Tarpparlamentinė konferencija,

atsižvelgdama į 2012 m. balandžio mėn. Varšuvoje priimtąEuropos Sąjungos (ES) parlamentų pirmininkų konferencijos sprendimą dėl šios Konferencijos įsteigimo ir įgaliojimų;

atsižvelgdama į Lisabonos sutarties Protokolo Nr. 1 II antraštinę dalį dėl veiksmingo ir reguliaraus tarpparlamentinio bendradarbiavimo skatinimo Sąjungoje;

žinodama apie Lisabonos sutartyje numatytas naujas ES institucijų galias ir priemones užsienio, saugumo ir gynybos politikos srityje; suprasdama, kad naujos priemonės suteikia didesnių galimybių Sąjungai daryti tarptautinę įtaką, proporcingą jos politinei ir ekonominei svarbai;

suvokdama daugiapakopį sprendimų priėmimų procesą Bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) ir Bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) srityse; suprasdama, kad veiksmingas šių politikos sričių įgyvendinimas turi būti susijęs su daugybe ir ES, ir nacionalinio lygio politikos veikėjų; suvokdama pareigą vykdyti parlamentinę kontrolę ir plėtoti tarpparlamentinį bendradarbiavimą BUSP ir BSGP srityse;

atsižvelgdama į sparčiai kintančią geopolitinę aplinką ir vis svarbesnius naujus užsienio ir saugumo politikos iššūkius, tokius kaip klimato kaita, tarptautinis nusikalstamumas ir terorizmas, piratavimas jūroje, energijos tiekimo saugumas, kibernetiniai išpuoliai, pandemijos, taip pat silpnos ir žlungančios valstybės bei masinio naikinimo ginklų ir įprastinių ginklų platinimas;

suvokdama, kad tarptautinio geopolitinio scenarijaus evoliucija išryškino svarbų parlamentų vaidmenį dalyvaujant pasaulinių sprendimų dėl krizių ir konfliktų priėmime;

BUSP: konfliktas Sirijoje

1. reiškia itin didelį susirūpinimą dėl tebesitęsiančio konflikto Sirijoje, dėl kurio jau žuvo per 100 000 žmonių, daugiausia civilių; atkreipia dėmesį į didžiulę humanitarinę krizę, kuri prasidėjo dėl konflikto ir kuri turi įtakos visam regionui; susirūpinusi pažymi, kad, remiantis Jungtinių Tautų (JT) Vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro skaičiavimais, iš savo šalies pabėgo ir prieglobsčio kaimyninėse šalyse ieškojo daugiau nei 2 mln. Sirijos gyventojų;
2. reiškia didelį susirūpinimą dėl cheminio ginklo naudojimo Sirijoje, ypač dėl 2013 m. rugpjūčio 21 d. vykusios cheminės atakos Damasko priemiesčiuose, dėl kurios galimai žuvo per 1 400 žmonių, iš jų – apie 400 vaikų; laukia JT ekspertų misijos incidento tyrimo išvadų, taip pat apgailestauja, kad misijai nebuvo leista pradėti tyrimo iškart po atakos; mano, kad masinio naikinimo ginklų panaudojimas, kuris yra draudžiamas pagal 1997 m. Cheminio ginklo uždraudimo konvenciją, yra nusikaltimas žmoniškumui, kuris turi būti griežčiausiai pasmerktas ir į kurį reikia griežtai reaguoti tarptautiniu lygiu, apsvarstant ir galimybę perduoti šį klausimą svarstyti Tarptautiniam baudžiamajam teismui;
3. pabrėžia tarptautinės bendruomenės, ypač JT Saugumo Tarybos, pareigą patraukti atsakomybėn tokių nusikaltimų vykdytojus ir pagal JT Chartijos principus imtis atitinkamų priemonių užtikrinti, kad tokie nusikaltimai nepasikartotų ateityje; ragina nuolatines JT Saugumo Tarybos nares – Rusiją ir Kiniją – prisiimti atsakomybę ir neblokuoti JT Saugumo Tarybos sprendimų paremiant bendrąją poziciją ir politinį sprendimą dėl Sirijos konflikto; mano, kad ES kartu su tarptautiniais partneriais turėtų toliau atkakliai skatinti ieškoti politinio sprendimo, kuris yra nepaprastai svarbus siekiant taikaus, visa apimančio perėjimo prie demokratijos Sirijoje proceso; remia II-osios Ženevos taikos konferencijos sušaukimą kaip 2012 m. birželio mėn. vykusios konferencijos dėl Sirijos konflikto tęsinį;
4. ragina ES valstybes nares būti solidarioms su Sirijos pabėgėliais ir teikti jiems visą būtiną pagalbą bei paramą; laikosi nuomonės, kad dėl dramatiškų įvykių Sirijoje Europos Sąjungai būtina palaikyti humanitarinio atsako idėją; pabrėžia, kad tam būtina skirti išteklių, apibrėžti darbo metodus ir tikslus naujai plėtojant Europos ir Viduržemio jūros šalių santykius;

