Krepšinio valanda Seime

1999 m. balandžio 28 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas A.Vidžiūnas

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, gerbiamieji ministrai, kuriuos matau, gerbiamieji svečiai ir, žinoma, garbingieji mūsų valstybės piliečiai, sėdintys dabar Vyriausybės ložėje. (Plojimai) Šį Seimo bendruomenės ir aplinkinių bendruomenių susirinkimą skelbiu pradėtą. Gerbiamieji, matydamas jūsų pilną halę, t.y. plenarinių posėdžių salę, ir jus, mielieji sportininkai, aš noriu būti normalus žmogus ir pradėti skanduodamas: “Žal-gi-ris!” “Žal-gi-ris!” “Žal-gi-ris!” (Plojimai)

Labai ačiū, mielieji, o mes vis dėlto pradedame rimtąjį mūsų bendruomenės susirinkimą. Miela sakyti, kad šiandien šiame mūsų susirinkime dalyvauja diplomatinių korpusų atstovai, dalyvauja signatarai, dalyvauja Seimo nariai ir kai kurie ministrai. Man miela matyti svečius iš mūsų kaimyninių mokyklų ir iš kitų Vilniaus mokyklų, taip pat miela sveikinti visą komandą, komandos vadovus, rėmėjus ir ypač kairėje pusėje sėdinčias didžiausias mūsų pergalių kalvių rėmėjas. Visa tai yra miela sakyti.

Mes norime siūlyti tokį mūsų kalbėjimosi tvarkaraštį: pirmiausia žodis suteikiamas Seimo Pirmininko pirmajam pavaduotojui A.Kubiliui, paskui kreipiamės į komandos trenerį J. Kazlauską, paskui žiūrime į komandos kapitoną D.Maskoliūną, paskui pagarbiai imame žvelgti į kairiąją opoziciją, paskui žvelgiame į kitus normalius Lietuvos valstybės piliečius, jiems yra mikrofonai: vidurinis mikrofonas, šoninis ir šis mikrofonas. Aš mėginsiu įjungti ir jums, kolegos Seimo nariai, mikrofonus. Pradedame krepšinio valandą. Valanda su mūsų krepšinio ministrais. Prašom sakyti, ką galvojate, kad jiems būtų riesta, šilta ir kad ši taurė būtų ne paskutinė. Taigi, gerbiamieji kolegos, suteikiu žodį Seimo Pirmininko pirmajam pavaduotojui A.Kubiliui. (Plojimai)

A.KUBILIUS. Gerbiamieji ir gerbiamosios, leiskite jus iškilmingai ir labai nuoširdžiai pasveikinti viso Seimo vardu su šauniausia pergale. (Plojimai) Turiu pasakyti, kad iš tikrųjų apie tai jau viskas yra pasakyta. Apie mūsų visų, visos Lietuvos, džiaugsmą ir pasididžiavimą viskas yra pasakyta ir bandymai dar kaip nors įvardyti jūsų pergalės reikšmę yra beviltiški. Nėra tokių žodžių, kuriais gali išsakyti tą jausmą, kurį jauti, kai kartu su visa Lietuva ne tik šioje salėje skanduoji: “Žal-gi-ris!” arba Lie-tu-va! Todėl leiskite pasakyti labai aiškiai ir paprastai. Mes džiaugiamės, mes didžiuojamės, mes remiame ir linkime taip toliau ir dar daugiau. (Plojimai)

Apie paramą aš nekalbėsiu. Kaip matote, mes šiuo klausimu Vyriausybę kontroliuojame. Vyriausybė vykdo mūsų valią, jeigu reikės, vykdys dar labiau. Tikiuosi, kad rudenį, kai svarstysime kitų metų biudžetą, mūsų norai jus paremti bus dar didesni (Plojimai), nes tuo metu jūs jau būsite ne tik Eurolygos čempionai, bet ir Europos čempionai bei Mcdonalds taurės savininkai. (Plojimai)

