratęsdama šią temą, "Darbotvarkė 2000" (Agenda 2000) buvo pabrėžta, kad svarbu veiksmingai perkelti Bendrijos teisines nuostatas į nacionalinius teisės aktus, tačiau dar svarbiau yra jas tinkamai įgyvendinti atskirose srityse atitinkamų administracinių bei teisminių struktūrų pagalba. Tai svarbiausia sąlyga, norint sukurti tarpusavio pasitikėjimą be kurio būsima narystė neįmanoma.

Šių metų ataskaitoje Europos Komisija išnagrinėjo padėtį šalyse kandidatėse, siekdama sudaryti įgyvendinimo institucijų pavyzdžių sąrašą pagrindinėse acquis srityse. Kur įmanoma, pateikiama informacija apie tai, ar šios institucijos turi pakankamą teisinę galią įgyvendinti acquis, apie jų personalo dydį bei darbuotojų kvalifikaciją ir turimas lėšas. Kai kuriais atvejais jau įmanoma informuoti apie priimtų sprendimų kokybę. Ateityje savo ataskaitose Komisija ketina šį aspektą analizuoti plačiau.

“Nuomonėje” Komisija padarė išvadą, kad “būtina stiprinti administracinę struktūrą, jeigu Lietuva siekia turėti struktūras, pajėgias efektyviai taikyti bei įgyvendinti acquis”.

1998 m. balandžio 28 d. Seimo priimtas įstatymas numato samdos skirtumą tarp karjeros valstybės tarnautojų ir politinių paskyrimų. Ministro Pirmininko aparatas, kurį sudaro politiniu pagrindu paskirti asmenys, atskirtas nuo Vyriausybės kanceliarijos, kurią sudaro karjeros tarnautojai. 1998 m. kovo 25 d. reorganizavus Vyriausybę, ministerijų skaičius sumažėjo nuo 17 iki 14.

1998 m. valstybės tarnautojų skaičius ministerijose ir valstybės institucijose sumažėjo 30 procentų, tačiau ministerijų Europos integracijos departamentuose darbuotojų skaičius nebuvo mažinamas. Pareigūnams, užimantiems aukštos kvalifikacijos reikalaujančius postus, mokami didesni atlyginimai. 1998 m. paruošta Lietuvos valstybės tarnautojų mokymo strategija, skirta pasirengimui narystei ES.

1997 – 1998 m. sustiprintas vadovavimas integracijos procesui. Ministro Pirmininko vadovaujamos Europos integracijos komisijos narių skaičius išaugo, įtraukus į ją visų su integracija susijusių sektorių ministrus. 1998 m. gegužės mėn. įkurtą Europos komitetą sudaro 65 darbuotojai. Europos komitetas atsako už integracijos proceso koordinavimą ir priežiūrą, įskaitant Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimą. Tuo pat metu reorganizuotas ir daugiau nepriklausomybės įgijo Europos teisės departamentas, kuriame šiuo metu dirba 9 teisininkai. Departamentas Vyriausybei ir Parlamentui teikia teisines išvadas dėl įstatymų projektų ir antrinės teisės projektų suderinamumo su ES teisės aktais. 1998 m. departamentas pateikė daugiau kaip 1100 teisinių išvadų. 1997 m. rugsėjį Parlamente buvo įkurtas Europos reikalų komitetas, vaidinantis svarbų vaidmenį, derinant teisės aktus ir sprendžiant integracijos klausimus.

Vieningas EB teisės taikymas. 1998 m. Lietuvoje teismų sistemos tobulinimo bei specializuotų teismų įkūrimo srityje padaryta pažanga. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymą, kurio Seimas dar nepriėmė, 1999 m. viduryje pradės veikti administraciniai teismai. Tikimasi, kad jie paspartins bylų nagrinėjimą, kuris vėluoja esant dabartinei teismų sistemai. Pagrindinė administracinių teismų užduotis bus užtikrinti centrinės ir vietos valdžios priimamų aktų teisėtumą, spręsti mokestinius ginčus ir priimti sprendimus dėl korupcija kaltinamų valstybės tarnautojų. Iš viso Lietuvoje yra 518 teisėjų, tačiau 101 teisėjo vieta dar laisva, nes administracinių teismų teisėjų skyrimas tebevyksta.

Teismų įstatymo, priimto 1998 m. balandį, pakeitimai įgalino 1998 m. pertvarkyti teismų administravimą. Siekiant įgyvendinti šį įstatymą, 1998 m. birželio mėn. Vyriausybė įsteigė Teismų departamentą prie Teisingumo ministerijos. Jame dirba 42 darbuotojai. Pagrindinė departamento užduotis yra parinkti teismo vietą ir planuoti teismų teisėjų skaičių, įgyvendinti organizacines teismų administravimo priežiūros priemones, užtikrinti techninį ir materialinį teismų aprūpinimą, tikrinti Apeliacinio teismo, apskričių ir rajonų teismų ekonominę bei finansinę veiklą ir atlikti jos auditą, taip pat kontroliuoti teismų administracinę bei organizacinę veiklą. Teismų departamentas kartu su teisėjų mokymo centru rengia teisėjų mokymo programos strategiją. Siekiant parengti teisėjus, teismų darbuotojus ir antstolius ES teisės aktų taikymui, Teisininkų profesinio mokymo ir švietimo departamentas prie Teisingumo ministerijos kartu su Teisėjų mokymo centru, įsteigtu 1997 m., rengia ir įgyvendina teisėjų mokymo programas. 1997 m. antrąjį pusmetį Teisėjų mokymo centras surengė daugiau kaip 50 mokymo seminarų įvairiomis teisės temomis, kuriuose dalyvavo 495 teisėjai.