BUSP: visa apimančio požiūrio plėtojimas

5. yra įsitikinusi, kad ES užsienio ir saugumo politikos tikslai turėtų būti pagrįsti ir toliau įgyvendinami remiantis bendru siekiu prisidėti prie taikos, užkirsti kelią konfliktams, skatinti pagarbą žmogaus teisėms, remti demokratiją ir tarptautinę teisę – principais, įkvėpusiais pačios ES sukūrimą;
6. mano, kad Sąjungos lygmeniu turėtų būti daugiau strateginio užsienio politikos koordinavimo, jei ES, siekdama įgyvendinti savo užsienio politikos tikslus, nori didinti savo tarptautinę įtaką ir veiksmingumą; mano, jog reikėtų skirti pakankamai lėšų, kad ES galėtų veiksmingai ir nuosekliai veikti pasaulinėje arenoje;
7. pabrėžia, kad tik pritaikiusi visa apimantį požiūrį užsienio ir saugumo politikai, kuris apima ne tik diplomatines ir ekonomines priemones, bet ir paramą vystymuisi ir, kaip kraštutinę priemonę bei remiantis JT Chartija – karines priemones, ES gali tikėtis veiksmingai kovoti su pasaulinėmis grėsmėmis, propaguoti savo strateginius interesus ir pagrindines vertybes; yra įsitikinusi, kad Lisabonos sutartis leidžia ES pritaikyti tokį visa apimantį požiūrį, ir tikisi, kad Vyriausioji įgaliotinė ir Komisijos pirmininko pavaduotoja (Vyriausioji įgaliotinė) paskelbs tai savo pranešime apie BSGP vaidmenį remiantis visapusišku požiūriu;
8. atsižvelgia į Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) struktūros ir veikimo peržiūrą, kurią Vyriausioji įgaliotinė paskelbė 2013 m. liepos mėn.; atkreipia dėmesį, kad EIVT įsteigta didžiausios per pastaruosius dešimtmečius ekonomikos krizės metu ir kylant beprecedenčiams pilietiniams ir politiniams neramumams pietinėse kaimyninėse šalyse; pripažįsta Vyriausiosios įgaliotinės pastangas siekiant didesnio koordinavimo, sinergijos, masto ekonomijos, papildomumo ir suderinamumo tarp įvairių ES užsienio politikos priemonių, įskaitant jos valstybių narių priemones, ir formuojant vieningesnę užsienio ir saugumo politiką apskritai; mano, kad reikia dar efektyviau išnaudoti visas Lisabonos sutartyje numatytas priemones, taip pat struktūruoto bendradarbiavimo galimybes;
9. džiaugiasi Vyriausiosios įgaliotinės pastangomis ginti ir skatinti pagarbą žmogaus teisėms pasaulyje, ypač džiaugiasi, kad 2012 m. buvo priimta Strateginė programa ir Veiksmų planas žmogaus teisių ir demokratijos srityje; mano, kad ES specialusis įgaliotinis žmogaus teisių klausimais sustiprino ES žmogaus teisių politikos efektyvumą ir matomumą; remia aktyvesnį pilietinės visuomenės dalyvavimą plačiai ginant žmogaus teises ir ES plėtojant išorės santykius; laukia ES prisijungimo prie Europos žmogaus teisių konvencijos ir aktyvesnio bendradarbiavimo su Europos Taryba;
10. pabrėžia, kad svarbu palaikyti tvirtesnius santykius su pagrindiniais strateginiais ES partneriais; pabrėžia, kad strateginės partnerystės turi būti grįstos bendra vizija, ypač įsipareigojimu remti demokratiją ir žmogaus teises, ir jos turėtų būti reguliariai peržiūrimos, taip pat ir tarpparlamentinio bendradarbiavimo lygmeniu; sveikina prasidėjusias ES ir JAV derybas dėl transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės, kuri ne tik gali paskatinti darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą dviejose didžiausiose pasaulio ekonomikose, bet ir tarptautiniu mastu propaguoti vertybes ir interesus, kuriais grindžiama transatlantinė partnerystė;

BUSP ir ES energetikos politikos išorės matmuo

11. pabrėžia, kad svarbu užtikrinti ES užsienio ir energetikos politikos darną didinant energijos vidaus vartojimo efektyvumą ir mažinant energetinę priklausomybę nuo trečiųjų šalių, ypač nuo tų šalių, kurios nepripažįsta arba negerbia pagrindinių ES vertybių arba kai yra rizika, kad energijos ištekliais bus naudojamasi kaip priemone siekiant pakenkti ES užsienio politikos tikslams;
12. primena Tarybos prašymą, kad iki 2013 m. pabaigos Komisija pateiktų ataskaitą apie ES išorės energetikos politikos įgyvendinimą ir laukia po to prasidėsiančių diskusijų šiuo klausimu; mano, kad branduolinės saugos užtikrinimas ES kaimyninėse šalyse turi būti neatskiriama ES išorės energetikos politikos dalis ir kad ES turėtų tarptautiniu mastu propaguoti griežčiausius branduolinės saugos standartus; pabrėžia, kad energetinis saugumas yra vienas iš svarbiausių Sąjungos rūpesčių, todėl jis turėtų būti strategiškiau integruotas į BUSP, taip pat į dialogus su strateginiais partneriais ir į atitinkamus daugiašalius forumus;

