Apie Baltijos Asamblėją 
TitulinisPranešimai spaudaiŽiniasklaidaiKontaktai

Baltijos Asamblėjos Švietimo, mokslo ir kultūros komitete: „Piliečių rengimas gynybai tampa nacionalinio saugumo klausimu“

2015 m. vasario 13 d. SiųstiSpausdinti

Baltijos Asamblėjos (BA) Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto nariai, šiandien posėdžiaujantys Šiaulių universitete, kartu su Lietuvos krašto apsaugos ministerijos, švietimo įstaigų atstovais, kitais ekspertais analizavo visuomenės saugumo ir gynybos klausimų įtraukimo galimybę į Baltijos valstybių švietimo programas.

Posėdžiui pirmininkavęs BA Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Valerijus Simulikas, kaip ir kiti pranešėjai, kalbėjo apie pasikeitusią geopolitinę padėtį Europoje ir sakė, kad naujos grėsmės verčia keisti požiūrį į civilinės saugos ir visuomenės švietimo klausimus.

Šia temą pristatęs Lietuvos krašto apsaugos viceministras Antanas Valys, kalbėdamas apie Rusijos agresiją prieš Ukrainą, sakė, kad šiuolaikiniuose karuose neapsiribojama tradicinėmis karinėmis priemonėmis. Šiuo metu, pabrėžė pranešėjas, tampa labai svarbu „kontroliuoti diskursą informacinėje erdvėje ir tokiu būdu daryti įtaką visuomenei – esame įtraukiami į informacinį karą“. Viceministro teigimu, visa tai keičia ir Lietuvos pasiruošimo gynybai būdus. „Kadangi daugelis priemonių gali būti nukreiptos tiesiogiai prieš piliečius, jų rengimas gynybai tampa nacionalinio saugumo klausimu. Išsiplečia ir pati pilietinės gynybos, pilietinio pasipriešinimo sąvoka: valstybės gyventojai priešintis agresijai gali pasitelkdami ne tik ginklus, bet ir žodžius, kompiuterius, socialinius tinklus ir visus kitus įmanomus būdus“, – kalbėjo A. Valys.

Seimo kanceliarijos (aut. O. Posaškova) nuotr.

 

Krašto apsaugos viceministras akcentavo, kad vienas iš krašto apsaugos prioritetų – moksleivių pilietinis ugdymas. Jis atkreipė dėmesį, kad yra priimtas principinis politinis sprendimas stiprinti moksleivių švietimą pilietinio ugdymo ir gynybos klausimais. Numatoma sustiprinti privalomų pilietinio ugdymo pamokų programą, investuoti į mokytojų kompetenciją šioje srityje. Lietuvos karo akademijai ir Lietuvos edukologijos universitetas kitiems mokslo metams būsimiems pedagogams rengia naują studijų programą „Istorija ir pilietinio ugdymo pedagogika“.

Pristatydamas nuveiktus darbus Krašto apsaugos ministerijos atstovas pažymėjo, kad praėjusiais metais apie 1000 vyresniųjų klasių moksleivių daliniuose susipažino su karių naudojama ginkluote ir įranga, klausėsi paskaitų apie valstybės gynybą; kasmet kariuomenės ir Krašto apsaugos ministerijos atstovai aplanko apie 400 šalies mokyklų nušviesdami grėsmes nacionaliniam saugumui, pristatydami pilietinio pasipriešinimo ir tarnybos kariuomenėje būdus.

„Moksleivių ugdymo šalies gynybos klausimais srityje labai svarbus vaidmuo tenka Lietuvos šaulių sąjungai, – pabrėžė A. Valys. Jis teigė, kad narystė Sąjungoje vis didėja ir stiprėja jos matomumas visuomenėje: per praėjusius metus Sąjunga pasipildė beveik 500 naujų narių. Be to, vis labiau stiprėja jaunųjų šaulių rengimo programa ir vasaros stovyklų projektas. Šiuo metu visoje šalyje 164 būrelių veikloje dalyvauja per 4 tūkstančius jaunųjų šaulių.

BA Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto posėdyje dalyvaujanti šio komiteto narė Irena Šiaulienė pasidžiaugė, kad civilinės saugos, visuomenės pilietiškumo tema pastaruoju metu aktyviau diskutuojama, atliekami konkretūs darbai. Seimo narės nuomone, visuomenės saugumo ir gynybos klausimų įtraukimas į Baltijos valstybių švietimo programas ne tik sveikintinas, bet ir būtinas.

 

Pasibaigus komiteto posėdžiui Šiaulių universitete dalyviai vyks į Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazę susipažinti su NATO oro policijos misija.

 

BA Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto posėdžio medžiaga, išvados ir pasiūlymai bus pateiktos Baltijos Asamblėjai svarstyti.

 

2015 sausio 1 d. Lietuva pradėjo pirmininkauti Baltijos Asamblėjai. Per šiuos metus Seimas planuoja surengti 14 tarptautinių renginių, kurių dauguma vyks Vilniuje, Seime, taip pat po vieną renginį – Kaune, Klaipėdoje, Palangoje ir Šiauliuose.

Lietuvos pirmininkavimo Baltijos Asamblėjai šūkis – „Už augantį ir vieningą Baltijos regioną“. Prioritetai: augančio ir patikimo Baltijos regiono vystymasis; saugus Baltijos regionas; darni ir konkurencinga regiono visuomenė; Baltijos regionas pasaulyje: regioninių tinklų plėtra.

Baltijos Asamblėja yra Lietuvos Respublikos, Estijos Respublikos ir Latvijos Respublikos parlamentų bendradarbiavimo tarptautinė organizacija, įkurta 1991 m. lapkričio 8 d. Taline. Baltijos Asamblėjos Sekretoriato buveinė yra Rygoje, Latvijoje (http://baltasam.org/en/).

Baltijos Asamblėjai kasmet pasikeisdamos pirmininkauja Lietuva, Estija ir Latvija.

 

Jolanta Anskaitienė, Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyrius (tel. (8 5) 239 6508, el. p. [email protected])

 


Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje pirmininkės
Giedrės Purvaneckienės
sveikinimas


Vaizdo pasakojimas apie istorinę Seimo Kovo 11-osios Akto salę ir Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimą

 

© Seimo kanceliarija, 2024