Nors buvo imtasi veiksmų teismų funkcionavimui pagerinti (įgyvendinamos teismų sistemos reformos ir pagerėjo praktinis bendradarbiavimas su ES), šioje srityje reikalingos didesnės pastangos. Į teisėjų mokymo programą bus įtrauktas ES teisės mokymas, tačiau iki šiol teismai netaikė ES teisės aktų. Efektyvus acquis administravimas šioje srityje pareikalaus didesnių žmogiškųjų ir techninių išteklių bei tolesnių žingsnių, kovojant su korupcija.

1998 m. sausio 1 d. įkurtas Įmonių bankroto valdymo departamentas. 1998 m. jame dirbo 12 darbuotojų. Departamento tikslas yra ginti valstybės interesus nemokiose įmonėse, formuoti bei valdyti nemokių ir bankrutavusių įmonių informacinę ir analitinę duomenų bazę. Iki 1998 m. liepos mėn. buvo įteikti pareiškimai iškelti bankroto bylas 288 ekonominiams subjektams, ir išnagrinėtos 36 bylos.

1997 m. spalio mėn. įsigaliojo naujas Bankroto įstatymas. Jis, be kita ko, nustatė potencialiai griežtus laiko terminus ir pakeitė pirmumo teisę turinčių kreditorių sąrašą. Įstatymą įgyvendinti padeda 1998 m. įkurtas Bankroto departamentas. Tačiau reikia stengtis toliau kelti bankroto bylose dalyvaujančių įmonių administratorių bei jas nagrinėjančių teisėjų kvalifikaciją.

Bendroji rinka. 1998 m. sausio mėn. Lietuvos standartizacijos departamentas pertvarkytas į tris atskiras institucijas, kurių biudžetą sudaro Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijos lėšos:

• Lietuvos standartizacijos departamente dirba 45 darbuotojai. Jo, kaip nacionalinės standartizacijos institucijos, pagrindinė užduotis yra įgyvendinti ilgalaikę pagrindinių Europos standartų priėmimo Lietuvoje programą, siekiant užtikrinti efektyvų acquis įgyvendinimą. Šiuo metu Europos ir tarptautiniai standartai sudaro 41 procentą Lietuvoje patvirtintų standartų.

• Nacionaliniame akreditacijos biure dirba 8 asmenys. Jis vertina ir akredituoja institucijas, turinčias teisę atlikti atitikties įvertinimą (testavimo laboratorijos, kalibravimo laboratorijos, produktų ir kokybės sistemų sertifikavimo ir personalo atestavimo institucijos, taip pat inspektuojančios institucijos) bei prižiūri jų veiklą. Šiuo metu Lietuvoje akredituota 18 testavimo laboratorijų, 10 kalibravimo laboratorijų, 3 produktų sertifikavimo institucijos (1 testavimo laboratoriją tuo pačiu metu akreditavo Nacionalinis akreditacijos biuras ir Vokietijos akreditacijos institucija; minėtosios laboratorijos rezultatus pripažįsta ne tik Lietuvos ir Vokietijos, bet taip pat ES ir ELPA valstybės). Biuras atliks vertinimą institucijų, kurios turi teisę atlikti atitikties įvertinimą ir kurias Vyriausybės institucijos notifikuos atlikti atitikties įvertinimo procedūrą pagal "naujojo požiūrio" direktyvų reikalavimus.

• Valstybinėje metrologijos tarnyboje dirba 8 žmonės. Ji atsakinga už 26 ES direktyvų, reglamentuojančių laisvą prekių judėjimą, perkėlimą į nacionalinę teisę ir įgyvendinimą. 1998 m. Metrologijos tarnyba išplėtė savo veiklą pramonės metrologijos srityje (matavimo prietaisų kalibravimas).

Nepaisant pažangos standartizacijos ir akreditacijos srityse, ateityje būtina stiprinti institucijas, didinant specialistų skaičių. Lietuvos standartizacijos departamentas vis dar priklauso nuo valstybės finansavimo. Ateityje jis turi būti visiškai nepriklausomas. Taip pat departamentas turi paspartinti Europos standartų priėmimą. Atitikties įvertinimo infrastruktūroje nėra kokybės sistemų sertifikavimo struktūros.

1998 m. birželio mėn. Mokesčių policijos departamente prie Vidaus reikalų ministerijos įkurtas Intelektinės nuosavybės teisių apsaugos skyrius, kuriame dirba 3 žmonės. Jo pagrindinės funkcijos yra nusikalstamos veikos tyrimas ir mokesčių rinkimas. 1998 m. skyrius tyrė 8 intelektinės nuosavybės teisių pažeidimo bylas.

Valstybinis patentų biuras atsako už ES integracijos politiką pramoninės nuosavybės apsaugos srityje. Jis įkurtas 1991 m. ir iki 1994 m. jo priežiūrą vykdė LR Vyriausybė, tais pačiais metais priežiūros funkcijos perduotos Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijai. Biure dirba 63 darbuotojai. Papildomai biurui dirba 30 žmonių Lietuvos technikos bibliotekoje ir 45 asmenys Lietuvos patentų advokatų asociacijoje.

Daug pastangų reikalauja intelektinės ir pramoninės nuosavybės teisių užtikrinimas. Būtina pagerinti administracinius gebėjimus, didinant žmogiškuosius išteklius, ypač intelektinės nuosavybės apsaugos srityje, ir keliant visų institucijų darbuotojų kvalifikaciją. Būtina supaprastinti dabartinę įvairių institucijų, dalyvaujančių procese, organizacinę sąrangą.

1997 m. liepos mėn. pradėjo veikti Viešųjų pirkimų tarnyba, kurioje dirba 28 darbuotojai. Ji rengia taisyklių projektus bei ruošia metodologinę medžiagą, saugo ir teikia informaciją apie viešuosius pirkimus, konsultuoja perkančias organizacijas ar jų atstovus, atlieka išankstinį pirkimo procedūrų vertinimą bei nagrinėja tiekėjų skundus. Vien per 1998 m. liepos mėn. tarnyba išnagrinėjo 23 skundus. Naujasis Viešųjų pirkimų įstatymas turėtų pagerinti suderinamumą su acquis. Būtina toliau stiprinti Viešųjų pirkimų tarnybą, ypač jos veiklą įstatymų įgyvendinimo priežiūros srityje.