Baigdamas kaip paprastai dėl vedimo tvarkos, iš tikrųjų apie šios dienos mūsų posėdį, apie šios dienos procedūras. Per pastarąsias savaites jūs įrodėte, kas iš tikrųjų valdo Lietuvą, jus visi besąlygiškai remia, jūsų žodžio klauso, jūsų pavyzdžiu seka, net tangomanas Marijonas nusiskuto televizijos laidos metu. Jūs esate tikroji valdžia, bet nežinau, ar jūs žinote, jog Seime yra įprasta, kad vieną kartą per savaitę mes čia, Seimo posėdžių salėje, turime vadinamąją Vyriausybės valandą. Šiandien ši valanda vadinama krepšinio valanda, tačiau procedūra yra ta pati ir visi susirinkę į šią salę turėtų turėti galimybę užduoti šiai tikrajai valdžiai savo rūpimus klausimus. Taigi dar sykį noriu jus visus pasveikinti ir padėkoti, kad jūs sutikote atvykti šiandien į šią krepšinio valandą. (Plojimai)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kalba buvo nesurepetuota, ir aš bijojau, kad nepasitaręs su frakcijos seniūnu A.Kubilius pasiūlys visiems nusiskusti taip, kaip S.Štombergas. Ačiū Dievui, šito nebuvo padaryta ir aš ramiai galiu suteikti žodį garbingajam treneriui ponui J.Kazlauskui. (Plojimai)

J.KAZLAUSKAS. Pone Seimo Pirmininke, ponai ir ponios deputatai, Seimo nariai, Lietuvos ir “Žalgirio” mylėtojai. Ačiū jums visiems už tokį nuoširdų priėmimą. Mes be galo sujaudinti ir labai sunku kalbėti. Ten, aikštelėje, yra gerokai lengviau. Tik dabar pradedame suprasti, kas iš tikrųjų įvyko, kaip jūs visi mus mylite ir gerbiate. Tas supratimas baugina. Aš galiu pasakyti, kodėl baugina. Nes jau šią vasarą, kaip žinote, bus Europos pirmenybės, kuriose dalyvaus Lietuvos rinktinė. Aš manau, kad ši “Žalgirio” pergalė įpareigoja ir Lietuvos rinktinę siekti pačių aukščiausių titulų. Ačiū jums. (Plojimai)

PIRMININKAS. Gerbiamieji, suteikiu žodį komandos kapitonui Dariui Maskoliūnui. (Plojimai)

D.MASKOLIŪNAS. Laba diena, gerbiamieji ponai ir ponios! Labai malonu yra antrą kartą per dvejus metus stovėti šioje Seimo salėje. Kaip minėjo treneris, mums tikrai kur kas lengviau yra aikštėje negu atlaikyti visą šią, kaip sakyti, pagarbą. Mus visaip gerbia, visur reikia… (Juokas) Aikštelėje mums yra lengviau kovoti.

Viskas daugmaž išsakyta. Noriu dar kartą komandos vardu padėkoti Vyriausybei ir visiems mūsų rėmėjams, kad mums yra sudarytos tokios sąlygos žaisti ir garsinti Lietuvą, ir ką aš žinau… (Juokas) Gerai būtų, kad taip būtų ir toliau. (Plojimai)

Ačiū visiems, kad mus palaikote, ir mes tikimės, pažadame, kad ir toliau taip dirbsime, kausimės. O kaip dėl tų taurių, tai bus matyti. Gal dar kokią paimsim. (Plojimai)

PIRMININKAS. Taigi iki Vyriausybės valandos, t.y. iki Krepšinio valandos, gerbiamieji kolegos, dar liko pora kalbų. Pirmiausia dėl to, kad šių metų “Žalgiris” ir Europos taurė yra bendrasis JAV, Čekijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos projektas. Man miela suteikti žodį poniai C.White-Harvey - JAV ambasados atstovei. (Plojimai)

C.WHITE-HARVEY. Laba diena, krepšinio mylėtojai! (Plojimai) Ši krepšinio komanda turėjo pergyventi didelę kovą, ypač šiandien. Jie turėjo įveikti daugelį kliūčių - ir tarptautinių, ir vietinių. Kaskart, kai jie tik susidurdavo su kliūtimis, jie jas įveikdavo. Kas gi galėjo pamanyti, kad šiandien jie bus Europos krepšinio komandų čempionai? Bet jie to nepadarė vieni. Jie turėjo savus trenerius, savus vadybininkus, tikrai gerai dirbantį lydintįjį personalą ir, aišku, savo gerbėjus, savo fanus.

Man krepšinis tapo nauju susidomėjimu, nauja pomėgio sritimi. Aš noriu pasveikinti juos už gerai padarytą darbą, už kurį jie nusipelno gero atlyginimo. Jiems linkiu daug daugiau pergalių ateityje.

