2011 m. sausio 28 d. pranešimas VIR
Sausio 27 d. Kaimo reikalų
komiteto pirmininkas Edmundas Pupinis
priėmė stambiausių šalyje paukštynų, mėsos ir grūdų perdirbėjų bei
kiaulių augintojų asociacijų vadovus. Įmonių, kurios gamina ir naudoja
kombinuotus pašarus, vadovus neramina
priimtas sprendimas, kad
nustačius maisto produktuose bei pašaruose genetiškai modifikuotų organizmų
pėdsakų, tokios įmonės turės mokėti į Privalomojo sveikatos draudimo fondą
5 procentų dydžio įmokas nuo produkto vertės.
Komiteto pirmininkas paaiškino, kad Seimo plenariniame posėdyje priimant
Maisto įstatymo pakeitimo projektą Nr. XIP-1177(4) keletas Seimo narių
tokį pasiūlymą pateikė ir Seimas jam pritarė. Kilus abejonių, ar šis
pasiūlymas atitinka Europos Sąjungos teisę buvo kreiptasi į Europos Teisės
departamentą prie Teisingumo ministerijos dėl išvados. Šis departamentas
nurodė, kad mokėti mokesčius už visus maisto produktus, kurių sudėtyje yra
genetiškai modifikuotų produktų nepriklausomai nuo jų kiekio, yra ne tik kad nesuderinama su Europos Sąjungos
teise, tačiau ir neatitinka teisinio reguliavimo aiškumo principo, todėl Seimas
pavasario sesijoje turės peržiūrėti savo sprendimą.
Pasitarimo metu buvo
diskutuojama apie trąšų ir pesticidų patekimo į šalies rinką reglamentavimą. E.
Pupinis informavo, kad Kaimo reikalų komitetas sudarė darbo grupę Trąšų
įstatymo projektui parengti ir ši grupė š. m. vasario 9 d. susirinks aptarti parengtą projektą. Taip pat rengiamas Augalų
apsaugos įstatymo pakeitimo projektas, siekiant tiksliau reglamentuoti
pesticidų panaudojimą ir sugriežtinti jų
tranzito kontrolę. Pirmininkas nurodė, kad kartu reikia papildyti
Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, siekiant sustiprinti administracinę
atsakomybę už pesticidų naudojimo pažeidimus.
Šalyje sutriko stambių
paukštynų ir kiaulininkystės kompleksų apsirūpinimas pašariniais grūdais.
Paukštininkystės asociacijos prezidentas Vytautas Tėvelis informavo, kad
pastaruoju metu sparčiai auga pašarinių grūdų kainos, didėja grūdų eksportas, šalies ūkininkai stabdo jų
pardavimą laukdami dar aukštesnių kainų. E.Pupinis pažymėjo, kad vienas iš
galimų sprendimo būdų yra tai, kad žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius
tariasi su Ukrainos vadovais dėl pašarinių kukurūzų pardavimo Lietuvos įmonėms.
Kita galimybė yra derėtis su Europos
Komisija dėl importo muitų iš trečiųjų šalių panaikinimo, tačiau tai ilgas
kelias ir neaišku, kaip per tą laiką šiose šalyse pakils grūdų kainos.
Pasitarimo dalyviai
pritarė Vyriausybės iniciatyvai įvesti kasos aparatus maisto produktams
turguose ir tikisi, kad tai bus
veiksminga kontrolės sistema. Kartu atkreipiamas Valstybinės maisto ir
veterinarinės tarnybos dėmesys į
griežtesnę paukštienos ir kiaušinių importo į Lietuvą kontrolę, kadangi kyla
įtarimai, kad ši produkcija įvežama iš nesertifikuotų įmonių.
Paukštininkystės ir
kiaulininkystės įmonių vadovai mano, kad
Lietuvoje įtvirtinti daug griežtesni aplinkosaugos reikalavimai negu Europos Sąjungoje. Daug lėšų teko nukreipti tam, kad pagal ES reikalavimus
būtų modernizuoti paukštynai, šiais metais įsigalioja nauji aplinkos
monitoringo nuostatai, kurių diegimas pareikalaus papildomų išlaidų.
Komiteto pirmininkas E.
Pupinis pažymėjo, kad yra gauta Žemės ūkio rūmų Prezidiumo posėdžio
rezoliucija, kuria siūloma ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatų
įgyvendinimą nukelti vėlesniam laikui. Komitetas artimiausiame posėdyje
svarstys šią rezoliuciją ir Aplinkos ministerijai teiks pasiūlymus.
Pasitarimo dalyviai,
atsižvelgdami į pastaruoju metu žiniasklaidoje kilusias diskusijas maisto saugos klausimais, mano,
kad tikslinga būtų Seime surengti konferenciją sveiko ir saugaus maisto
klausimais, kurioje mokslo įstaigų ir maisto kontrolės institucijų atstovai
galėtų pateikti visuomenei daugiau teisingos informacijos apie GMO, maisto
priedų, ekologinių produktų poveikį žmonių sveikatai.
Gintarė Rimeisienė,
Kaimo reikalų komiteto biuro padėjėja
(tel. 239 6765 el. p. Gintarė.Rimeisienė@lrs.lt)
