Gerbiamieji paminėjimo
svečiai,
Kolegės ir
kolegos parlamentarai,
Gerbiamieji Jono
Jablonskio artimieji!
Pradedame minėjimą,
skirtą vieno iškiliausių Lietuvos kalbininkų, valstybės ir kultūros veikėjų,
Jono Jablonskio 150-osioms gimimo metinėms.
Man visada šiek
tiek apmaudu, kai Jonui Jablonskiui skiriama garbinga vieta gramatikos
istorijoje, ir tarsi viskas tuo baigiasi. Bet, gerbiamieji, pamąstykime, ką
reiškė mūsų tautai ir juo labiau valstybei, XX amžiaus pradžioje praktiškai iš
naujo kuriančiai savąjį identitetą, turėti norminę kalbą?
Jeigu pritartume
klasikinei sampratai, kad tautą kuria ir įtvirtina bendra žemė, bendros
tradicijos ir bendra kalba, tai kaip tik pastarasis veiksnys buvo bene
labiausiai pažeidžiamas. Po daugiau nei šimtą metų carinės Rusijos vykdytos
rusinimo politikos, o prieš tai šimtmečius vykdyto lenkinimo, Lietuva tik per savo
pasišventėlius, per knygnešius ir daraktorių mokyklas išsaugojo savo šaknis ir ėmėsi
kurti bendrinę kalbą, kuri greitai tapo viešojo gyvenimo dalimi ir tarsi
skiepas medyje natūraliai prigijo spaudoje, švietime, valstybės reikaluose ar
ūkio tvarkyme. Todėl dar kartą sakau: neteisingas ir labai siauras būtų požiūris
palikti Jono Jablonskio darbus tik kalbos mokslui, kalbos istorijai.
Visi jo raštai ir bendrinės
kalbos kūrimas, visos teorinės formuluotės pagrįstos gyva tautos atmintimi,
perteikta tautosakos, ir gyvu žodžiu, atsineštu iš valstiečio buities, iš
studento, iš šalia esančio žmogaus. Tokie dalykai liudija puikią gramatinę,
kalbinę klausą, bet kartu ir itin atidžią tautinę klausą, dvasinę klausą.
Mokėkime deramai
įvertinti šio žmogaus darbus, mokėkime deramai įsižiūrėti į šios asmenybės dvasią,
savo dydžiu ir svarba prilygstančią Vinco Kudirkos, Jono Basanavičiaus ir kitų
didžių Lietuvos kūrėjų dvasiai.
Jono Jablonskio
vietą ir nuopelnus mūsų tautai, kultūrai, mokslui priminti bei įvertinti kviečiu
Seimo narį Arvydą Vidžiūną. Prašome į tribūną.
<kalba A. Vidžiūnas>
Dėkoju.
Mano noras ir palinkėjimas
liekas tas pats, kurį išsakiau posėdžiui prasidedant: neleiskime valstybės
masto asmenybėms likti tik nusipelniusiais ir gerbiamais mokslininkais.
Matykime juos ir jų darbus šiek tiek platesniame horizonte, šiek tiek
skvarbesnėje šviesoje lietuvių tautos, Lietuvos valstybės kultūrinės ir
dvasinės pilnatvės šviesoje. Ačiū.
Irena Degutienė
Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė
