Apie Baltijos Asamblėją 
TitulinisPranešimai spaudaiŽiniasklaidaiKontaktai

Baltijos Asamblėjos Ekonomikos, energetikos ir inovacijų komitetas: dabartinė geopolitinė padėtis telkia regioną ir skatina formuoti bendrą poziciją

2015 m. sausio 30 d. SiųstiSpausdinti

Šiandien Seime posėdžiavęs Baltijos Asamblėjos Ekonomikos, energetikos ir inovacijų komitetas išklausė ministerijų atstovų ataskaitas, kuriose aptariama, kaip įgyvendinami bendri transporto ir infrastruktūros, energetikos, ekonominio bendradarbiavimo projektai.

 

Seimo kanceliarijos nuotrauka (aut. Olga Posaškova) 

 

Lietuvos susisiekimo viceministras Arijandas Šliupas informavo apie transporto ir infrastruktūros bendrų projektų esamą padėtį, būsimas iniciatyvas, projektų įgyvendinimo ir ES lėšų panaudojimo klausimus. Daugiausia dėmesio skirta regioniniam projektui „Rail Baltica“. Pranešėjas pabrėžė šio projekto svarbą ne tik kaip modernios, naujos kokybės transporto jungties, bet ir kaip veiksnio,  lemsiančio regiono ekonominį augimą ir glaudesnį bendradarbiavimą. Projektą planuojama baigti per 10 metų, t. y. 2024–2025 metais. Šiuo metu, prieš pradedant pagrindines statybas, ypač svarbūs parengiamieji darbai – sutartys, reikalingos finansavimui užtikrinti, dokumentai, reikalingi žemei išpirkti ir kt. Iki šių metų vasario 26 d. Europos Komisijai (EK) turi būti pateikta bendra paraiška finansavimui gauti. Pasak A. Šliupo, nors tikimasi, kad EK turėtų skirti 85 proc. reikalingų lėšų, vis dėlto reikėtų galvoti, iš kur gauti trūkstamą finansavimą. Pranešėjas sakė, kad pagrindinis šaltinis būtų nacionalinių biudžetų lėšos, todėl šį klausimą reikėtų spręsti nacionalinių parlamentų ir vyriausybių lygiu.               

Vyriausybės ataskaitą apie bendradarbiavimo pažangą energetikos sektoriuje pristatė Energetikos ministerijos atstovai – Egidijus Purlys ir Karolis Švaikauskas. Kalbėta apie Baltijos ir Šiaurės šalių bendradarbiavimą energetikos saugumo ir energijos tiekimo patikimumo srityje, elektros energijos jungtis integruotoje Šiaurės ir Baltijos šalių rinkoje, regioninio suskystintų gamtinių dujų terminalą ir kt.

„Šiuo metu mes susiduriame su dideliais geopolitiniais iššūkiais ir pokyčiais, todėl turime padaryti viską diversifikuojant energetikos šaltinius, tačiau patenkinant savo poreikius“, – akcentavo Energetikos ministerijos Elektros skyriaus vedėjo pavaduotojas E. Purlys. Pranešėjas atkreipė dėmesį, kad kol kas neturime elektros jungčių su kontinentinės Europos tinklais, tačiau susijungimas su Šiaurės šalių tinklais (Suomija) jau duoda daug naudos (ypač Estijai). Be to, pasak atstovo, labai svarbios yra jungtys su Lenkija ir Švedija. „NordBalt“ jungtis sujungs Baltijos šalis su Švedija, „LitPolLink“ jungtis tarp Lietuvos ir Lenkijos prijungs tris Baltijos valstybes prie ES energetikos rinkos, sakė E. Purlys. Pasak jo, tikimasi pastarajam projektui finansavimą gauti iš ES struktūrinių fondų, o įgyvendinti projektai leis sumažinti didmeninę elektros kainą.

Kalbėdamas apie energetinio saugumo iššūkius Energetikos ministerijos atstovas K. Švaikauskas pabrėžė, kad būtina nedelsiant ir lygiagrečiai įgyvendinti didelius dujų infrastruktūros projektus. Kaip svarbiausius darbus pranešėjas minėjo Trečiojo energetikos paketo įgyvendinimą, visiškai funkcionuojančios dujų rinkos sukūrimą, dujotiekių jungčių su Lenkija, dujotiekio galingumo padidinimo su Latvija svarbą, dujų saugyklų projektus ir kt.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos parlamentarai taip pat aptarė Baltijos valstybių ekonominio bendradarbiavimo ir ekonomikos augimo skatinimo aktualijas. Vyriausybės ataskaitą pristatė Ūkio ministerijos Ūkio plėtros departamento direktorius Osvaldas Šmitas. Jis pabrėžė, kad nors Baltijos valstybių verslo įmonės neišvengiamai konkuruoja dėl eksporto rinkų, dabartinės geopolitinės situacijos kontekste (Rusijos taikomo embargo sąlygomis) šiuo metu būtų ypač svarbu aktyviau koordinuoti bendrą Baltijos valstybių poziciją komunikuojant šiuo klausimu su Europos Sąjungos institucijomis.

                  

2015 sausio 1 d. Lietuva pradėjo pirmininkauti Baltijos Asamblėjai. Per šiuos metus Seimas planuoja surengti 14 tarptautinių renginių, kurių dauguma vyks Vilniuje, Seime, taip pat po vieną renginį – Kaune, Klaipėdoje, Palangoje ir Šiauliuose.

Lietuvos pirmininkavimo Baltijos Asamblėjai šūkis – „Už augantį ir vieningą Baltijos regioną“. Prioritetai: augančio ir patikimo Baltijos regiono vystymasis; saugus Baltijos regionas; darni ir konkurencinga regiono visuomenė; Baltijos regionas pasaulyje: regioninių tinklų plėtra.

Baltijos Asamblėja yra Lietuvos Respublikos, Estijos Respublikos ir Latvijos Respublikos parlamentų bendradarbiavimo tarptautinė organizacija, įkurta 1991 m. lapkričio 8 d. Taline. Baltijos Asamblėjos Sekretoriato buveinė yra Rygoje, Latvijoje (http://baltasam.org/en/).

Baltijos Asamblėjai kasmet pasikeisdamos pirmininkauja Lietuva, Estija ir Latvija.

 

Jolanta Anskaitienė, Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyrius (tel. (8 5) 239 6508, el. p. [email protected])

 

Rimas Rudaitis, Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyrius (tel. (8 5) 239 6132, el. p. [email protected]

 


Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje pirmininkės
Giedrės Purvaneckienės
sveikinimas


Vaizdo pasakojimas apie istorinę Seimo Kovo 11-osios Akto salę ir Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimą

 

© Seimo kanceliarija, 2024