Amerikos reikalų patikėtinis ponas Petrauskas prašė manęs perduoti keletą žodžių jo vardu: “Puiki grupė!” (Plojimai)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos parlamentarai, norėčiau jūsų atsiklausti dėl vienos procedūros. Ar jūs neprieštarautumėte, jeigu mes paprašytume tarti žodį poną T.Edney? (Ilgi plojimai) Labai ačiū.

Taigi T.Edney - geriausias Europos krepšininkas.

T.EDNEY. Laba diena! Mane tai labai nustebino. Noriu tiktai pasakyti ačiū visiems Lietuvos krepšinio mylėtojams. Visus metus, kai mes, trys šios komandos legionieriai, buvome šioje komandoje, jūs mus rėmėte. Jūs sudarėte sąlygas, kad mes jaustumės čia laukiami, todėl mums čia buvo labai malonu ir lengva būti. Kiek aš žaidžiu krepšinį, šie sporto mėgėjai yra patys geriausi, kokius aš esu kada nors sutikęs. (Plojimai) Noriu tiktai pasakyti, kad be jūsų, be mūsų trenerių, be organizatorių mes šiandien tokios garbės neturėtume. (Plojimai) Dar kartą labai ačiū. (Plojimai) Dar kartą labai ačiū už viską.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, jaunieji ir garbingieji! Pirmosios oficialiosios kalbos baigėsi. Siūlau pereiti prie Krepšinio valandos, o paskui bendruoju sutarimu dar galėtume paprašyti vieno iš komandos savininkų - pono Š.Kalmanovičiaus pabaigoje viską apibendrinti. Dar ir A.Kubilius mums čia visiems pasakytų porą švelnių žodžių, gerbiamieji kolegos. Tuomet galėtume leistis į apačią į balandžio pabaigos ir krepšinio gegužinę.

Gerbiamieji kolegos, taigi pradedam Krepšinio valandą. Dėl vedimo tvarkos - Seimo narys A.Medalinskas.

A.MEDALINSKAS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš irgi norėčiau, be abejonės, pasveikinti “Žalginio” vyrus su tokia puikia pergale.

PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos, nes išjungsiu mikrofoną.

A.MEDALINSKAS. Seimo nariai, aš manau, gali džiaugtis tokiais dalykais prie savo televizorių ekranų, gali matyti tuos dalykus, džiaugtis, išeiti gatvę. Mes tą naktį turėjom daug emocijų išreikšti savo jausmams. Manau, kad atsikratytume to, kad čia yra ir tam tikro politinio šou įvaizdžio, siūlyčiau daugiau Seimo nariams nekalbėti, o suteikti visų pirma žodį klausti, leisti kalbėti jauniems žmonėms, kurie čia susirinko ir kuriems galbūt “Žalgiris” yra dar didesni dievai, nebu mums, Seimo nariams. Mes turėsime galimybių paklausti dar ne kartą. Ačiū. (Plojimai)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar jūs nesutiktumėte, kad žodis būtų suteikiamas ir vaikams, ir opozicijai? (Juokas salėje) Pirmasis žodis, pirmasis klausimas suteikiamas Seimo nariui Č.Juršėnui. Aš mėginu įjungti jūsų mikrofoną? Ar veikia. Taigi pirmasis klausimas.

Č.JURŠĖNAS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke, šį kartą už išmintingą sprendimą. (Juokas salėje) Mano klausimas gerbiamajam treneriui ir ne mažiau gerbiamajam komandos kapitonui. O prieš tai noriu pasakyti, kad LDDP frakcija taip pat džiaugiasi jūsų pergale ir taip pat kaip ir Seimo vadovybė tikisi, kad jūs laimėsite visus laurus, kuriuos tik galima nuskinti. Bet klausimas (mes vis dėlto esame opozicija) yra toks. Gerbiamasis treneri ir gerbiamasis kapitone, kaip jums atrodo, ko jums dar trūksta iki šitos pergalės ir ką turėtų pergalės labui, būsimos pergalės labui padaryti mūsų valdžia? Ačiū.

D.MASKOLIŪNAS. Iki kokios pergalės trūksta?

Č.JURŠĖNAS. Žinoma, ne iki galutinės, o iki tų šiųmetinių pergalių, dar iki čempionų ir iki MacDonaldo.

