2010 m. gruodžio 20 d. išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 214(19) straipsnio 1 dalyje, bylą žurnalistų etikos inspektorė priėmė nutarimą
- skirti laikraščio Laisvas laikraštis redaktoriui Aurimui Drižiui 500 Lt. (penkių šimtų litų) baudą.
Nutarimas skirti administracinę baudą priimtas nustačius Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo (toliau Įstatymas) pažeidimus laikraščio Laisvas laikraštis ir jo interneto tinklalapyje paskelbtose publikacijose: Generalinė prokuratūra Drąsiaus Kedžio nužudymo bendrininkė (Laisvas laikraštis, 2010 m. liepos 17-30 d., Nr. 26/292, http://www.laisvaslaikrastis.lt/, 2010-07-15), Neringa Venckienė: Nejau dabar, žinant, kad mažametė Drąsiaus dukrelė pedofilų išprievartauta, o mano brolis nužudytas, aš turiu tylėti?!... (Laisvas laikraštis, 2010 m. liepos 31 d. rugpjūčio 13 d., Nr. 27/293), D. Kedys ne žudikas (Laisvas laikraštis, 2010 m. liepos 31 d. rugpjūčio 13 d., Nr. 27/293), Dėl Drąsiaus Kedžio nužudymo (mirties byla) (Laisvas laikraštis, 2010 m. rugpjūčio 14-20 d., Nr. 28/294), Kas sukūrė pedofilų tinklą? (Laisvas laikraštis, 2010 m. rugpjūčio 21-27 d., Nr. 29/295), Neringa Venckienė: Pedofilų tinklas Lietuvoje baisus ir tai, ką mes žinome, yra tik lašas jūroje (Laisvas laikraštis, 2010 m. rugpjūčio 21-27 d., Nr. 29/295), Žudynių metai augina paslaptis (Laisvas laikraštis, 2010 m. spalio 9-15 d., Nr. 36/302).
Pagal LR ATPK 21419 straipsnio 1 dalį administraciniu teisės pažeidimu laikomas neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančios viešosios informacijos žymėjimo ir (ar) skleidimo reikalavimų pažeidimas arba neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančios draudžiamos skelbti viešosios informacijos, susijusios su asmens duomenų paskelbimu, paskelbimas.
Nutarime pažymėta, kad nuotraukos, kuriose stambiu planu rodomas mirusio žmogaus kūnas, priskirtinos ribojamos, tačiau ne draudžiamos informacijos kategorijai, todėl galėjo būti skleidžiamos viešai siekiant informuoti visuomenę. Tačiau tuo pačiu turėjo būti paisoma Įstatyme ir su juo susijusiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, siekiant nepilnamečių apsaugos (nuo neigiamo šiose nuotraukose užfiksuotos informacijos poveikio) tikslų. Todėl visuomenės interesas gauti informaciją turėjo būti derinamas su interesu apsaugoti nepilnamečius nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio skleidžiant visuomenei šią informaciją. Konkrečiu atveju nebuvo laikomasi informacijos (nuotraukų), darančios neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi, skleidimo reikalavimų.
Nutarime akcentuota ir tai, kad rezonansinės bylos aplinkybių nagrinėjimas visuomenės informavimo priemonėse yra įmanomas neeskaluojant nepilnamečio privataus gyvenimo aplinkybių, neskelbiant duomenų, iš kurių visumos galima nustatyti nepilnamečio asmens tapatybę arba jį atpažinti, nepažeidžiant šio asmens interesų būti apsaugotam nuo jo vystymuisi žalingos informacijos poveikio. Žiniasklaidos kišimasis į mažamečio vaiko privatų gyvenimą negali būti pateisinamas teisėtu ir pagrįstu visuomenės interesu žinoti tam tikrą informaciją apie rezonansinę bylą. Atsižvelgiant į tai, nepilnamečio asmens duomenų atskleidimas visuomenės informavimo priemonėje, kai pateikiama informacija apie jo privatų gyvenimą, kitas su juo susijusias, taip pat ir intymaus pobūdžio aplinkybes, yra savaime priešingas nepilnamečio interesams veiksmas, nes paviešinus tokią informaciją, atsiranda neigiamos pasekmės, lemiančios nepilnamečio asmens raidą ir normalų jo vystymąsi.