2015 m. birželio 5 d. pranešimas VIR

 

Klaipėdoje posėdžiavę Baltijos Asamblėjos (BA) Švietimo, mokslo ir kultūros bei Socialinės gerovės komitetai baigė darbą. Jungtinis komitetų posėdis buvo skirtas Baltijos valstybių darbo rinkos perspektyvai ir su ja susijusiems pagrindiniams iššūkiams ir politiniams sprendimams aptarti.

 

Seimo kanceliarijos (aut. O. Posaškova) nuotr.

 

Ketvirtoje ir paskutinėje renginio dalyje „Baltijos Asamblėjos rekomendacijų įgyvendinimas“ pranešimą pristatė Lietuvos sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė. Ministrė kalbėjo apie bendrus Baltijos valstybių projektus sveikatos apsaugos srityje, pacientų teisių į tarpvalstybinę sveikatos priežiūrą įgyvendinimą, vieningą e. sveikatos sistemą, valstybėse veikiančių medicinos centrų specializaciją.

R. Šalaševičiūtė išskyrė Lietuvos, Latvijos ir Estijos organizuojamo bendro vakcinų nuo tuberkuliozės pirkimo klausimą. Ji apgailestavo, kad šių metų pavasarį neįvyko viešasis bendras Baltijos šalių pirkimas, kuriam vadovavo Latvijos sveikatos apsaugos ministerija, ir pabrėžė, kad Lietuvos nuomone, aptarus teisės aktuose numatytas galimybes, bendrą vakcinų nuo tuberkuliozės pirkimą būtina tęsti.

Aptardama e. sveikatos sistemos kūrimo klausimus, sveikatos apsaugos ministrė  pasidžiaugė, kad prieš kelias dienas (birželio 1 d.) Lietuvoje pradėjo veikti sveikatos apsaugos e. sistema. Pasak pranešėjos, iki šių metų rugsėjo 1 d. 176 sveikatos priežiūros įstaigo turės apie pacientus ir jų gydymą sukauptą informaciją pateikti centrinei sistemai, kuria galės naudotis visi šalies medikai. Iki lapkričio pradžios prie sistemos turės prisijungti dar apie porą šimtų sveikatos priežiūros įstaigų.

Sveikatos apsaugos ministerijos vadovė taip pat kalbėjo apie nacionalinius referencinius centrus, kurie pagal kompetenciją turi koordinuoti sveikatos priežiūrą tam tikrose specializuotose medicinos srityse nacionaliniu mastu, dalyvauti Europos referencijos centrų tinklų veikloje.

Pasak R. Šalaševičiūtės, Lietuva, Latvija ir Estija turėtų palaikyti viena kitą Europos referencijos centrų tinklų taryboje ir laikytis vieningo požiūrio dėl valstybių dalyvavimo Europos referencijų centrų tinkluose (ERCT). Jos nuomone, Europos Komisijai paskelbus kvietimą dėl jungimosi į ERCT, Lietuva, Latvija ir Estija galėtų svarstyti bendro veikimo teikiant paraiškas galimybes.

Ministrė akcentavo, kad mažos valstybės neturėtų būti diskriminuojamos priimant į ERCT: „Bendromis jėgomis kuo skubiau pradėję ekspertų derybas turėtume pasistengti įtikinti Europos Komisiją, kad mažos valstybės neturėtų būti diskriminuojamos priimant į ERCT dėl santykinai mažos kritinės pacientų masės ir kitų kriterijų, susijusių su mažųjų valstybių specifika. Taip pat manyčiau, kad turėtume bendrai kelti klausimą dėl finansinių ERCT veikimo aspektų, kurie neabejotinai turi būti sprendžiami Europos Sąjungos lygiu, nes dalyvavimas tinkluose pareikalaus nemažų administracinių ir veiklos kaštų,“ – sakė R. Šalaševičiūtė.

Pranešėja taip informavo renginio dalyvius, kad šių metų gegužės mėnesį nacionalinių referencijos centrų koordinavimo tarybos sprendimu Lietuvoje paskirti 2 nacionaliniai referencijos centrai. Nacionaliniu referencijos centru onkohematologijos srityje paskirta VšĮ Vilniaus universiteto ligoninė Santariškių klinikos, o neurochirurgijos srityje – VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos. Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos įsteigė daugiaprofilinius retų ligų koordinavimo centrus. R. Šalaševičiūtės nuomone, būtina atsižvelgti į Europos Komisijos rekomendaciją bendradarbiauti valstybėms narėms vystant diagnozavimo ir gydymo pajėgumus, ypač gydant retas ligas. Ministrės manymu, Baltijos šalys turėtų svarstyti kaip bendrai panaudoti šalyse jau veikiančių centrų potencialą bei kuo aktyviau keistis patirtimi ir informacija.

 

Išsamią renginio programą ir dalyvių sąrašą galima rasti specialiame interneto puslapyje (BA2015.lrs.lt), renginiui skirtoje skiltyje.

 

 2015 sausio 1 d. Lietuva pradėjo pirmininkauti Baltijos Asamblėjai. Per šiuos metus Seimas planuoja surengti 14 tarptautinių renginių, kurių dauguma vyks Vilniuje, Seime, taip pat po vieną renginį – Kaune, Klaipėdoje, Palangoje ir Šiauliuose.

Lietuvos pirmininkavimo Baltijos Asamblėjai šūkis – „Už augantį ir vieningą Baltijos regioną“. Prioritetai: augančio ir patikimo Baltijos regiono vystymasis; saugus Baltijos regionas; darni ir konkurencinga regiono visuomenė; Baltijos regionas pasaulyje: regioninių tinklų plėtra.

Baltijos Asamblėja yra Lietuvos Respublikos, Estijos Respublikos ir Latvijos Respublikos parlamentų bendradarbiavimo tarptautinė organizacija, įkurta 1991 m. lapkričio 8 d. Taline. Baltijos Asamblėjos Sekretoriato buveinė yra Rygoje, Latvijoje (http://baltasam.org/en/).

Baltijos Asamblėjai kasmet pasikeisdamos pirmininkauja Lietuva, Estija ir Latvija.

 

 

Jolanta Anskaitienė, Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyrius

(tel. (8 5) 239 6508, el. p. [email protected])