Apie Baltijos Asamblėją 
TitulinisPranešimai spaudaiŽiniasklaidaiKontaktai

BA komitetai: „Būtina sukurti patrauklų ir efektyvų Baltijos valstybių turizmo regioną“

2015 m. gegužės 22 d. SiųstiSpausdinti

 

Jurbarke vyksta jungtinis Baltijos Asamblėjos (BA) Ekonomikos, energetikos ir inovacijų, Švietimo, mokslo ir kultūros bei Socialinės gerovės komitetų posėdis „Baltijos valstybių turizmo regiono kūrimas – investicija į rytdieną“. Pagrindinis pranešėjų dėmesys – ilgalaikei Baltijos valstybių turizmo strategijai aptarti.

Lietuvos ūkio ministerijos atstovė Lidija Bajarūnienė, pasidžiaugusi, kad Lietuva vienintelė iš Baltijos šalių yra Jungtinių Tautų Pasaulio turizmo organizacijos narė, BA komitetų nariams pristatė Lietuvos turizmo plėtros 2014–2020 metų programą, kurioje nustatyti pagrindiniai turizmo plėtros tikslai, uždaviniai ir prioritetai. Pasak L. Bajarūnienės, programa parengta siekiant, kad turizmas, kaip viena iš ūkio šakų prisidėtų didinant gyventojų pajamas, kuriant naujas verslo nišas ir pritraukiant privačių investicijų, didinant šalies bendrąjį vidaus produktą, taip pat sprendžiant regionų ekonominės ir socialinės raidos klausimus. Strateginis programos tikslas – didinti Lietuvos turizmo sektoriaus konkurencingumą. Kiti tikslai – gerinti turizmo infrastruktūros plėtrą ir paslaugų kokybę, Lietuvos, kaip turistinės šalies, žinomumą ir jos įvaizdį, mažinti turizmo paslaugų sezoniškumą.

Pranešėja atkreipė dėmesį, kad tarp programos uždavinių akcentuojamas bendradarbiavimas su šalimis kaimynėmis, įgyvendinant bendrus tarptautinius turizmo rinkodaros projektus. Pabrėžiama bendradarbiavimo su Baltijos jūros regiono šalimis, ypač Latvija ir Estija, svarba, siekiant efektyviau pristatyti pasauliui Lietuvą, kaip Baltijos turizmo regioną.

L. Bajarūnienė taip pat atkreipė dėmesį į Lietuvos turizmo sektoriaus iššūkius. Ji išskyrė  šalies pasiekiamumo, žinomumo klausimus, taip pat sezoniškumą, verslumą, infrastruktūrą, bendradarbiavimą ir skaitmeninimą. Panašią problematiką vėliau įvardijo ir kitų šalių pranešėjai.

Valstybinio turizmo departamento prie Lietuvos ūkio ministerijos direktorė Jurgita Kazlauskienė sakė, kad šiuo metu Baltijos valstybės bendradarbiaudamos atlieka tam tikras bendras veiklas: kasmet organizuoja tarptautinį verslo forumą „Baltic Connecting“ (2015 m. rudenį vyks Vilniuje), skirtą užsienio turizmo atstovams pristatyti Baltijos šalių turizmo galimybes; organizuojami bendri turai kelionių organizatoriams ir žurnalistams iš tolimųjų rinkų (Japonija, Kinija, Jungtinės Amerikos Valstijos); bendradarbiaujama organizuojant ar dalyvaujant tarptautinėse parodose, renginiuose ir kt.

Kalbėdama apie turizmo sektoriaus bendradarbiavimo problemas, pranešėja įvardijo finansavimo klausimus, viešųjų pirkimų procedūras. Pasak jos, 2009–2014 m. Lietuvos, Latvijos ir Estijos turizmo finansavimas rėmėsi Europos Sąjungos lėšomis. Tačiau bendrus projektus ne visuomet pavykdavo įgyvendinti dėl skirtingų reikalavimų viešųjų pirkimų procedūroms. J. Kazlauskienės teigimu, dėl šios priežasties 2014–2015 m neįvyko „Didysis Baltijos žygis“ (dėl ypač griežtų Lietuvos viešųjų pirkimų procedūrų).

Be finansavimo problemų, pabrėžė J. Kazlauskienė, kartais yra sudėtinga bendradarbiauti dėl konkurencijos tarp Baltijos šalių. Bendrų susitikimų metu šis klausimas nuolat analizuojamas, bandant nustatyti, kokios rinkodarinės priemonės būtų pačios veiksmingiausios. Akivaizdu, kad pritraukti tolimųjų ir tolimesnių rinkų turistų dėmesį yra daug efektyviau pristatant visą Baltijos šalių regioną, o ne atskiras šalis, akcentavo pranešėja. J. Kazlauskienė informavo, kad 2015 m. plane numatoma sukurti bendrą Baltijos šalis pristatančią informaciją kiekvienos iš valstybių nacionalinėse internetino svetainėse, pristatant Baltijos šalis, kaip vieningą kryptį turistams. Komunikaciją socialiniuose tinkluose kol kas numatyta vykdyti atskirai.

Kalbėdamas apie turizmą Estijoje, Estijos Rygikogo Ekonomikos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Michailas Korbas (Mihhail Korb) atkreipė dėmesį į dabartinę geopolitinę padėtį, agresyvią Rusijos užsienio politiką ir šiame kontekste, kaip ir Lietuvoje, pastebimai sumažėjusį turistų iš Rusijos skaičių. Politiko nuomone, tokia situacija susiklostė ne tik dėl pablogėjusios geopolitinės, bet ir dėl prastėjančios finansinės padėties.