BUSP ir Europos kaimynystės politika

13. pabrėžia Europos kaimynystės politikos (EKP), kuri yra Bendrijos politika, svarbą ir pabrėžia būtinybę nustatyti glaudesnį BUSP ir EKP ryšį, kuris būtų visa apimančio požiūrio dalis; atsižvelgdama į veiksmingo daugiašališkumo principo svarbą ES užsienio politikos strategijoje, remia daugiašalio bendradarbiavimo stiprinimą įgyvendinant EKP, būtent Rytų partnerystės ir Viduržemio jūros šalių sąjungos srityje; tačiau pripažįsta, kad ES kaimyninės šalys turi skirtingus siekius bendradarbiavimu su ES atžvilgiu, todėl santykiai su kiekviena jos partnere yra unikalūs, ir šiems santykiams palaikyti reikėtų taikyti  atitinkamai individualias EKP priemones; ragina šalis partneres nemažinti savo užmojų ir įsipareigojimų vykdyti reformas ir siekti glaudesnės politinės ir ekonominės asociacijos su ES;
14. pabrėžia Rytų partnerystės šalių strateginę svarbą BUSP; ragina Vilniuje vyksiantį 3-iąjį Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikimą atverti duris glaudesnei politinei asociacijai ir gilesnei ekonominei integracijai su ES toms Rytų partnerystės šalims, kurios vykdo savo įsipareigojimus ir reikalavimus; pripažįsta Rytų partnerių siekius ir su jais susijusius jų tikslus ir įsipareigojimus, įskaitant tuos, kurie įtvirtinti Europos Sąjungos sutarties 49 straipsnyje, su sąlyga, kad jie atitinka būtinus kriterijus;
15. sveikina derybose dėl dvišalių Asociacijos susitarimų bei Gilių ir visaapimančių prekybos susitarimų su Rytų partneriais pasiektą pažangą, laikantis principo „parama pagal pažangą“, taip pat sudarytais vizų režimo supaprastinimo susitarimais ir pažanga dėl vizų režimo liberalizavimo, nes tai stiprina žmonių tarpusavio ryšius ir gerina bendrus politinius santykius su šiomis šalimis; todėl sveikina su Azerbaidžanu ir Armėnija pasirašytus vizų režimo supaprastinimo susitarimus ir pasiektą pažangą derybose dėl vizų režimo liberalizavimo veiksmų planų su Moldova, Gruzija ir Ukraina;
16. pabrėžia, kad ES reikia vieningai ir nuosekliai reaguoti į Rusijos Federacijos Rytų partnerystėms šalims daromą politinį, ekonominį ir prekybinį spaudimą, kuris prieštarauja Helsinkio susitarimams, įsipareigojimams Pasaulio prekybos organizacijai (PPO)  ir tarptautinei teisei, ir ragina gerbti šių šalių suverenias teises laisvai įgyvendinti artėjimo link ES politiką; ragina Europos Komisiją dėti didesnes pastangas derantis su Rytų partnerystės šalimis siekiant užtikrinti, kad priėmus sprendimus Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikime Vilniuje prasidėtų negrįžtama glaudesnės jų partnerystės su ES pažanga;
17. kviečia intensyviau bendradarbiauti su Rytų partnerystės šalimis BSGP rėmuose ir toliau inter alia skatinti jas dalyvauti ES krizių valdymo operacijose ir misijose;
18. sveikina Vyriausiosios įgaliotinės įsipareigojimus Pietų kaimynystės srityje ir jos nuolatines pastangas skatinant taiką, stabilumą ir demokratinius pokyčius regione;
19. reiškia didelį susirūpinimą dėl situacijos Egipte; smerkia visų šalių – tiek valstybės saugumo, tiek opozicijos pajėgų – naudojamą smurtą, nusinešusį šimtus nekaltų civilių ir saugumo pareigūnų gyvybių; ragina visas konflikto šalis derinti skirtingus interesus taikaus dialogo keliu ir palaiko integruotą politinį susitarimą, kad valdžia kuo greičiau būtų perduota demokratiškai išrinktiems lyderiams;
20. sveikina JAV valstybės sekretoriaus iniciatyvą duoti naują postūmį Artimųjų Rytų taikos procesui atnaujinant tiesiogines Izraelio ir Palestinos Administracijos derybas dėl galutinio statuso; ragina konflikto šalis rimtai žiūrėti į derybas ir įtraukti atitinkamas visuomenės grupes į diskusiją apie ilgalaikio taikos susitarimo naudą ir jo būtinybę; pabrėžia, kad išsprendus konfliktą būtų pasitarnauta Izraelio ir Palestinos Administracijos, taip pat ES ir plačios tarptautinės bendruomenės interesams; ragina visas šalis susilaikyti nuo iniciatyvų, kurios iš anksto gali nulemti arba neigiamai paveikti derybų baigtį, ypač atsižvelgiant į paskutinį Izraelio vyriausybės sprendimą leisti plėstis kai kurioms gyvenvietėms;
21. pabrėžia, kad ES parlamentai yra atsakingi už paramą parlamentams ir pilietinei visuomenei pereinamąjį laikotarpį išgyvenančiose šalyse ir kad tokia parama galėtų padėti pagrindą tvirtai ir veiksmingai šių šalių parlamentinei demokratijai; mano, kad parlamentinė diplomatija gali atlikti svarbų vaidmenį prisidėdama prie ES užsienio politikos tikslų stiprinti pagarbą žmogaus teisėms ir skatinti demokratines reformas; todėl pabrėžia, kad svarbu išnaudoti tokius parlamentinio bendradarbiavimo instrumentus kaip EURONEST ir EUROMED parlamentinės asamblėjos;

Europos saugumo strategijos peržiūra

22. pabrėžia, kad dabartinė Europos saugumo strategija (ESS), kuri buvo patvirtinta prieš 10 metų, nebeatitinka naujųjų pasaulio realijų, ir kad atėjo laikas peržiūrėti šią strategiją; atkreipia dėmesį, kad peržiūros procesas gali būti vertingas jau pats savaime ir gali suteikti galimybę atnaujinti BSGP; mano, kad gruodžio mėnesio Europos Vadovų Taryba yra tinkama vieta ir laikas diskusijai dėl ESS peržiūros; reiškia nuomonę, kad nacionaliniai parlamentai ir Europos Parlamentas turėtų kuo aktyviau dalyvauti peržiūroje, siekiant kuo platesnio sutarimo dėl naujos ESS;
23. pabrėžia, kad įprastiniai saugumo iššūkiai ir pajėgumai ir toliau sudarys gynybos pagrindą, tačiau ypatingą vietą ES saugumo ir gynybos strategijoje turi užimti naujieji iššūkiai kibernetinio, kosmoso, jūrų ar energetinio saugumo srityse ir į juos turėtų būti visapusiškai reaguojama Sąjungos lygiu; pažymi, kad ES kibernetinio saugumo strategija kuria vertę, tuo tarpu tolesnės diskusijos dėl ES vaidmens ir įsitraukimo laipsnio kosmose yra pageidautinos; atkreipia dėmesį, kad ginkluotosios pajėgos yra didžiausios energijos vartotojos Europos viešajame sektoriuje ir kad būtina didinti energijos vartojimo efektyvumą, ypač operacijose; remia Europos gynybos agentūros (EGA) Žaliosios karybos iniciatyvą; sveikina Komisijos iniciatyvą identifikuoti galimus tikslus ir prioritetines veiklos sritis ES lygiu kuriant visapusišką energijos koncepciją ginkluotosioms pajėgoms;

