BA komiteto posėdyje – transporto, energetinio saugumo ir ekonominio bendradarbiavimo klausimai
Šiandien Seime vyksta Baltijos Asamblėjos (BA) Ekonomikos, energetikos ir inovacijų komiteto posėdis, kuriame aptariami bendri transporto ir infrastruktūros projektai, Baltijos ir Šiaurės šalių tolesnis bendradarbiavimas energetikos saugumo ir energijos tiekimo patikimumo srityje, ekonominis bendradarbiavimas. BA komiteto posėdžio atidaryme dalyvius pasveikino BA prezidentė, Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje pirmininkė Giedrė Purvaneckienė, BA Ekonomikos, energetikos ir inovacijų komiteto pirmininkas Bronius Pauža, susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius, energetikos viceministras Aleksandras Spruogis, ūkio viceministras Gediminas Onaitis.
Sveikindama posėdžio dalyvius ir kalbėdama apie Asamblėjos darbus BA prezidentė G. Purvaneckienė pažymėjo, kad šiemet daugiau dėmesio bus skirta rezultatų apibendrinimui, apžvelgiama, kaip vyriausybės įgyvendina BA priimtus dokumentus. BA Ekonomikos, energetikos ir inovacijų komiteto pirmininko B. Paužos nuomone, siekiant didinti mūsų šalių konkurencingumą svarbu spręsti transporto, ekonominio bendradarbiavimo, energetikos, infrastruktūros, inovacijų ir žinių visuomenės klausimus. Susisiekimo ministras R. Sinkevičius savo kalboje akcentavo, kad europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ tiesimas šiuo metu laikomas viena svarbiausių užduočių. „Visą laiką siekėme, kad naujoji greitoji europinė vėžė per šalies teritoriją driektųsi valstybei ekonomiškai naudingiausiu ir efektyviausiu maršrutu. Džiaugiuosi, kad ekspertų išvados patvirtino mūsų argumentus, jog Vilniaus jungtis yra svarbus ekonominis veiksnys ir Lietuvai, ir visam Baltijos šalių regionui“, – teigė susiekimo ministras. Kaip tvirtino R. Sinkevičius, pagrindinis darbas artimiausiu metu – Europos Komisijai pateikti bendrą projekto „Rail Baltica 2“ paraišką, kuri turi būti pateikta iki šių metų vasario 26 d., finansavimui iš ES gauti. „Remiantis AECOM studija, prognozuojama, kad „Rail Baltica“ linija 2040 m. keliaus daugiau nei 25 tūkst. keleivių per dieną, bus pervežama 15,8 mln. tonų krovinių per metus“, – sakė Lietuvos atstovas. Energetikos viceministras A. Spruogis aptarė energetinio saugumo iššūkius. Jis informavo, kad sausio 14 d. Lietuvos, Latvijos ir Estijos energetikos ministrai pasirašė memorandumą, kuris numato kolektyvinius veiksmus, kaip antai užtikrinti visiškai funkcionuojančią dujų rinką mūsų regione, tęsti sinchronizavimo projektus ir kt. Ūkio viceministras G. Onaitis posėdyje atkreipė dėmesį į Baltijos šalių ekonominio bendradarbiavimo svarbą, bendrų priemonių kūrimą skatinant ekonomikos augimą ir užimtumo didinimą. „Svarbu užtikrinti Mažųjų ir vidutinių įmonių verslo aplinkos ir finansavimo gerinimą – kurti skaidrią konkurencinę ir verslo reguliacinę aplinką, mažinant kliūtis verslui įsisteigti ir plėtotis Baltijos šalyse“, – kalbėjo ūkio viceministras. Pasak jo, Baltijos šalys turi atrasti sritis, kuriuose galėtų sujungti savo jėgas siekiant bendros naudos Baltijos regionui. „Viena iš tokių priemonių, įrodanti praktišką Baltijos valstybių bendradarbiavimą, yra Baltijos inovacijų fondas, įsteigtas 2012 metais. Šio fondo tikslas – paskatinti rizikos kapitalo investicijas į Estijos, Latvijos ir Lietuvos mažas ir vidutines įmones“, – kalbėjo G. Onaitis.
Rimas Rudaitis Seimo kanceliarijos Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyrius, tel. (8 5) 239 6132, el. p. [email protected] |
|
|
|
|
|
|