J.KAZLAUSKAS. Aš manau, kad Europos čempionatas yra labai svarbios varžybos. Tai jau yra kito rango varžybos, tai jau rinktinių varžybos, kur ne mažiau, gal dar daugiau, irgi atstovaujama valstybei. Jeigu ten gerai pavyktų, manau, būtų fantastika. MacDonaldo turnyras, deja, jis taip ir skamba, yra MacDonaldo turnyras. Tai yra garbė susikauti su Amerikos profesionalais, garbė jį laimėti, bet tai yra turnyras.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Gerbiamieji,.. (Balsai salėje) Kapitonui? Ir vėl norėjau užčiaupti žodį. Taigi kapitonas D.Maskoliūnas. Gerbiamasis jaunimas, vaikai, moksleiviai, mokiniai ir studentai, ne Seimo nariai, jums yra skirti 3 mikrofonai, prašom būriuotis prie jų, aš jums iš karto suteikiu žodį. Taigi D.Maskoliūnas.

D.MASKOLIŪNAS. Aš pritariu trenerio žodžiams, neturiu ką pasakyti. Bet čia yra tokių siūlymų. Sakome, gal jau reikėtų naujų rūmų… (Plojimai)

PIRMININKAS. Dabar suteikiu žodį pirmajam piliečiui, laisvam piliečiui, nuo kairiojo mikrofono. Jam žodis. Ruošiasi Seimo narys V.Bogušis. Gerbiamasis, prašom prisistatyti.

PAULIUS. Laba diena, aš esu Paulius. Visų pirma norėčiau asmeniškai pasveikinti “Žalgirį” su puikia pergale. (Plojimai) Gaila, negalėjau nuvažiuoti į Miuncheną, tačiau…

PIRMININKAS. Klausimas, gerbiamasis kolega, klausimas.

Č.JURŠĖNAS. Arvydai, neblaškyk.

PAULIUS. Norėčiau paklausti, kas sugalvojo, kad reikėtų ką nors pasidaryti sau, pažymėti tą pergalę? Kas galėtų atsakyti?

PIRMININKAS. Žodžiu, kas pradėjo skustis? Taip?

S.ŠTOMBERGAS. Pasakysiu aš. Asmeniškai dėkoju tau už suteiktą žodį. (Plojimai) Pasakyčiau, gal šiek tiek nuo manęs prasidėjo, nes man tie paskutiniai plaukeliai nukrito. (Juokas salėje) Visi pamanė, kad nusiskutau ir puolė skustis, todėl taip ir išėjo, kad visi grįžome pliki. (Plojimai)

PIRMININKAS. Suteikiu žodį Seimo nariui V.Bogušiui, kuris perleidžia žodį mūsų ateičiai. Gerbiamieji jaunieji, prašom prie mikrofonų, jums bus suteiktas žodis. Taigi prašom.

RŪTA. Laba diena, aš esu Rūta iš Vilniaus krepšinio mokyklos. Norėčiau užduoti klausimą D.Adomaičiui. Kodėl nusikirpote likučius?

D.ADOMAITIS. Kad žmonės duotų man gatvėje ramiai praeiti. Paprasčiausiai čia buvo šou kelioms dienoms, o toliau mums reikia taip pat normaliai gyventi. Dukra manimi labai stebėjosi, bėgo nuo manęs, todėl nenorėjau jos daugiau traumuoti. (Plojimai)

PIRMININKAS. Žodis panelei, stovinčiai prie dešiniojo mikrofono. Prašom pasakyti, kas esate ir ko klausiate.

ARŪNĖ. Mano vardas Arūnė. Aš norėjau paklausti T.Edney’o ir E.Bowie’o. Kokioje komandoje labiausiai patiko žaisti ir kodėl?

PIRMININKAS. Sinchroninis vertimas, atrodo, yra.

E.BOWIE. 1995 metais, kai mes žaidėme NBA čempionate, tai buvo gera komanda, tačiau šiais metais aš pirmą kartą galėjau žaisti pirmajame čempionate, kai mes žaidėme finale ir galėjau laimėti. Todėl aš galėčiau pasakyti, kad ši komanda, kurioje aš žaidžiu dabar, yra visų geriausia. (Plojimai)

PIRMININKAS. Labai ačiū.