BUSP/BSGP: rengiantis gruodžio mėnesio Europos Vadovų Tarybai

24. dar kartą ragina Europos Vadovų Tarybą imtis reikalingų veiksmų, kad būtų stiprinama pastebimai silpnėjanti Europos gynyba ir pateikti pasiūlymus dėl sprendimų priėmimo BSGP srityje paspartinimo bei dėl BSGP operacijų finansavimo, taip pat dėl struktūruoto bendradarbiavimo ir ES kovinių grupių ateities; dar kartą ragina sudaryti veiksmų planą su konkrečiais terminais pažangai gynybos srityje pasiekti, įskaitant visas esamas Lisabonos sutarties nuostatas, kad būtų užtikrintas Sąjungos saugumas tuo metu, kai visos valstybės narės gerokai mažina išlaidas gynybai;
25. mano, kad ES kovinės grupės turi galimybes tapti viena pagrindinių BSGP priemonių, tačiau pabrėžia, jog būtina geriau apibrėžti jų panaudojamumą patvirtinant modulinį požiūrį, tobulinant mokymą, karines pratybas ir sertifikavimą, gerinant išankstinį planavimą, užtikrinant lygesnį naštos pasidalijimą; todėl remia pasiūlymą Europos Vadovų Tarybai patvirtinti naują požiūrį į ES greitojo reagavimo priemones gruodžio mėnesio susitikime;
26. pabrėžia, kad ES ir NATO bendradarbiavimas labai svarbus stiprinant silpnėjančią Europos gynybą ir transatlantinio aljanso europinį ramstį, mano, kad ES ir NATO glaudžiau koordinuojant gynybos planavimą būtų galima išvengti abejų partnerių veiksmų dubliavimo ir kad šiuo požiūriu būtų pageidautina suderinti Europos pajėgumų plėtros planą su NATO gynybos planavimo procesu; pripažįsta, kad praktiniame ES ir NATO bendradarbiavime planuojant politiką ir vykdant operacijas padaryta pažanga;
27. mano, kad bandant suderinti pajėgumų plėtros procesą būtina nustatyti aiškius geografinius ir veiklos prioritetus; yra įsitikinusi, kad tokių prioritetų nustatymas leistų lengviau apsispręsti dėl minkštosios ir kietosios galios pajėgumų derinio bei suteiktų gaires pirkimų programoms; ragina panaikinti atotrūkį tarp BSGP ambicijų ir pajėgumų juos derinant tarpusavyje; kviečia regionuose veiksmingiau koordinuoti BSGP misijų veiksmus, ypač tuos, kurių imamasi toje pačioje geografinėje vietovėje kaip, pavyzdžiui, Afrikos rago pusiasalyje;
28. remia ES karinių pajėgumų telkimą ir bendrą naudojimąsi jais; atkreipia dėmesį, kad dauguma valstybių narių atskirai nėra pajėgios įsigyti šiuolaikinių pajėgumų; akcentuoja svarbų EGA vaidmenį derinant pirkimo gynybos srityje poreikius visoje ES; pabrėžia, kad tiek ES viduje, tiek su NATO reikėtų labiau koordinuoti de facto vykstančią specializaciją pajėgumų srityje, aiškiai įvardinti perteklinius pajėgumus, kurie neatitinka operacinių poreikių, ir susitarti dėl jų mažinimo tikslų; mano, kad gynybos standartizavimas ir bendras mišrių standartų (karinių ir civilinių) naudojimas prisidėtų prie EGA pajėgumų telkimo ir dalijimosi jais iniciatyvos, pagerintų Europos ginkluotųjų pajėgų bendradarbiavimą ir sąveikumą; ragina efektyviai įgyvendinti Pajėgumų telkimo ir dalijimosi jais elgesio kodeksą; ragina lanksčiau naudotis ES lėšomis, kad būtų remiamos dvejopo naudojimo technologijos su gynyba susijusioje veikloje;
29. mano, kad stipri Europos pramonės ir technologijų bazė gynybos srityje labai svarbi išlaikant tvarius Europos gynybos pajėgumus; pabrėžia, kad Europos gynybos pramonė yra svarbi ne tik Europos saugumui, bet ir prisideda prie ekonominio augimo, darbo vietų kūrimo ir inovacijų skatinimo; taip pat sveikina Komisijos komunikatą „Konkurencingesnio ir veiksmingesnio gynybos ir saugumo sektoriaus kūrimas“; tikisi daugiau pažangos įgyvendinant tokius pavyzdinius Europos projektus kaip degalų atsargų papildymas ore arba nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemos;

Tarpparlamentinės konferencijos darbas ateityje

30. ragina kitos ES Tarybai pirmininkausiančios  šalies parlamentą, persvarsčius BSGP misijų veiksmingumą, organizuoti keitimąsi nuomonėmis apie parlamentines procedūras ir praktiką, susijusią su šiomis misijomis;

AHPK darbas ateityje

31. atsižvelgia į Ad hoc peržiūros komiteto atliktą darbą dėl praktinio Tarpparlamentinės konferencijos veikimo ir nacionalinių parlamentų pateiktų pasiūlymų; atkreipia dėmesį į ketinimą sušaukti Ad Hoc darbo grupės posėdį per Graikijos pirmininkavimą 2014 m. pirmąjį pusmetį; primena, kad sprendimą dėl galutinių AHPK rekomendacijų turės priimti Tarpparlamentinė konferencija per Italijos pirmininkavimą 2014 m. antrąjį pusmetį;
32. prašo pirmininkaujančios valstybės parlamentą išplatinti šias išvadas visoms delegacijoms, nacionalinių parlamentų ir Europos Parlamento pirmininkams, Europos Vadovų Tarybos pirmininkams, Europos Komisijai, vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai.