1997 m. rugsėjo mėn. įsteigta ir 1998 m. sustiprinta Valstybinė duomenų apsaugos tarnyba prie Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijos, kurioje dirba 8 žmonės. Tarnyba, be kita ko, privalo prižiūrėti asmens duomenų, saugomų centrinės ir vietos valdžios informacinėse sistemose (taip pat valstybiniame registre) naudojimo ir atskleidimo teisėtumą. Ji registruoja asmenis, kurie tvarko asmens duomenis, tikrina asmens duomenų pateikimo teisėtumą bei apsaugą ir išduoda leidimus teikti asmens duomenis užsienio valstybėms, vadovaudamasi įstatymuose nustatyta tvarka. Duomenų apsaugos tarnybos administraciniai gebėjimai neleidžia atlikti visų užduočių, numatytų naujajame įstatyme, be to, būtina papildomai mokyti jos darbuotojus. Dar nevisiškai suvokiamas duomenų apsaugos mastas, ypač teismuose ir kitose institucijose, kurios užsiima valstybės saugumo reikalais.

Laisvo paslaugų judėjimo srityje buvo sustiprinta Vertybinių popierių komisija, kuri atsako už vertybinių popierių rinkos priežiūrą. Dabartiniu metu joje dirba 50 darbuotojų. Į jos užduotis įeina rinkos priežiūra bei įstatymų ir etikos pažeidimai.

Į Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos užduotis įeina , be kita ko, ir draudimo kompanijų mokumo rezervo kvotų paskaičiavimas, techninių atidėjimų, draudimo vertės, paskaičiavimai, viešas finansinių ataskaitų skelbimas, o taip pat ir kitos priežiūrai reikalingos funkcijos.

Laisvo paslaugų judėjimo srityje padėtis tebėra nepatenkinama, nes neaišku, ar Lietuvos valdžia turi administracinius resursus reikalingus skubiam plačios teisinės programos realizavimui, kurią ji įsipareigojo įgyvendinti. Norint įgyvendinti ES reikalavimus šioje srityje, būtina pagerinti darbuotojų bendrąją kvalifikaciją.

Konkurencija. Valstybinė konkurencijos ir vartotojų teisių gynimo tarnyba atsakinga už Konkurencijos įstatymo įgyvendinimo priežiūrą. Joje dirba 56 darbuotojai - 5 valstybės pagalbos, o 30 – konkurencijos srityse. Tarnybos veiklos apimtys atitinka turimo personalo skaičių, tačiau, įsigaliojus naujajam konkurencijos įstatymui (tikimasi, kad tai įvyks 1999 m. sausio mėn.), reikės specialaus mokymo darbuotojų kvalifikacijai pakelti. Konkurencijos taryba, kuri yra Tarnybos vykdančioji institucija, per 1998 m. pirmąjį pusmetį ištyrė 46 atvejus ir 14 pažeidimo bylų bei priėmė sprendimus.

1997 m. Konkurencijos tarnyboje įkurtas atskiras Valstybės pagalbos kontrolės skyrius. Norint efektyviai įgyvendinti EB reikalavimus, būtina ateityje investuoti į žmogiškuosius išteklius.

Vartotojų teisių gynimas. Už vartotojų teisių gynimą atsako įvairios institucijos ir žinybos. Pagrindinė atsakinga institucija šioje srityje yra Valstybinė konkurencijos ir vartotojų teisių gynimo tarnyba, kuriai atsiskaito prie jos veikianti Valstybinė kokybės inspekcija, atsakinga už prekybos taisykles bei klaidinančią reklamą. Inspekcijos 7 darbuotojai sprendžia vartotojų teisių gynimo klausimus, o 240 žmonių dirba rajonuose. Kitas funkcija atlieka Ūkio ir kitos ministerijos. Valstybinis visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos rajoniniai padaliniai (11 teritorinių visuomenės sveikatos centrų ir 39 padaliniai rajonuose) kontroliuoja gaminių saugumą.

Veikia viena ne vyriausybinė Vartotojų asociacija prie Profesinių sąjungų atstovybės. Tačiau ji silpna ir reikalauja pastiprinimo.

Vartotojų teisių gynimas dar toli gražu neatitinka acquis reikalavimų. Naujasis gaminių saugumo įstatymas, kurį tikimasi priimti 1999 m., pagerins su acquis, tačiau būtina atlikti dabartinės administracinės struktūros pertvarkymą. Nevyriausybinės vartotojų teisių gynimo organizacijos tebėra per silpnos. Vis dar neaiškus vartotojų teisių gynimo politikos mastas ir tikslai. Tai iš dalies paaiškina sunkumus, su kuriais susiduriama veiksmingai įgyvendinant vartotojų teisių apsaugos įstatymus. Būtina spręsti ir specialistų trūkumo, organizacinio deficito klausimus bei teismams jautriau reaguoti į vartotojų teisių apsaugą.

Telekomunikacijos. 1998 m. birželio mėn. priimtas naujasis Telekomunikacijų įstatymas numato 1999 m. sausio mėn. įsteigti naują priežiūros instituciją, kuri vadinsis Ryšių priežiūros tarnyba. Iki jos sukūrimo visas užduotis atliks Valstybinė radijo dažnių tarnyba. Ryšių priežiūros tarnyba skirs radijo dažnius ir telefonų numerius, išduos bendruosius leidimus, atliks licencijavimo sąlygų priežiūrą, nagrinės ir spręs telekomunikacijų operatorių ginčus bei kontroliuos telekomunikacinių tinklų ir radijo ryšio naudojimą.

Ryšių priežiūros tarnybai (naujajai reguliavimo institucijai) būtina turėti specialiai parengtą personalą.