T.EDNEY. Man šitas čempionatas jau yra antrasis. Tas, kuriame aš žaidžiau prieš tai, taip pat buvo didis ir geras čempionatas, tačiau turiu pasakyti, kad negalėčiau atsakyti į klausimą, kuris iš čempionatų man buvo geresnis. Abu iš jų man buvo pakankamai malonūs ir įdomūs, tačiau ta patirtis, kurią aš įgavau žaisdamas šiame čempionate, žmonės, žaidėjai, su kuriais aš susidūriau, buvo vieni iš geriausių. (Plojimai)

PIRMININKAS. Dabar įjungiu centrinį mikrofoną.

INA. Laba diena, mano vardas Ina. Turiu du klausimus. Norėjau tiesiog žmogiškai paklausti, kaip ten yra su priešininkų komanda. Ar ji iš tiesų nepasveikino laimėjusių, tik stovėjo tokiais nuliūdusiais veidais, ar tik televizija to neparodė? Ir antras klausimas. Ar būna sutarta, kas per rungtynes darys pirmą metimą komandoje? Klausimas bet kam. Galbūt kapitonui.

D.MASKOLIŪNAS. Dėl pasisveikinimų su priešininkų komanda. Tai “Kinderis” nepasveikino. Mes priėjome, paspaudėme rankas. Aš lygiai taip pat nepulčiau sveikinti džiūgaujančio “Kinderio”, bet mes patys priėjome, pasveikinome. Jie - profesionalai, mes - profesionalai.

Dėl pirmojo metimo, tai nežinau, net kaip atsakyti. Šiaip visada susitarę, kad aš pirmą mesiu, bet aš niekada neišeinu į startą. (Plojimai ir juokas salėje)

… Aš dar norėčiau pasakyti apie sirgalius. Kai mes laimėjome prieš graikus, prie manęs priėjo, nežinau, matyt, graikų žurnalistas. Jis sako, norėčiau jūsų marškinėlių, mes, kaip sirgaliai, visi buvome apsirengę, aš jam atidaviau juos. Vėliau priėjęs prie manęs, jis davė tokį mažą buteliuką graikiškos degtinės, anyžinės, sako, šis buteliukas turėtų atnešti jums laimę ir pergalę jūsų komandai. Toks visai mažiukas buteliukas. Aš jį įsidėjau į švarką, į šitą švarką įsidėjau, į kišenę. Šis švarkas visą laiką buvo padėtas ant kėdės, o kai keliesi ir šauki “Žalgiris!", tas švarkas vis nukrenta, ir vis bijau, kad tas buteliukas nesudužtų.

Po rungtynių priėjo tas graikas prie manęs ir sako: matai, koks buvo talismanas, tikrai tau padėjo. Po to mes tą mažą buteliuką (degtinę) po vieną gurkšniuką ir išgėrėme. (Plojimai)

PIRMININKAS. Gerbiamieji, dar autografų dalijimas neprasidėjo, apačioje bus pakankamai laiko. Dabar paskutiniai 4 klausimai. Paskutiniai keturi, prašom manęs, kaip pirmininko, nekeikti.

Dabar panelei, vidury stovinčiai. Prašom.

KLAUSĖJA. Sveiki! Labai norėčiau pasveikinti “Žalgirį” su gera pergale. Norėčiau paklausti trenerio J.Kazlausko. Ar visi Kauno “Žalgirio” žaidėjai pasiliks žaisti “Žalgiryje”? (Plojimai)

J.KAZLAUSKAS. Jau laikas į Seimą už tokius gerus klausimus. Aš galbūt pasakysiu apie bendrą politiką. Trenerio yra noras išlaikyti komandą ir dar ją sustiprinti. Kodėl? Jeigu jūs pastebėjote, mes dvejus metus iš esmės išvengėme sunkesnių traumų. Niekas nėra apdraustas nuo atsitiktinumų ar dar kažko. Vadinasi, komandoje turi būti ne 10 žaidėjų, o bent 12, kad nebūtų atsitiktinumų, ypač kai artėja svarbios varžybos. Mūsų norą (mes koregavome) žino šeimininkai. Jie dirba didelius darbus. Už save daugiau jie turėtų atsakyti.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Žodis - prie dešiniojo mikrofono stovinčiam jaunajam kolegai.