 

1 PRIEDAS. TARPPARLAMENTINĖS KONFERENCIJOS EIGA

Įžanginės pastabos

Tarpparlamentinė bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) bei bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) konferencija vyko 2013 m. rugsėjo 4–6 d. Vilniuje, Lietuvos Respublikos Seime.

Tarpparlamentinėje konferencijoje įžangines kalbas sakė Užsienio reikalų komiteto pirmininkas prof. Benediktas JUODKA ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras PAULAUSKAS. Dalyvius pasveikino Jos Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia GRYBAUSKAITĖ, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas dr. Vydas GEDVILAS ir Europos Parlamento Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Elmar BROK.

Diskusijose dėmesys buvo sutelktas į šias temas: Demokratijos skatinimas platesnėje Europoje: idėjos ir priemonės (pagrindinis pranešėjas – Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras Linas LINKEVIČIUS), Pasirengimas gruodžio mėnesio Europos Vadovų Tarybai: Lietuvos prioritetai (pagrindinis pranešėjas – Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras Juozas OLEKAS), ES prioritetai ir strategijos BUSP bei BSGP srityse (pagrindinė pranešėja – Europos Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai, Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja baronienė Catherine ASHTON), ir ES ir NATO bendradarbiavimo ateitis (pagrindinis pranešėjas – NATO generalinis sekretorius Anders Fogh RASMUSSEN).

Be to, buvo surengti du teminiai darbo grupių posėdžiai: ES turimų pajėgumų ir ambicijų derinimas: rengiantis gruodžio mėnesio Europos Vadovų Tarybai ir Rytų partnerystė ir jos strateginė reikšmė Europos Sąjungai. Dviejų darbo grupių rezultatus visiems Tarpparlamentinės konferencijos dalyviams pristatė apibendrinantys pranešėjai: Airijos Irachto Jungtinio užsienio reikalų ir prekybos komiteto pirmininkas Pat BREEN ir Graikijos Respublikos Parlamento Nacionalinio gynybos ir užsienio reikalų komiteto narys Ioannis KEFALOGIANNIS.

Remiantis Dubline vykusios Tarpparlamentinės konferencijos sprendimu, priimtu 2013 m. kovo 25 d., pirmasis Ad hoc peržiūros komiteto (AHPK) posėdis dėl praktinio Tarpparlamentinės konferencijos veikimo buvo surengtas 2013 m. rugsėjo 5 d. Vilniuje. AHPK patvirtino galutinį peržiūros proceso grafiką, nacionalinių parlamentų siūlomų pakeitimų apibendrinimą ir atsižvelgė į Lietuvos Respublikos Seimo, kaip pirmininkaujančios valstybės parlamento, siūlomą pradinį rekomendacijų projektą.

 

Pranešimų ir diskusijų apžvalga

PIRMASIS POSĖDIS

Savo pranešime ministras L. LINKEVIČIUS pristatė Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai prioritetus: patikima Europa, auganti Europa ir atvira Europa. Pastarojo prioriteto kontekste svarbus matmuo yra glaudesnis bendradarbiavimas su ES kaimynėmis, ypač Rytų partnerystės šalimis. L. LINKEVIČIUS pabrėžė, kad politinių ir ekonominių ryšių su Rytų kaimynėmis skatinimo procesas jau pats savaime gali kurti vertę. Jis ypač pabrėžė Ukrainos svarbą ir pavadino ją Rytų partnerystės sėkmės lakmuso popierėliu. Ministras pabrėžė, kad šalys turėtų turėti teisę laisvai rinktis užsienio politikos tikslus, o su ekonominėmis grėsmėmis ir politiniu spaudimu iš išorės taikytis negalima. Ukrainoje yra pastebimos tam tikros problemos, pavyzdžiui, selektyvaus teisingumo taikymas, tačiau ministras pabrėžė, kad santykius su Ukraina visada reikėtų matyti platesniame geopolitiniame kontekste. Tad ES turėtų būti iniciatyvi ir skatinti Ukrainą tęsti reformas. Ministras taip pat paskatino Armėniją neapleisti darbo, kuris buvo nuveiktas siekiant Asociacijos susitarimo, ir paragino megzti ryšius su Baltarusija, tačiau neaukojant Europos vertybių. Jis taip pat paragino parengti aiškesnę strategiją dėl Rytų partnerystės ateities.

Gynybos ministras Juozas OLEKAS pabrėžė gruodžio mėnesio Europos Vadovų Tarybos –pirmosios specializuotos Tarybos per 5 metus – svarbą diskusijai dėl Europos gynybos politikos ateities. Pasak ministro, ES vis dar kukliai prisideda prie krizių valdymo, o mažėjant gynybos biudžetams prie krizių valdymo bus prisidedama dar menkiau. Svarbus ES gynybos politikos aspektas turėtų būti jos matomumas. Tad ministras iškėlė mintį, jog reikėtų ES gynybos tarybos, ir pabrėžė, kaip svarbu persvarstyti dešimties metų senumo Europos saugumo strategiją, kurioje nepateikiamos tinkamos strateginės gairės. Ministras taip pat pabrėžė kitus svarbius ES gynybos politikos prioritetus: ES kaip saugumo teikėjos vaidmens ES kaimynystėje didinimas plėtojant saugumo partnerystes, pavyzdžiui, su Rytų partnerystės šalimis, Europos saugumui vis dar labai svarbios stiprios transatlantinės partnerystės palaikymas, dėmesys naujiems iššūkiams kibernetiniam, energetiniam ir laivybos saugumui, efektyvesnis energijos vartojimas kariuomenėje, greito dislokavimo pajėgumų gerinimas ir gynybos matmens stiprinimas laikantis visa apimančio užsienio politikos požiūrio.