Netiesioginiai mokesčiai. Finansų ministerija kartu su jai pavaldžiomis institucijomis atsako už netiesioginį apmokestinimą. Ministerijoje iš viso dirba 221 darbuotojas, o ministerijos Fiskalinės politikos departamente, kuris atsako už netiesioginio apmokestinimo įstatymų rengimą – 11 darbuotojų.

Valstybinėje mokesčių inspekcijoje prie Finansų ministerijos dirba 168 darbuotojai, o papildomai 56 teritorinėse mokesčių inspekcijose – 3196 asmenys. 1998 m. rudenį planuojama atlikti 56 teritorinių mokesčių inspekcijų pertvarkymą į 10 apskričių mokesčių inspekcijų, turinčių rajoninius skyrius. Reorganizavimo tikslas yra supaprastinti valdymą ir pagerinti mokesčių administravimą. Pinigų plovimo prevencijos įstatymas numato, kad Valstybinė mokesčių inspekcija privalo rinkti informaciją apie neteisėtas operacijas pinigais ir atlieka kvotą tokiose bylose.

Būtina modernizuoti ir stiprinti Lietuvos mokesčių administravimą. Siekiant užtikrinti efektyvų acquis administravimą šioje srityje, būtina įtvirtinti ir pagerinti personalo bendrąjį profesinį pasirengimą, įskaitant mokymo priemones ir atlyginimų kėlimą.

Žemės ūkis. Valstybinė veterinarijos tarnyba tiesiogiai atsiskaito Vyriausybei. Jos centrinėje būstinėje dirba 25 darbuotojai (14 veterinarijos gydytojų bei 4 Europos integracijos departamento specialistai), o rajonų skyriuose – 1444 asmenys.

Valstybinei veterinarijos tarnybai trūksta personalo, patalpų ir įrangos, ypač pasienio inspekcijos tarnybose, maisto produktus tikrinančiose laboratorijose bei gyvūnų ženklinimo ir registravimo srityse.

Augalų apsaugos tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, kurioje šiuo metu dirba apie 200 darbuotojų, Lietuvoje atsakinga už augalų apsaugą. 1998 m. sausio 1 d. Augalų apsaugos tarnyboje sukurtas ES integracijos padalinys. 1998 m. liepos mėn. prie Žemės ūkio ministerijos įsteigta Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra, kurioje dirba 14 darbuotojų. Ji bus atsakinga už BŽŪP priemonių įgyvendinimą.

Lietuvos veterinarijos ir fitosanitarinės kontrolės administraciniai gebėjimai testavimo ir diagnostikos srityje tebėra nepakankami. Reikia stiprinti veterinarinę ir maisto produktų kontrolę. Administruojant bendruosius BŽŪP reikalavimus reikalinga iš esmės pritaikyti šiam darbui dabartinę administracinę struktūrą.

Transportas. Už transporto sektorių atsako Susisiekimo ministerija, kurioje dabartiniu metu dirba 153 darbuotojai. Kelių eismo saugumo tarnyba, kurioje dirba 6 darbuotojai, nustato pavojingus ir avaringus kelių ruožus. Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos atsako už kelių transporto teisės aktų įgyvendinimo priežiūrą. Inspekcijoje bei jos padaliniuose, esančiuose penkiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose dirba 100 darbuotojų. 1998 m. balandžio mėn. SPAB “Lietuvos geležinkeliai” įkūrė Vyriausiojo saugos inspektoriaus instituciją, kurioje dirba 23 asmenys. Ją sudaro eismo saugos tarnyba, aplinkos apsaugos ir darbų saugos skyriai. 1998 m. padaryta pažanga vandens transporto ir aviacijos sektoriuose, kurią sąlygojo Civilinės aviacijos administracijos pertvarkymas bei Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos įkūrimas.

Norint įgyvendinti transporto sektoriuje acquis reikalavimus, Lietuva turi toliau stiprinti administracinius gebėjimus, ypač jūrų laivybos ir aviacijos saugos srityse.

Užimtumas ir socialinė politika. Lietuvoje užimtumo politiką vykdo Lietuvos darbo birža, Darbo rinkos mokymo centras bei Valstybinė darbo inspekcija.

Lietuvos darbo biržą (LDB) sudaro Respublikinė darbo birža ir 47 teritorinės (miestų ir rajonų) darbo biržos. LDB rengia ir įgyvendina nacionalines ir regionines užimtumo programas, užtikrina valstybės teikiamas užimtumo garantijas darbo rinkoje, tvarko Užimtumo fondo lėšas bei paskirsto jas teritorinėms (miestų ir rajonų) darbo rinkoms. 1998 m. biržose dirbo 1151 darbuotojai. 1997 m. LDB pasiūlė darbą 73 000 bedarbių, o 1998 m. pirmą pusmetį – 46 000.

Lietuvos darbo rinkos mokymo centro sistema, kuri apima visą šalies teritoriją, vykdo suaugusių asmenų profesinį mokymą bei profesinį informavimą. Sistemą sudaro 15 darbo rinkos mokymo centrų, 6 rajoniniai profesinio informavimo skyriai ir centrinė būstinė Vilniuje. Šiuo metu mokymo centrai atsako už daugiau kaip 300 mokymo programų įgyvendinimą. Juose dirba 400 darbuotojų. Kiekvienais metais apie 30 000 žmonių mokosi darbo rinkos profesinio švietimo ir mokymo sistemoje.

Valstybinė darbo inspekcija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos priežiūros institucija, įgyvendina politiką darbo saugos srityje bei atlieka šią sritį reglamentuojančių teisės aktų priežiūrą. Šiuo metu joje dirba 226 darbuotojai (147 darbo inspektoriai, iš kurių 120 dirba rajonuose).

Nuo 1997 m. Valstybinė darbo inspekcija inspektavo 13 tūkst. įmonių (kuriose dirbo beveik 1 milijonas darbuotojų), priėmė eksploatuoti 1581 įmonę, ištyrė 2950 skundų, skyrė baudų, dalyvavo 278 teismuose ir išegzaminavo 11,1 tūkst. asmenų.