J.VELIKIJ. Aš - Jurijus Velikij. Norėčiau paklausti T.Edney, ar jis iš tikrųjų “įdeda į kašę”? (Plojimai)

T.EDNEY. (Vertimas) Taip, aš galiu tai padaryti, bet kapitonas taip nemano. (Plojimai)

PIRMININKAS. Žodis - kairiojo mikrofono turėtojui. Prašom.

A.ŠNIPAS. Laba diena! Aš esu Augis Šnipas. Norėčiau iš pradžių pasveikinti “Žalgirį” su puikia pergale. Norėčiau paklausti, kodėl nenusiskuto plaukų komandos treneriai, gydytojai?

J.KAZLAUSKAS. Aš galėčiau nusiskusti, bet pažiūrėk, kiek reikėtų skustis.

A.ŠNIPAS. Ir dar norėčiau paklausti. Kur legionieriai žais kitą sezoną?

PIRMININKAS. Į šitą klausimą aš, kaip čia pasakyti, uždraudžiu atsakinėti. Gerbiamieji kolegos, geriau prieš akis turėkime saulutę. Na, kam jūs debesis atsivarote, nesuprantu.

Taigi jungiu prie L.Andrikienės esantį mikrofoną.

KLAUSĖJA. Aš norėčiau paklausti E.Žukausko. Kaip jūs prognozuojate, kas bus jūsų priešininkas “Makdonaldo” turnyre, finale?

E.ŽUKAUSKAS. Aš norėčiau prognozuoti, nežinau, bet norėčiau, kad nebūtų tokia kaip “Leikers”. (Plojimai)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, norintys klausti, dar bus puikių galimybių prieiti asmeniškai ir pasakyti palinkėjimą ir t.t. Dabar suteikiu žodį vienam iš klubo savininkų ir vadovui ponui M.Plūkui.

M.PLŪKAS. Dar kartą laba diena, gerbiamieji! Aš norėčiau pirmiausia padėkoti, kad jūsų čia tiek daug ir kad jūs mylite visos Lietuvos komandą. Jie ne vieną sykį kalbėjo, kad žaidžia tik dėl jūsų, žaidžia, kad Lietuvoje būtų tų laimės akimirkų. Mes, kaip komandos šeimininkai ir direktoratas, dirbame dėl to, kad galėtume žaidėjams sudaryti sąlygas, bet vien mūsų pastangų, ko gero, neužtektų. Mes labai dėkingi visoms valstybinėms institucijoms ir visiems žmonėms, kurie padeda mums šį dalyką įgyvendinti.

Kaip simbolį - šį kamuolį su visų žalgiriečių parašais - norėčiau palikti Seime. Jums visiems ačiū. (Plojimai)

PIRMININKAS. Seimo Pirmininko pirmojo pavaduotojo A.Kubiliaus atsakomasis diplomatinis žodis.

A.KUBILIUS. Vakar mes ilgai galvojome ir tarėmės Seniūnų sueigoje, kokiu simboliu mums pažymėti šią dieną ir ką palikti prisiminimui klubui ir komandai, kad prisimintų šią dieną. Aš jau kalbėjau apie paramą ir apie tai daugiau nekalbėsiu. Manau, ir dėl naujų rūmų susitarsime.

Mes paprašėme dailininko pagaminti ką nors tokio, kas primintų ir būtų panašu ir į Seimo narį, ir į žalgirietį. Aš nežinau, kaip ten dailininkui išėjo, bet jis pagamino štai tokią skulptūrą, kuri man labiausiai primena “Žalgirio” talismaną, tą “žalgirinį”, ar kaip jūs vadinate. Na, kodėl jis ne su kamuoliu, o su bokalu, aš galiu tuoj pat pasakyti. Mes dabar baigiame šią iškilmingą dalį ir visi einame, kaip sakė A.Vidžiūnas, į tą balandžio pabaigos ir krepšinio “gegužinę”, kurioje, matyt, mes turėsime galimybę paragauti ir alaus.

Dar sykį norėčiau visiems jums padėkoti, padėkoti treneriams, savininkams ir visai komandai. Norėčiau viso Seimo vardu įteikti šią nedidelę prisiminimo dovanėlę. (Plojimai)

PIRMININKAS. Gerbiamieji svečiai, gerbiamieji diplomatai, gerbiamieji ministrai ir kolegos, oficialiąją mūsų susirinkimo dalį baigėme.

Toliau posėdis tęsiasi I rūmų fojė. Kviečiami visi šio iškilmingo posėdžio dalyviai.

Atgal