Diskusijos metu daug pranešėjų pabrėžė, kad nerimauja dėl situacijos Sirijoje, ir akcentavo, kaip svarbu rasti politinį krizės sprendimą. Parlamento nariai taip pat paragino vykdyti tikrai bendrą saugumo ir gynybos politiką, ypač dabartiniame geopolitiniame kontekste, tačiau atkreipė dėmesį į mažėjančius gynybos biudžetus. Kiti pabrėžė, kad jei ES siekia stiprios BSGP, ji taip pat turėtų turėti ir stiprią BUSP, siekiant įsitvirtinti kaip teisėtai tarptautinei veikėjai ir saugumo teikėjai.  Pabrėžta, kad užsienio ir saugumo politikoje trūksta vienybės ir kad tai rodo Europos silpnumą. Akcentuotas viešųjų pirkimų rinkos neefektyvumas, paraginta teikti didesnę svarbą EGA, iškelta mintis steigti už gynybą atsakingo Komisijos nario pareigybę Europos Komisijoje. Kitas svarbus diskusijos matmuo buvo ES santykiai su Rytų partneriais, ypač didėjantis Rusijos spaudimas šioms šalims. Išreikštas susirūpinimas dėl Armėnijos įsipareigojimo toliau plėtoti santykius su ES. Kai kurie atstovai paragino ES dėti daugiau pastangų siekiant glaudesnės partnerystės su tokiomis šalimis kaip Moldova ir ypač Ukraina, be kurios Rusijos remiama Eurazijos sąjunga būtų viso labo „popierinė“.

ANTRASIS POSĖDIS

Vyriausioji įgaliotinė ir Komisijos pirmininko pavaduotoja baronienė Catherine ASHTON pabrėžė, kad aplink Europą susidarė nestabilumo lankas ir kad ES turėtų aktyviau rūpintis konfliktų prevencija regione, nes konfliktų prevencija kainuoja pigiau nei pasekmių šalinimas. Vyriausioji įgaliotinė priminė apie savo aktyvų tarpininkavimą Egipte, kuris laiko ES patikima atstove. ES turėtų toliau bendradarbiauti su Iranu ES3+3 formatu ir dėti visas pastangas politiškai išspręsti krizę Sirijoje, taip pat sušaukti antrąją Ženevos taikos konferenciją. Vyriausioji įgaliotinė taip pat kalbėjo apie išorės spaudimą, kurį patiria Rytų partnerystės šalys artėjant 3-iajam Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikimui Vilniuje. Ji taip pat atkreipė dėmesį į Serbijos ir Kosovo santykiuose padarytą pažangą, kurią tiesiogiai nulėmė aktyvus ES vaidmuo.

Diskusijų metu nariai uždavė daug klausimų, susijusių su Sirija, Egiptu ir kitomis regiono šalimis. Kai kas siūlė didinti finansinę paramą regiono šalims ir ragino ES sudaryti savo Maršalo planą Artimiesiems Rytams. Nariai taip pat klausinėjo Vyriausiąją įgaliotinę apie artėjantį Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikimą Vilniuje ir didėjantį Rusijos spaudimą Rytų partneriams.

Atsakydama į klausimus Vyriausioji įgaliotinė pabrėžė, jog svarbu visoje ES suderinti pirkimo gynybos srityje standartus ir paminėjo sėkmingą ATALANTA misiją, dėl kurios piratavimas teritorijoje, kur vykdoma misija, sumažėjo 93 %. Ji taip pat kalbėjo, kad nestabilumas Vidurio Rytuose sklinda iš vienos valstybės į kitą, ir priminė, kad ES jau yra didžiausia paramos teikėja regione. Kalbėdama apie kaimynes esančias Europoje, Vyriausioji įgaliotinė išskyrė Serbijos ir Kosovo santykiuose padarytą pažangą kaip didžiausią ES diplomatijos sėkmę ir pabrėžė, jog ES turėtų tęsti plėtros politiką Vakarų Balkanuose.

TREČIASIS POSĖDIS

NATO generalinis sekretorius Anders Fogh RASMUSSEN griežčiausiai pasmerkė Sirijoje įvykdytą cheminį išpuolį. Jis pabrėžė, kad NATO yra narių konsultacijų forumas visais klausimais ir kad NATO įsipareigojusi ginti pietryčių sieną. Kalbėdamas atkreipė dėmesį į neraminančią tendenciją, kad gynybos biudžetai mažinami, nors kyla vis didesni iššūkiai saugumui. Jis pasakė, kad 2015 m. Kinijos išlaidos gynybai viršys aštuonių didžiausių NATO sąjungininkių Europoje išlaidoms. Taip pat per daug dubliuojami pajėgumai ir per daug skiriasi standartai NATO narėse, todėl masto ekonomija ir mokymas yra neefektyvūs. Generalinis sekretorius pabrėžė, kad svarbu išlaikyti stiprią NATO ir plėtoti stiprų Europos gynybos ramstį. Šiame kontekste turėtume daugiausia dėmesio skirti trims prioritetams: pajėgumų vystymui, stiprių pajėgų kūrimui ir stiprios gynybos pramonės plėtojimui. A. F. RASMUSSEN taip pat pabrėžė, kad ES ir NATO turi tas pačias vertybes ir viziją; jos eina tuo pačiu keliu ir siekia to paties tikslo. Tad paragino bendradarbiauti, nedubliuoti pastangų ir stiprinti pajėgumus, o ne biurokratiją.

Diskusijos metu keletas pranešėjų pabrėžė didėjančią kibernetinių išpuolių grėsmę ir būtinybę šiuos išpuolius traktuoti kaip konvencinius išpuolius. Pripažinta, jog Europa gali vadovauti krizių valdymui, tačiau jai trūksta pajėgumų, ir tai buvo akivaizdu operacijos Libijoje metu. Taip pat gyvai diskutuota dėl galimo NATO vaidmens Sirijoje. A. F. RASMUSSEN paaiškino, kad NATO C2 nėra būtini trumpai, tikslingai operacijai, kurią Sirijoje planuoja kai kurie Sąjungininkai. Praktiniuose pasiūlymuose dėl efektyvesnio ES ir NATO bendradarbiavimo pateiktos tokios idėjos kaip ES ir NATO gynybos standartizavimas, bendras NATO reagavimo pajėgų ir ES kovinių grupių mokymas. Generalinis sekretorius pasveikino Lietuvos, Nyderlandų ir Lenkijos neoficialų dokumentą dėl ES ir NATO strateginės partnerystės, įskaitant visas jo dalis. Parlamentarai ir pagrindinis pranešėjas sutiko, kad reagavimas į cheminį išpuolį ir ilgalaikio konflikto Sirijoje sprendimo ieškojimas reikalauja dviejų labai skirtingų požiūrių, tačiau nekyla abejonės, kad pastarajam spręsti reikalingos politinės priemonės.

