Iš komitetų, komisijų 

2011 m. vasario 3 d. pranešimas VIR

Sausio 27 d. Europos reikalų komitetas  apsvarstė  Europos Komisijos paskelbtus komunikatus dėl 2011–2020 m. Europos energetikos strategijos ir energetikos infrastruktūros prioritetų. Komitetas  juos įvertino kaip naują reikšmingą indėlį formuojant bendrą Europos Sąjungos (ES) energetikos politiką ir plėtojant bendrą ES energijos  rinką.

Seimo Europos reikalų komitetas  yra įgaliotas Seimo kompetencijai priklausančius Europos Sąjungos reikalus svarstyti ir sprendimus priimti Lietuvos Respublikos Seimo vardu. Vertindamas Europos Komisijos komunikatų svarbiausias nuostatas, Lietuvai aktualiausius prioritetus, uždavinius ir priemones, komitetas  dėl jų priėmė Lietuvos Respublikos Seimo nuomonę.

Komiteto priimtame dokumente – Nuomonėje pabrėžiama, jog Europos Sąjungos  prioritetinė nuostata, kad „iki 2015 m. nė viena valstybė narė neturėtų būti atskirta nuo Europos vidaus energijos rinkos“, Lietuvai kaip „energetinei salai“ ypač svarbi.  Lietuvos energetinės izoliacijos panaikinimui reikia įgyvendinti Baltijos energijos rinkos jungčių plane (BERJP)  numatytus sisteminius infrastruktūros integravimo projektus. Tam reikalinga tolesnė Europos Komisijos pagalba dėl papildomų priemonių ir papildomų finansinių instrumentų BERJP  įgyvendinimui paspartinti.

Komitetas pažymi, jog tam, kad Lietuva nustotų būti „energetine sala“ ir būtų užtikrintas dujų tiekimo saugumas, būtina turėti bent du jungiamuosius vamzdžius su kitomis valstybėmis narėmis ir bent du skirtingus tiekimo šaltinius, suskystintų gamtinių dujų terminalą ir dujų saugyklą savo teritorijoje. Pastarieji du projektai turi būti įgyvendinti iki 2015 m.

Komitetas kartu pažymi, kad BERJP numatyti regioniniai infrastruktūros projektai turi užtikrinti realią tiekimo alternatyvą ir būti regiono energetinės nepriklausomybės nuo vienintelio energijos išorės tiekėjo garantais. Pabrėžiama, kad suskystintų gamtinių dujų terminalas gali atlikti alternatyvaus tiekimo šaltinio funkcijas ir būti konkurencingos rinkos veiksniu tik tokiu atveju, jeigu jis bus nepriklausomas nuo dujų tiekimą Lietuvai ir infrastruktūrą kontroliuojančios  bendrovės tiesioginio ar netiesioginio dalyvavimo.

Komitetas pažymi, kad Lietuvos projektuojamas suskystintų gamtinių dujų terminalas  bus reali tiekimo alternatyva ir prisidės prie Baltijos regiono bendros konkurencingos dujų rinkos kūrimo. Komitetas ragina Vyriausybę, organizuojant šio projekto įgyvendinimą, užtikrinti visišką terminalo nepriklausomybę nuo esamo gamtinių dujų tiekėjo. 

Komitetas pažymi, kad europinės svarbos Lietuvos elektros perdavimo tinklų jungties su Lenkijos ir Vidurio Europos elektros perdavimo tinklais (LitPolLink-1), taip pat jungties su Švedijos elektros perdavimo sistema (NordBalt) projektai jau yra įgyvendinami. Komitetas mano, kad  jie sudarys sąlygas atskirti Lietuvos ir Baltijos elektros energijos sistemą nuo UPS/IPS sistemos ir integruoti ją į Vakarų Europos elektros energijos sistemą ENTSO-E. Tačiau tam reikalingos papildomos projektuose dalyvaujančių valstybių ir Europos Komisijos priemonės, kad šie projektai būtų baigti įgyvendinti iki Komunikate numatyto 2015 m. termino. Iki 2015 m. turėtų būti pradėtas antrosios jungties su Lenkija LitPolLink-2 projektas, o įgyvendintas – iki 2020 metų.

