Seime tęsiasi Baltijos Asamblėjos ir Baltijos Ministrų Tarybos konferencija „ES Rytų partnerystė nuo Vilniaus iki Rygos: pasiekimai, iššūkiai ir ateities perspektyvos“.

Pirmoje renginio dalyje konferencijos dalyviai aptarė tolimesnę Rytų partnerystės raidą: individualų ir diferencijuotą požiūrį į šalis partneres bei daugiašalio bendradarbiavimo stiprinimą.

 

 

Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas, savo pranešime pažymėjo, kad, „nepaisant Ukrainos krizės, kiekvienai Rytų partnerystės šaliai reikia atskiro požiūrio jų integracijai į Europą, kadangi kiekvienos šalies istorija, kultūra, geopolitinė situacija, santykiai su kaimynais ir partneriais yra unikalūs, lygiai taip pat kaip unikalūs yra jų tikslai ir prioritetai“. Komiteto vadovas kartu pripažino, kad Europos Sąjunga (ES) privalo laikytis konsensuso ir išlikti solidari kalbant apie sutartos politikos įgyvendinimą: „Tai ypač svarbu teikiant visapusišką pagalbą Ukrainai, kad ji atsvertų Rusiją. Dabar pats laikas ieškoti ilgalaikio sprendimo, kuris užtikrintų taiką ir stabilumą. Rygos Viršūnių susitikime turime pasinaudoti savo galimybe, kad ES patvirtintų savo įsipareigojimą Rytų partneriams ir kad perduotų jiems aiškų signalą, kad yra vykdoma stipri politika“.

Apie paramą Ukrainai kalbėjo Latvijos Respublikos Saeimos Europos reikalų komiteto narys, Latvijos delegacijos Baltijos Asamblėjoje narys Atis Lejiņšas: „Manau, kad mes – visos trys Baltijos valstybės – galime padėti Ukrainai, mes net galime teikti karinius patarimus ir prisidėti ne vien tik prie NATO pajėgų, bet suteikti medicininę paramą kariams, kurie galėtų būti gydomi Rygoje ar Vilniuje. Galime padaryti kiek įmanoma daugiau šiuo klausimu“. Parlamentaras pažymėjo, kad Latvija remia strateginę partnerystę su Azerbaidžanu bei pripažino, kad reikėtų stipriau dirbti su Baltarusija, dedant „daugiau diplomatinių pastangų padedant Baltarusijai priartėti prie Europos šeimos“.

Šiaurės Tarybos Prezidiumo narys, Švedijos delegacijos Šiaurės Taryboje pirmininkas Hansas Valmarkas (Hans Wallmark) pasisakė už tolesnę ES plėtrą: „Reikia palikti atviras ES duris. Jei tas duris užtrenktume, daugiau nebevyktų jokie pozityvūs pokyčiai tose valstybėse. Visuomenėms reikia plėtros krypties, jeigu pasakysime jiems, kad europinė integracija nebegali būti jų galutiniu tikslu, jos bus priverstos rinktis kitą kryptį, todėl manau, kad kaip tik yra labai svarbu paspartinti ES plėtros procesą, ypač kalbant apie Rytų partnerystės šalis – Ukrainą, Gruziją, Moldovą“.

Lenkijos Respublikos Senato Savivaldybių ir valstybės administravimo komiteto narys Janušas Obremskis (Janusz Obremski) konferencijos dalyviams pristatė savo rekomendacijas diferencijuotai politikai su valstybėmis – Rytų partnerėmis: kuo didesnė parama atsakant į jų lūkesčius tapti Europos dalimi; diferencijuoto požiūrio į Rytų partnerystės valstybes, kalbant apie energetinį saugumą, paieška; pagalba Moldovai ir Gruzijai eksportuojant žemės ūkio produktus, teikiant ES subsidijas; Europos lygmeniu; propagandos veiksmų nukreipimas: „Žinome, kad Ukraina liko viena su Rusijos propaganda. Mes turime mokyti juos, kas yra propaganda ir tą daryti ir rusų kalba“.

Gruzijos Parlamento pirmininko pavaduotojas, Gruzijos delegacijos GUAM PA pirmininkas Zurabas Abašidzė pristatydamas savo šalies požiūrį į Rytų partnerystės programą pabrėžė Gruzijos įsipareigojimą tvirtai laikytis transatlantinės integracijos požiūrio ir kelio bei vardijo šios valstybes prioritetus: bevizio režimo įgyvendinimą bei Asociacijos susitarimą: „Išsamios ir visapusiškos laisvosios prekybos erdvės susitarimas turi ypatingą reikšmę, kadangi jis numato laipsnišką ekonominę Gruzijos integraciją į ES vidaus rinką. Vizų liberalizavimo procesai skatina atitinkamas reformas mūsų šalyje ir tai yra vienas svarbiausių instrumentų, kuris skatina tiesioginį žmonių bendravimą tarp ES ir Gruzijos. Labai svarbu parodyti Gruzijos piliečiams, kad Europinė darbotvarkė iš tikrųjų veikia ir kad Gruzijos priimti įsipareigojimai turi būti vykdomi, siekiant abipusės naudos“.

Konferencijoje dalyvavęs Vytauto Didžiojo Universiteto Šiaurės Europos ir Baltijos studijų avilio vadovas, prof. dr. Mindaugas Jurkynas savo kalboje apžvelgė Rytų partnerystės politikos įgyvendinimą trijose Baltijos valstybėse.

Diferenciacijos svarbą Rytų partnerystės programoje savo pranešime pabrėžė Marge Mardisalu-Kahar, Estijos Respublikos Rytų partnerystės centro vadovė.

 

Saulė Eglė Trembo,

Seimo kanceliarijos Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyrius (tel. (8 5)  239 6203, el. p. [email protected])