1 darbo grupė. Rytų partnerystė ir jos strateginė reikšmė Europos Sąjungai

Darbo grupei pirmininkavo Lietuvos Respublikos Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Audronius AŽUBALIS. Pranešimus skaitė Europos išorės veiksmų tarnybos padalinio, atsakingo už Rusijos, Rytų partnerystės, Vidurinės Azijos, regioninio bendradarbiavimo ir ESBO klausimus, direktorius Gunnar WIEGAND, Švedijos Karalystės Riksdago Užsienio reikalų komiteto pirmininkė Sofia ARKELSTEN ir Rytų Europos studijų centro ekspertas dr. Laurynas Kasčiūnas. Apibendrinantis pranešėjas buvo Airijos Irachto Jungtinio užsienio reikalų ir prekybos komiteto pirmininkas Pat BREEN.

Įžanginėje kalboje darbo grupės pirmininkas Audronius AŽUBALIS pabrėžė strateginę regiono, kuriam priklauso Rytų partnerystės šalys, reikšmę Europos Sąjungai. Jis pabrėžė ES atsakomybę skatinant politinį, ekonominį ir socialinį stabilumą Rytų partnerystės šalyse. Pabrėžta, kad būtina įvertinti joms daromą Rusijos spaudimą ir pateikti aiškų ES atsakymą.

Gunnar WIEGAND pabrėžė, kad Rytų partnerystė yra strateginė ES politikos kryptis, kuri padeda įgyvendinti teisėtus šalių partnerių siekius, ir puikus visa apimančio požiūrio pavyzdys. Jis atkreipė dėmesį, kad ES parama Rytų partnerystės šalims yra pagrįsta principu „parama pagal pažangą“, atspindinčiu kiekvienos šalies partnerės siekius. G. WIEGAND trumpai pristatė status quo Rytų partnerystės šalyse dėl asociacijos susitarimų ir glaudaus bendradarbiavimo ir visapusiškų laisvosios prekybos susitarimų ir bendrais bruožais nusakė lūkesčius, susijusius su Vilniuje vyksiančiu 3-iuoju Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikimu. Šiame kontekste išreikštas susirūpinimas dėl Rusijos daromo spaudimo šioms šalims. Pabrėžta, kad kiekvienos šalies suverenios teisės laisvai žengti politiniu keliu link ES turėtų būti gerbiamos. Pranešėjas pabrėžė svarbų darbą, atliktą vykstant derybų procesui. Jis paminėjo, kad reikia toliau dėti pastangas nagrinėjant neišspręstus konfliktus Rytų partnerystės šalyse. Pasak G. WIEGAND, tikimasi, kad Vilniaus aukščiausiojo lygio susitikimas bus svarbus žingsnis Rytų partnerystės šalių kelyje ES link. Jis pabrėžė svarbų nacionalinių parlamentų ir Europos Parlamento vaidmenį kartu siekiant glaudžiau bendradarbiauti su Rytų partnerystės šalimis, ypač siekiant įtraukti pilietinę visuomenę.

Sofia ARKELSTEIN priminė, kad Švedija visada rėmė tvirtesnius ir glaudesnius ES ir jos kaimyninių Rytų Europos šalių santykius. Ji pabrėžė, kad Rytų partnerystė yra ES solidarumo ir ilgalaikio įsipareigojimo Rytų Europai išraiška ir rodo ES domėjimąsi šiuo regionu. Ji taip pat padeda įgyvendinti šalių partnerių siekius glaudžiau bendradarbiauti su Europos Sąjunga. S. ARKELSTEIN sakė esanti tvirtai įsitikinusi, kad Rytų partnerystė turėtų būti toliau plėtojama kaip ES užsienio politikos prioritetas. Ji taip pat pabrėžė, kad visuotinės vertybės, pavyzdžiui, demokratija, teisinės valstybės principai ir pagarba žmogaus teisėms, turėtų būti Rytų partnerystės pagrindas. Atsižvelgdama į tai, ji paragino remti lesbiečių, gėjų, biseksualų ir translyčių asmenų teises. Pranešėja pabrėžė, kad būtina didinti paramą ir įtraukti pilietinę visuomenę gerinant žmonių tarpusavio santykius. S. ARKELSTEIN pabrėžė išskirtinį parlamentarų vaidmenį, nes jų dalyvavimas yra nepaprastai svarbus siekiant tęsti dialogą ir skatinti demokratines reformas Rytų partnerystės šalyse. Pabaigoje pabrėžta, kad Europa nesibaigia ties ES išorės sienomis ir kad Rytų partnerystės šalys gali prisijungti prie ES pagal Europos Sąjungos sutarties 49 straipsnį.