Pažymėtina, kad trijų Baltijos valstybių elektros energijos perdavimo sistemos privalo ENTSO-E sistemoje veikti sinchroniškai. Todėl Europos Vadovų Taryba turėtų užtikrinti politinę paramą, o Europos Komisija – praktinę pagalbą Baltijos valstybėms sinchroniškai sujungiant savo elektros perdavimo tinklus su kontinentinės Europos (ENTSO-E)  tinklais.  Europos Komisija turėtų pareikšti poziciją dėl būtinumo sinchronizuoti Baltijos regiono elektros energetikos sistemą su kontinentinės Europos sistema, paskatinti ENTSO-E dėl to priimti strateginį sprendimą,  koordinuoti šio sprendimo įgyvendinimą ES lygiu. Atsižvelgiant į tai, Europos Komisija galėtų pasiūlyti ir Rusijai galimybę kartu sinchroniškai į ENTSO-E integruoti Karaliaučiaus elektros energetikos sistemą.

Komitetas taip pat pažymi, kad Lietuva, laikydamasi ES Strategijoje numatytos saugių ir konkurencingų, atmosferos neteršiančių elektros energijos gamybos šaltinių plėtros krypties, pakankamas elektros energijos generavimo galias užtikrins įgyvendindama BERJP numatytą regioninės Visagino atominės elektrinės projektą. Įgyvendindama šį projektą Lietuva griežtai laikysis tarptautinių konvencijų ir tarptautinių organizacijų rekomendacijų, taip pat nustatytų saugos reikalavimų ir skaidrumo.

Komitetas pabrėžia, kad Lietuvai didžiulį susirūpinimą kelia Rusijos Federacijos Kaliningrado srityje ir Baltarusijos Respublikoje pradėtos atominių jėgainių statybos, vykdomos prie pat Lietuvos ir Europos Sąjungos sienų bei Nemuno ir Neries upių baseinų ignoruojant Jungtinių Tautų Espoo konvencijos ir TATENA Branduolinio saugumo konvencijos reikalavimus ir galinčios kelti ekologinę grėsmę Lietuvos gyventojams.

Komiteto nuomone, neskaidriai forsuojama atominės jėgainės statyba Rusijos Federacijos Kaliningrado srityje sukuria neapibrėžtumo situaciją Baltijos regione ir gali turėti neigiamų pasekmių įgyvendinant ES energetikos strategiją. Atsižvelgiant ES Strategijos prioritetą – sukurti visą Europą apimančią integruotą energijos rinką, būtina, kad Europos Komisija neatidėliodama svarstytų šį klausimą ir suformuluotų aiškią Europos Sąjungos poziciją dėl statomos jėgainės ir jos įtakos ES kuriamai bendrai elektros rinkai ir BERJP numatytai regiono elektros infrastruktūros integracijai.

Seimo Europos reikalų komitetas siūlo Vyriausybei Europos Ministrų Taryboje ir Europos Vadovų Taryboje pasisakyti už tikrą ir kuo spartesnį ES bendros energetikos politikos formavimą ir įgyvendinimą, ypač nustatant ir palaikant santykius su išorės tiekėjais, raginti Europos Komisiją reaguoti į išorės tiekėjų taikomas nelygias sąlygas ir kitus veiksmus, koordinuoti ES trečiojo energetikos paketo įgyvendinimą.

Europos reikalų komitetas remia Strategijos nuostatą, kad būtina stiprinti ES energijos rinkos išorės matmenį, ypač pabrėždamas solidarumo principą. Komitetas pasisako už tai, kad palaikydama santykius su išorės partneriais energetikos srityje, ypač su pagrindiniais energijos tiekėjais, Europos Sąjunga ne tik kalbėtų  vienu balsu, bet ir veiktų  solidariai kaip vieningas valstybių blokas. Komitetas mano, kad  Europos Sąjungos Bendrąją energetikos išorės politiką reikėtų perkelti į reglamentavimo sritį. ES teisės aktų įgyvendinimas turėtų užtikrinti, kad trečiosios šalys negalėtų manipuliuoti atskirų ES narių rinkomis, neiškreiptų konkurencijos ir energetikos nenaudotų politiniams tikslams.

Visas Seimo Europos reikalų komiteto nuomonės tekstas skelbiamas Seimo tinklapyje http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=616&p_k=1 .

Europos reikalų komitetas