Užimtumo ir socialinių reikalų srityje Valstybinei darbo inspekcijai reikia stiprinti kadrų politiką ir kelti jų kvalifikaciją.

Regioninė politika ir sanglauda: Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerija koordinuoja regioninės politikos plėtojimą. Lietuvoje dar nesukurta veiksminga institucinė sistema įgyvendinti regioninei politikai. Regioninė politika bus vykdoma 10 apskričių.

Administracinės ir biudžeto kontrolės struktūrų sukūrimas šioje srityje yra būtinas norint užtikrinti veiksmingą acquis įgyvendinimą ir vykdymą.

Aplinkos apsauga: Aplinkos ministerija atsako už aplinkos apsaugą. Šioje sistemoje dirba 1624 darbuotojai, iš kurių 180 dirba Ministerijoje, likusieji - pavaldžiose organizacijose kaip regionų aplinkos apsaugos departamentai, rajonų agentūros, inspekcijos, Jungtinis tyrimų centras, Žuvų išteklių departamentas, Miškų ir saugomų teritorijų departamentas bei Hidrografinio tinklo tarnyba.

Oro monitoringo sistema gerinama įsteigiant atitinkamas institucijas ir įdiegiant bendrą monitoringo sistemą; visa tai užtikrins, kad Lietuva visiškai atitiks ES teisės aktų reikalavimus.

Aplinkos ministerijai reikia įgyti daugiau specializuotų teisinių žinių, turint omenyje teisės aktų derinimo procesą.

Teisingumas ir vidaus reikalai: 1997 m. buvo reorganizuota Vidaus reikalų ministerijos struktūra, administracijos darbuotojų skaičių sumažinant nuo 536 iki 226 etatinių vienetų. Policijos departamentas, kuris priklausė Vidaus reikalų ministerijai, dabar yra savarankiška struktūra; dirba 15 tūkst. policijos pareigūnų (neskaitant mokesčių, pasienio ir specialiųjų tyrimų policijos). Mokesčių policijos departamentas buvo įsteigtas prie Vidaus reikalų ministerijos. Mokesčių policijos departamente įsteigtas pinigų plovimo prevencijos skyrius, kuriame dirba 12 pareigūnų.

Turi būti gerinamas Pasienio kontrolės veiksmingumas. Pasienio policijos departamente dirba 4,3 tūkst. pasienio policijos pareigūnų, iki kitų metų jų skaičius turėtų išaugti iki 6 tūkst. Pasienio policija turi būti sustiprinta, kad galėtų tinkamai saugoti rytinę sieną, o jos darbo sąlygos atitiktų Europos standartus. Pagerėjo pabėgėlių prieglobsčio ir migracijos klausimų sprendimas, kadangi nuo 1997 m. gegužės mėn. buvo pradėti nagrinėti prašymai suteikti prieglobstį ir įrengiamos patalpos pabėgėliams apgyvendinti. Policijos tarnyba yra reorganizuojama padėti kovoti su organizuotu nusikalstamumu, bet ją reikia labiau sustiprinti.

Muitai: Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos buvo reorganizuotas 1998 m. rugpjūčio mėn. Dabartiniu metu jame dirba 143 darbuotojai. Iš viso Lietuvos muitinėje dirba 3102 darbuotojai. Per septynis 1998 m. mėn. iš Lietuvos muitinės atleista 118 darbuotojų; pagrindinė priežastis yra korupcija. 1998 m. liepos mėn. Muitinės departamente įkurtas Muitinės kontrolės skyrius, kuriame dirba 15 darbuotojų. Muitinės kontrolės departamentas vykdo kovos su kontrabanda ir korupcija funkcijas, įskaitant muitinės žvalgybą.

Yra parengta muitinės pareigūnų mokymo strategija. Mokymas vyksta įvairiais klausimais, tarp jų muitinės procedūrų bei prekių kilmės. 1998 m. rugpjūčio mėn. buvo įsteigtas Muitinės informacinis centras; numatoma, kad į muitinės informacinį tinklą 1999 m. bus įjungta ne mažiau kaip 50% visų Lietuvos muitinių.

Tolesnis institucijų stiprinimas bus būtinas norint užtikrinti veiksmingą acquis įgyvendinimą.

Finansų kontrolė: Valstybės kontrolė yra išorės kontrolės institucija Lietuvoje, kuri yra tiesiogiai atskaitinga Seimui. Ji kontroliuoja pajamų surinkimą ir išlaidas bei valstybės turto valdymą ir naudojimą. Ji parengia metinį pranešimą apie valstybės biudžeto vykdymą. 1998 m. Valstybės kontrolėje dirbo 300 darbuotojai (įskaitant 4 regionų skyrius, kuriuose dirba 140 darbuotojų). 1998 m. buvo sudaryta 9 narių Valstybės kontrolės parlamentinės priežiūros komisija. Dėl vidaus kontrolės, kai kuriose ministerijose yra vidaus audito skyriai, bet jie neatitinka tarptautinių standartų.

Efektyviam acquis įdiegimui šioje srityje reikės nuolatinių pastangų, kad būtų įkurtos reikalingos valdymo ir kontrolės sistemos. Dėl vidaus kontrolės, būtina sukurti veiksmingą vidaus finansinės kontrolės sistemą, kad Lietuva galėtų kontroliuoti Bendrijos lėšų panaudojimą. Reikėtų apskaičiuoti išlaidas, susijusias su personalu ir jų parengimu.