M. Korbas taip pat pasidžiaugė, kad vis daugiau Latvijos ir Lietuvos turistų „atranda“ Estiją, tačiau, parlamentaro žodžiais, šis skaičius galėtų būti didesnis. Jo nuomone, situaciją labai pagerintų greitkelio Via Baltica pritaikymas pasauliniams automobilių kelių standartams.

Seimo narys Linas Balsys, kalbėdamas apie Baltijos šalių bendradarbiavimą, akcentavo įstatymų leidybos ir pardavimų, marketingo svarbą. Jis pabrėžė, kad būtina pagal galimybes suvienodinti šalių teisės aktus, reglamentuojančius turizmą, mokesčius, viešuosius pirkimus. Jo nuomone, turizmą skatintų mokestinės lengvatos viešbučiams, restoranams, kaimo turizmui. Diskusijoje dalyvavusi Seimo narė Irena Šiaulienė taip pat pabrėžė, kad būtų labai aktualu harmonizuoti Lietuvos, Latvijos ir Estijos teisės aktus, mokestines lengvatas. Seimo nariai paragino atsakingas institucijas rūpintis, kad būtų skatinamas vietinis turizmas ir, kad būtų kuriama daugiau bendrų turizmo produktų, skirtų visoms trims šalims.

 

Remdamiesi šios dienos pranešimais ir diskusija, Baltijos valstybių parlamentarai parengs rekomendacijas Baltijos valstybių parlamentams ir vyriausybėms dėl būtinų veiksmų.

 

Daugiau informacijos apie BA renginius galima rasti specialiame interneto puslapyje BA2015.lrs.lt.

Bendra informacija apie Baltijos valstybių turizmo sektorių

(parengta pagal 2014 m. Europos Komisijos ataskaitą)

Lietuva. 2011 m. bendras kelionių ir turizmo sektoriaus indėlis į šalies ekonomiką – daugiau nei 4 proc. BVP. Prognozuojama, kad iki 2022 m. jis kasmet augs 4,6 proc. Pagrindiniai turizmo produktai: nuotykių turizmas, kultūros turizmas, verslo turizmas, sveikatos ir medicinos turizmas bei kruizų turizmas. Daugiausiai turistų atvyksta iš kaimyninių šalių – Lenkijos, Rusijos, Latvijos ir Baltarusijos, taip pat iš Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Suomijos ir Italijos.

Latvija. Bendras kelionių ir turizmo sektoriaus indėlis 2013 m. sudarė 8,1 proc. BVP. Prognozuojama, kad 2024 m. jis išaugs 5,4 proc. BVP. Pagrindiniai nacionalinės turizmo strategijos aspektai – kultūros ir gamtos turizmas. Ne mažiau svarbūs medicinos, rekreacinis ir verslo turizmas. Daugiausiai turistų atvyksta iš Lietuvos, Rusijos, Švedijos, Estijos, Suomijos ir Vokietijos.

Estija. Turizmo sektorius Estijoje tiesiogiai prisideda apie 3 proc. BVP. Bendras šio sektoriaus indėlis į nacionalinį bendrąjį vidaus produktą siekia beveik 9,5 proc. % ir paskutiniaisiais metais, ypač įstojus į ES, vis auga. Į Estiją daugiausiai turistų atvyksta iš kaimyninių šalių – Suomijos, Rusijos, Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos, taip pat Švedijos, Jungtinės Karalystės, Vokietijos ir Nyderlandų. Pastaruoju metu daugėja turistų iš Azijos. Pagrindinai turizmo produktai – kultūros paveldo turizmas, kaimo turizmas ir plaukiojimas laivu.

 

Apie Lietuvos pirmininkavimą ir Baltijos Asamblėją

2015 sausio 1 d. Lietuva pradėjo pirmininkauti Baltijos Asamblėjai. Per šiuos metus Seimas planuoja surengti 14 tarptautinių renginių, kurių dauguma vyks Vilniuje, Seime, taip pat po vieną renginį – Kaune, Klaipėdoje, Palangoje ir Šiauliuose.

Lietuvos pirmininkavimo Baltijos Asamblėjai šūkis – „Už augantį ir vieningą Baltijos regioną“. Prioritetai: augančio ir patikimo Baltijos regiono vystymasis; saugus Baltijos regionas; darni ir konkurencinga regiono visuomenė; Baltijos regionas pasaulyje: regioninių tinklų plėtra.

Baltijos Asamblėja yra Lietuvos Respublikos, Estijos Respublikos ir Latvijos Respublikos parlamentų bendradarbiavimo tarptautinė organizacija, įkurta 1991 m. lapkričio 8 d. Taline. Baltijos Asamblėjos Sekretoriato buveinė yra Rygoje, Latvijoje (http://baltasam.org/en/).

Baltijos Asamblėjai kasmet pasikeisdamos pirmininkauja Lietuva, Estija ir Latvija.

 

 

Jolanta Anskaitienė, Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyrius

(tel. (8 5) 239 6508, el. p. [email protected])

 

 

 


Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje pirmininkės
Giedrės Purvaneckienės
sveikinimas


Vaizdo pasakojimas apie istorinę Seimo Kovo 11-osios Akto salę ir Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimą

 

© Seimo kanceliarija, 2024