Dr. Laurynas KASČIŪNAS pateikė išsamią geopolitinę Rytų partnerystės šalių ir jų strateginės reikšmės Europos Sąjungai apžvalgą. Jis pabrėžė, kad strateginė aplinka regione yra labai sudėtinga, nes ES ir jos Rytų partnerystės programa nėra vienintelė „žaidėja mieste“. Rusijos inicijuota Eurazijos sąjunga kokybiškai skiriasi nuo iki šiol NVS erdvėje pasirodžiusių iniciatyvų. Pranešėjas teigė, kad akivaizdu, jog ES ir Eurazijos sąjungos taisyklės ir standartai skiriasi iš esmės. Priešingai nei ES, Eurazijos sąjungoje ryški autoritarinė politika, oligarchizuotas verslas ir ekonomikos ir politikos suaugimas. Pasak L. KASČIŪNO, tolesnė Rytų partnerystės raida priklausys nuo Vilniuje vyksiančio Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikimo rezultatų. Be to, jis pabrėžė, jog ES turėtų suprasti, kad Europos saugumo namų statyba nėra baigta ir norint ją užbaigti reikia išmokti žaisti pagal „realpolitik“ taisykles. Pranešėjas pabrėžė, kad reikia galvoti apie tai, kokias paskatas šalims partnerėms galės pasiūlyti Rytų partnerystė po Vilniaus aukščiausiojo lygio susitikimo. Pasiūlytos kelios galimos idėjos: nauja Privilegijuotos Rytų partnerystės koncepcija, sukurta pagal Europos ekonominės erdvės ir Šveicarijos santykių modelį, arba pasiūlyti Rytų partnerystės šalims teisę dalyvauti pradiniuose ES politikos formavimo etapuose.

Diskusijos metu atstovai ir pranešėjai kalbėjo daugeliu svarbių temų. Susirūpinimas Rusijos daromu politiniu, ekonominiu ir prekybos spaudimu Rytų partnerystės šalims ir darnaus ES atsako būtinybė, su pagarba žmogaus teisėms susiję klausimai, skirtumai ir sunkumai dėl vidaus padėties kiekvienoje iš šešių šalių partnerių, pasirengimas Vilniaus aukščiausiojo lygio susitikimui ir strateginė jo reikšmė, ES veiksmai dėl Baltarusijos, įšaldyti konfliktai Pietų Kaukaze ir Moldovoje buvo pagrindiniai diskusijoje aptarti klausimai.

2 darbo grupė. ES turimų pajėgumų ir ambicijų derinimas: rengiantis gruodžio mėnesio Europos Vadovų Tarybai

Darbo grupei pirmininkavo Lietuvos Respublikos Seimo pirmininko pavaduotojas Petras Auštrevičius. Pranešėju buvo Graikijos Respublikos Parlamento Nacionalinio gynybos ir užsienio reikalų komiteto narys Ioannis KEFALOGIANNIS.

P. AUŠTREVIČIUS pabrėžė, kad gynybos srityje ES turi didelių ambicijų, o tokius užmojus lėmė ekonominis pakilimas, kai finansavimas gynybai tolydžio didėjo. Tad atotrūkis tarp ambicijų ir pajėgumų yra padidėjęs. Darbo grupės pirmininkas pabrėžė, kad prioritetinius pajėgumus galima būtų plėtoti ne tik didinant finansavimą, bet ir mažinant perteklinius pajėgumus arba iš viso jų atsisakant.

Europos Parlamento Užsienio reikalų komiteto Saugumo ir gynybos pakomitečio pirmininkas Arnaud DANJEAN pabrėžė, kad iš gruodžio mėnesio Europos Vadovų Tarybos reikia tikėtis tik realių dalykų. Pasak jo, pirmiausia ES ambicijos gynybos srityje nebuvo realizuotos todėl, kad valstybėms narėms trūko svarbiausių pajėgumų ir politinės valios turimiems pajėgumams veiksmingai paskirstyti. Pranešėjas taip pat pabrėžė, kad ES turi dirbti kolektyviai ir imtis daugiau iniciatyvos.

Europos išorės veiksmų tarnybos generalinio sekretoriaus pavaduotojo ypatingasis patarėjas saugumo ir gynybos klausimais, ambasadorius Michael ZILMER-JOHNS pabrėžė, kad ambicijos absoliučiai būtinos norint apsaugoti Europos piliečius ir kompanijas. Pasak jo, ES turėtų geriau išnaudoti turimą biudžetą. Pranešėjas taip pat pabrėžė būtinybę investuoti į technologijas ir plėtoti civilinius pajėgumus. Todėl šiuo aspektu labai reikėtų parlamentų paramos.

Europos gynybos agentūros direktorė Claude-France ARNOULD pabrėžė, kad ES turi tikėtis tik realių dalykų. C. F. ARNOULD akcentavo būtinybę stengtis padaryti daugiau turint tą patį finansavimą, taip pat nusistatyti aiškias programas, bendrus standartus ir bendrus reikalavimus.  Jei ES turėtų teisingas programas ir dėtų reikiamas pastangas, gynybos sektoriuje galėtų išsaugoti mažas ir vidutines įmones. Pranešėja pabrėžė, kad operatyvinėje srityje ES negali priklausyti vien tik nuo JAV. Todėl labai svarbu turėti veiksmų planą, kad gruodžio mėnesio Europos Vadovų Taryboje būtų pasiekta teigiamų rezultatų.

Diskusijos metu atstovai paminėjo daug svarbių temų. Dalyviai daugiausia kalbėjo apie gruodžio mėnesio Europos Vadovų Tarybą. Akcentuota būtinybė sukurti naują gynybos veiksmų planą, kad kitą dešimtmetį galima būtų veiksmingai spręsti gynybos klausimus.  Parlamento nariai pabrėžė, jog reikia įtikinti valstybių vadovus skirti daugiau finansavimo gynybai ir gynybos reikalus laikyti prioritetu. Kai kurie kalbėtojai užsiminė, jog gynybai galima būtų panaudoti ir ES struktūrines lėšas.

Atsakydama C. F. ARNOULD pabrėžė, kad efektyvus energijos išteklių naudojimas kariniame sektoriuje leistų sutaupyti ir kad Europos Komisija ateityje pasirengusi dirbti šioje srityje. Ji sakė, kad gynybos sektoriuje svarbu turėti stiprias, tarptautiniu lygiu veikiančias Europos bendroves ir kad reikalingi sprendimai stiprinant karinę pramonę padėtų sukurti ES reikalingus pajėgumus.