Tam, kad padėtų šalims kandidatėms sustiprinti savo administracinį gebėjimą bei jų valdymo institucijoms prisiderinti prie acquis įgyvendinimo, Komisija ir valstybės narės plėtoja giminiavimosi procesą pagal PHARE programą. Europos Sąjungoje acąuis įgyvendina valstybių narių nacionalinės valdymo institucijos (centriniu, regioniniu ir vietiniu lygiu) bei tarnybos, profesinės institucijos ir privatus sektorius. Dabartiniu metu šalys kandidatės gali naudotis didele administracine ir technine parama. Pradžioje giminiavimosi programoje bus keturi sektoriai - žemės ūkis, aplinkos apsauga, finansai ir teisingumas bei vidaus reikalai, bet palaipsniui programa apims visą acquis.

Lenkija aktyviai dalyvauja giminiavimosi programoje.

Po "Nuomonės" paskelbimo buvo įsteigta daug svarbių tarnybų ir institucijų. Dar anksti spręsti apie jų gebėjimą veiksmingai įgyvendinti acquis. Institucijų steigimo bei administracinio gebėjimo tempas turi didėti tam, kad neatsiliktų nuo acquis perkėlimo į nacionalinę teisę, ypatingai vidaus rinkos ir aplinkos apsaugos sektoriuose. Būtina rengti mokymus darbuotojų kvalifikacijai kelti.

Teismų gebėjimas taikyti acquis turėtų būti stiprinamas gerinant profesijos statusą, keliant kvalifikaciją bei užtikrinant, kad laisvos tarnybos vietos bus užimtos nedelsiant.

Lietuva tęsia Kopenhagoje nustatytų politinių kriterijų vykdymą. Ji turėtų sustiprinti kovą su korupcija bei toliau vykdyti teismų reformą.

Nenutrūkstamas likusių reformos uždavinių įgyvendinimas užbaigtų veikiančios rinkos ekonomikos sukūrimą ir leistų Lietuvai padaryti pažangą, būtiną norint išlaikyti konkurencijos spaudimą ir Europos Sąjungoje veikiančias rinkos jėgas vidutinės trukmės laikotarpiu.

Reikia stiprinti vidaus rinką ir sukurti išsamų ilgalaikį energetikos raidos planą, įskaitant Ignalinos atominės elektrinės uždarymą. Lietuva padarė pažangą transponuodama acquis, nors šis procesas yra netolygus. Reikalingos pastangos norint sustiprinti gebėjimą įgyvendinti ir vykdyti acquis.

Stojimo partnerystės programos tikslas yra išdėstyti vienoje struktūroje Komisijos Nuomonėse nurodytas prioritetines sritis, kuriose toliau reikia dirbti; turimas finansines lėšas, kurios padėtų šalims kandidatėms įgyvendinti šiuos prioritetus bei šiai pagalbai taikomas sąlygas. Kiekvienai šaliai kandidatei buvo pasiūlyta priimti Nacionalinę acquis priėmimo programą, nustatančią kaip bus vykdoma Stojimo partnerystės programa, prioritetų įgyvendinimo grafiką bei nurodančią reikalingas finansines lėšas ir darbo jėgos išteklius. Stojimo partnerystės programos ir Nacionalinės acquis priėmimo programos bus nuolatos peržiūrimos, kad būtų galima įvertinti padarytą pažangą ir nustatyti naujus prioritetus.

1. Stojimo partnerystė: artimiausio laikotarpio prioritetų įvertinimas

Artimiausio laikotarpio prioritetai Stojimo partnerystėje yra šie:

• Ekonominė reforma: vidutinės trukmės laikotarpio ekonominės politikos prioritetų nustatymas ir bendras įvertinimas Europos sutarties kontekste; stambių įmonių privatizavimo pagreitinimas ir tolesnis bankinio, energetikos bei žemės ūkio maisto produktų sektorių pertvarkymas; finansinės disciplinos įmonėse užtikrinimas.

• Institucinio ir administracinio pajėgumo stiprinimas: ypač viešojo administravimo reformos paspartinimas, sienų kontrolės, muitų, mokesčių ir finansų sistemų sustiprinimas; taip pat valstybės tarnautojų ir teisėjų, veterinarijos ir augalų sanitarijos administracijų, ypač pasienio punktų, mokymo strategijos parengimas, aplinkos apsaugos institucijų sustiprinimas, struktūrų, kurios vykdytų regioninę ir struktūrinę politiką, kūrimas.

• Vidaus rinka: įskaitant tolesnį teisės aktų derinimą intelektinės ir pramoninės nuosavybės, viešųjų pirkimų, finansinių paslaugų, augalų sanitarijos ir veterinarijos administracijų srityse bei savarankiškų standartizacijos ir atitikties įvertinimo struktūrų modernizavimą. Naujo konkurencijos įstatymo priėmimas ir aiškaus valstybės pagalbos registro sukūrimas.

• Teisingumas ir vidaus reikalai: ypač konkrečių veiksmų kovojant su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu įgyvendinimas bei sienos valdymo ir sąlygų pabėgėlių priėmimo punktuose gerinimas.

• Aplinkos apsauga: toliau tęsti bendrųjų teisės aktų transponavimą, derinimo programų ir įgyvendinimo strategijų, susijusių su atskirais aktais, parengimas ir įgyvendinimo pradžia. Šių programų ir strategijų planavimas ir įgyvendinimo pradžia.

• Energetika: ypač išsamios, ilgalaikio laikotarpio energetikos strategijos parengimas ir Ignalinos atominės elektrinės uždarymo planas, laikantis Branduolinės saugos sąskaitos sutartyje numatytų įsipareigojimų.

Pažangos įgyvendinant Stojimo partnerystės artimiausio laikotarpio prioritetus apibendrinimas:

• Ekonominė reforma: Lietuva dar neparengė vidutinės trukmės laikotarpio ekonominės strategijos. Ji padarė pažangą stambių įmonių privatizavimo srityje, restruktūrizuodama bankinį sektorių ir stiprindama įmonių finansinę drausmę. Tačiau dar reikia dėti daug pastangų restruktūrizuoti energetikos ir žemės ūkio maisto produktų sektorius.

• Institucinio ir administracinio pajėgumo stiprinimas: nors 1997-1998 m. buvo įkurta ar reorganizuota nemaža institucijų, jų gebėjimas įgyvendinti atitinkamus teisės aktus nėra patikrintas. Padaryta pažanga rengiant teisėjų mokymo strategiją. Tačiau formuojant regionų plėtros politiką ir steigiant atitinkamas institucijas bei stiprinant finansinės kontrolės instituciją pasiekta mažai pažangos.

• Vidaus rinka: Lietuva padarė pažangą finansinių paslaugų srityje, standartizacijos ir atitikties įvertinimo struktūrose bei kiek mažesniu mastu - konkurencijos politikoje. Tačiau būtina stiprinti ypatingai viešųjų pirkimų, augalų sanitarijos ir veterinarijos administravimo, intelektinės nuosavybės ir valstybės pagalbos sritis.

• Teisingumas ir vidaus reikalai: Lietuva ėmėsi veiksmų kovojant su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu. Tačiau šie veiksmai turi būti stiprinami. Vis dar reikia pagerinti sienos valdymą.

• Aplinkos apsauga: Lietuva padarė didelę pažangą šioje srityje, ypač transponuojant teisės aktus.

• Energetika: Šioje srityje padaryta nežymi pažanga. Vis dar nepateikta priimtina energetikos strategija ir Lietuva dar tvirtai neįsipareigojo nekeisti Ignalinos atominės elektrinės pirmojo reaktoriaus kuro kanalo.

Lietuva ėmėsi priemonių įgyvendinti kai kuriuos Stojimo partnerystės programos artimiausio laikotarpio prioritetus finansinių paslaugų, standartų ir sertifikavimo bei aplinkos apsaugos srityse. Tačiau Lietuva nepatenkinamai sprendžia artimiausio laikotarpio prioritetų energetikos (energetikos strategijos parengimas), ekonominės reformos (vidutinės trukmės laikotarpio ekonominės programos parengimas), administracinio pajėgumo (ypač viešojo administravimo reforma), vidaus rinkos (viešieji pirkimai, intelektinė nuosavybė, valstybės pagalba) ir teisingumo ir vidaus reikalų (sienos valdymo gerinimas) srityse įgyvendinimą.

1998 m. kovo mėn. Europos Komisijai buvo pateikta Nacionalinė acquis priėmimo programa, o 1998 m. birželio 25 d. buvo perduota Nacionalinės acquis priėmimo programos patikslinta versija.

Nacionalinė acquis priėmimo programa pateikta lentelių forma, todėl šis dokumentas yra naudingas informacijos rinkinys. Tačiau tokia dokumento forma neleidžia giliau ir išsamiau nušviesti padėties, ypač norint įvertinti administracines reformas, kurių reikia priimant acquis. Nacionalinė acquis priėmimo programa apima beveik visus acquis sektorius (išskyrus žuvininkystę). Tačiau duomenys apie acquis sektorius pateikiami nevienodai ir dažnai yra nepilni.

Kai kuriuose sektoriuose (ekonominės reformos, kapitalo judėjimo, pramonės, konkurencijos, aplinkos apsaugos, teisingumo ir vidaus reikalų) Stojimo partnerystės programos prioritetai yra tinkamai nušviesti, kitais atvejais Stojimo partnerystės programos prioritetai buvo atspindėti ribotai. Nacionalinė acquis priėmimo programa neapima Stojimo partnerystės programos vidutinės trukmės laikotarpio prioritetų nustatyti gebėjimą įgyvendinti bendrą žuvininkystės politiką, derinti veiklos principus audiovizualiniame sektoriuje ir atominės energetikos saugos srityje.

Trūksta tinkamos informacijos, susijusios su terminų nustatymu ir ne visada galima įvertinti kiek grafikai atitinka tikrovę. Nėra aiškiai apibrėžtos institucijos ir infrastruktūra, kurių reikia norint įgyvendinti Nacionalinę acquis priėmimo programą. Biudžeto klausimais įvertinimą riekia tikslinti.

Minėtieji komentarai ir nemaža konkretesnių pastebėjimų buvo perduoti Lietuvos valdžios organams, kurie atitinkamai pakoregavo Nacionalinę acquis priėmimo programą. Patikslintos versijos pagrindu Komisija užims poziciją dėl Nacionalinės acquis priėmimo programos, kurią ji po to perduos Tarybai. Šis įvertinimas turėtų įvykti antrajame 1999 m. pusmetyje, Stojimo partnerystės programos peržiūrėjimo metu.

PRIEDAS

STATISTINIAI DUOMENYS

Metodologinės pastabos

BVP tenkantis vienam gyventojui perskaičiuotas į perkamosios galios paritetą: Duomenys pateikti naudojantis naujais PGP rezultatais, nurodytais 1996 m Tarptautiniame palyginimo projekte.

Importas ir eksportas (veikusiomis kainomis): Duomenys grindžiami " bendrosios prekybos" sistema. Prekybos klasifikacija: Prekybos srautams naudojama Prekybos klasifikacija pagal Kombinuotąją nomenklatūrą. Importas fiksuojamas pagal CIF, eksportas pagal FOB.

Eurostat nacionalinę valiutą konvertavo į JAV dolerius pagal TVF metinius vidutinius valiutų kursus.

Rezervinis turtas: Pateikti duomenys, buvę metų gale. Rezervinis turtas apibūdinamas kaip centrinio banko turimos užsienio valiutos ir kitų (visų) pretenzijų ne rezidentams suma. Auksas vertinamas metų gale buvusia rinkos kaina.

Valstybės biudžeto deficitas/perteklius : yra nacionalinių sąskaitų, kurioms nustatyti naudojami duomenys pagal TVF GFS (Vyriausybės finansinės statistikos metraštis) metodologiją, apytikrė reikšmė. Bendras valstybės biudžeto deficitas/ perviršis apskaičiuojamas prie centrinės valdžios biudžeto deficito/ perviršio (paprastai įskaitant ir tam tikras ne biudžetines lėšas) pridedant savivaldybės biudžeto deficitą/ perviršį. Gautas rezultatas, naudojamas nustatant grynąjį skolinimą /skolinimąsi, reikalingą konkrečios politikos vykdymui, kuris nacionalinėse sąskaitose sudaro finansavimo straipsnį.

Pinigų elementai: duomenys metų gale. P1 paprastai reiškia apyvartoje esančius banknotus ir monetas pridėjus indėlius iki pareikalavimo. P2 paprastai reiškia P1 pridėjus taupomuosius indėlius ir kitas trumpalaikes pretenzijas bankams. Visas kreditas paprastai reiškia vidaus kreditą valstybiniam ir privačiam sektoriui. Reikėtų pažymėti, kad duomenų patikimumui gali turėti įtakos problema, susijusi su kai kuriose šalyse kandidatėse cirkuliuojančios užsienio valiutos nustatymu.

Palūkanų normos: metinės vidutinės normos. Paskolų palūkanų normas sudaro bankų palūkanų normos vidurkis už suteikiamas paskolas. Indėlių palūkanų normos paprastai reiškia vidutines terminuotų ir neterminuotų indėlių palūkanų normas.

Valiutų kursai: Kur tai įmanoma, nurodomas tas ECU kursas, apie kurį yra oficialiai pranešta DG II. Efektyviojo kurso indeksas nustatomas pagal svertinį vidurkį, atsižvelgiant į užsienio prekybos su pagrindiniais partneriais struktūrą.

Importas ir eksportas su ES - Nacionalinis šaltinis. 1993 ir 1994 duomenys reiškia prekybą su ES-12.

Ekonominio aktyvumo indeksas: darbo jėgos procentas nuo visų gyventojų, vyresnių nei 15 metų amžiaus. Šis indeksas gaunamas, atsižvelgiant į šiuos TDO apibrėžimus ir rekomendacijas:

Darbo jėga: užimtieji ir bedarbiai pagal žemiau nurodytus TDO apibrėžimus:

Užimtieji: visi asmenys nuo 15 metų, kurie nurodytu laiku bent vieną valandą dirbo už darbo užmokestį ar kitą atlygį kaip darbuotojai, verslininkai, kooperatyvų nariai ar dirbantys šeimos versle, įskaitant karinių pajėgų narius, ir motinas, kurioms suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti.

Bedarbiai: visi asmenys nuo 15 metų, kurie vienu metu atitinka visas tris TDO apibrėžimo sąlygas, priskiriančias juos bedarbiams: (1) neturi darbo, (2) aktyviai ieško darbo ir (3) yra pasiruošę imtis darbo per dvi savaites.

Atsižvelgiant į faktą, kad Darbo jėgos tyrimai nėra atliekami periodiškai, ekonominio aktyvumo indeksas buvo apskaičiuotas, remiantis įmonių ir organizacijų pateiktomis ataskaitomis. 16 ir vyresni nei 16 metų asmenys yra laikomi darbingo amžiaus. 14 ir vyresni nei 14 metų asmenys yra apklausiami darbo jėgos tyrimų metu.

Nedarbo lygis (pagal TDO metodologiją): darbo biržoje užsiregistravusių ir ekonomiškai aktyvių gyventojų santykis procentais. Šis lygis paimtas iš Darbo jėgos tyrimo, atsižvelgiant į TDO apibrėžimus ir rekomendacijas (TDO apibrėžimai pateikiami aukščiau).

Vidutinis užimtumas ekonominėse veiklose (NACE): šis indeksas apskaičiuojamas remiantis ne Darbo jėgos tyrimais, bet duomenimis, kuriuos pateikė visų tipų įmonės, institucijos ir organizacijos. Be to, naudojami personalinių įmonių ir asmenų, turinčių patentus įvairioms veiklos rūšims, duomenys, bei apklausiami ūkininkai.

Duomenys apima visas įmones ir kitokio pobūdžio organizacijas (privačiame ir valstybiniame sektoriuje).

Pramonės produkcijos gamybos indeksai: pramoninė produkcija apima kasybą ir karjerų eksploatavimą, apdirbamąją pramonę, elektros, dujų ir vandens gamybą ir paskirstymą (pagal NACE kategorijas, klasifikavimo skyriai C, D, E)

Pagrindiniai duomenys, nacionalinės sąskaitos, užsienio prekyba, demografija, darbo rinka, infrastruktūra, pramonė ir žemės ūkis: New Cronos

Rezervinis turtas ir finansiniai rodikliai: Kur įmanoma, kaip šaltinis buvo naudojama Eurostat B-4 pinigų ir fiskalinės statistikos anketa. Paraišką dėl narystės padavusios šalys turi reguliariai pateikti atnaujintas anketos lenteles. Statistiniai duomenys apima oficialias užsienio valiutos atsargas, pinigų elementus, palūkanų normas ir užsienio valiutų santykius. Kitu atveju šaltiniu buvo Tarptautinio valiutos fondo leidžiamas “Tarptautinės finansinės statistikos” leidinys. Kur įmanoma, apibūdinant užsienio valiutų santykius ECU atžvilgiu buvo remiamasi Europos Komisijos II Generaliniu direktoratu.

Nusakant bendrąją skolą užsieniui, buvo remtasi OECD “Užsienio skolos statistikos” leidiniu.

Biudžeto deficito/ perviršio atžvilgiu, paraišką dėl narystės padavusios šalys šiuo metu nepajėgia pateikti patikimų duomenų. B-4 padalinys glaudžiai dirba su šiomis šalimis, siekiant pagerinti šalių vyriausybių finansinę statistiką, paremtą nacionalinėmis sąskaitomis. Atsižvelgiant į tai, kad trūksta patikimų duomenų, biudžeto deficito/perviršio apytikriai paskaičiavimai daromi pagal TVF GFS metraštį (metodologijos paaiškinimas pateikiamas žemiau).