2011 m. vasario 11 d. pranešimas VIR
Prieš dešimt metų, 2001 metų pradžioje, pradėjo
veikti Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas kaip galutinė instancija,
vykdanti teisingumą administracinėse bylose. Taip buvo baigta formuoti
administracinių teismų sistema Lietuvoje. Vienas iškiliausių Lietuvos teisės
mokslo kūrėjų, teisėtyrininkas Mykolas Romeris sakė, kad administracinis teismas viena iš rimčiausių teisinės valstybės institucijų, kuria
remiasi teisinė valstybė, nes be administracinio
teismo teisinės
valstybės nėra: yra tiktai
policinė valstybė(Mykolo Romerio mokslas apie valstybę: monografija/
mokslinis redaktorius Mindaugas Maksimaitis. Vilnius, 1997).
Po Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje vyko
esminiai pokyčiai valstybės politiniame, ekonominiame ir socialiniame gyvenime.
Atitinkamai keitėsi ir teisinė sistema, kurios pagrindu tapo naujos vertybės.
Totalitarinėje santvarkoje prioritetai buvo išsidėstę taip: valstybė,
visuomenė, žmogus. Demokratinis pasaulis remiasi kita vertybine sistema.
Laisvas žmogus teisingoje visuomenėje stiprios valstybės pagrindas. Todėl
žmogaus teisių apsauga tampa valstybės pripažįstamu teisiniu prioritetu,
kertiniu akmeniu, kuriant teisinę sistemą.
Įtvirtinant demokratinius santykius tarp piliečio,
visuomenės ir valstybės, pagrindinis dėmesys skiriamas asmens teisių apsaugai
nuo galimo valstybės pareigūnų
piktnaudžiavimo. Administracinė
justicija tampa svarbia teisės dalimi, reguliuojančia santykius viešojo valdymo
sferoje. Administracinės justicijos pirminis tikslas apsaugoti asmens teises ir laisves nuo
neteisėtų viešosios valdžios veiksmų.
Šiandien jau turime sukurtą žmogaus teises
ginančią teisinę institucinę sistemą. Žmogus gali ginčus su valdžios institucijomis spręsti ir
ne teismo keliu. Veikia ombudsmeno, kitos neteisminės (kitaip kvaziteisminės) institucijos. Sukurta administracinių
teismų sistema, kurios aukščiausia instancija Vyriausiasis administracinis
teismas pagrindinis žmogaus teisių apsaugos nuo valdžios institucijų neteisėtų
veiksmų ar savivalės garantas.
Atrodytų,
jau turėtų būti išspręsta žmogaus nepasitikėjimo valstybe problema. Tačiau
šiandien viešai skleidžiama žinia, kad žmonės išvyksta iš Lietuvos, nes
pasigenda teisingumo. Vargu ar administracinės justicijos spragos yra
pagrindinė emigracijos priežastis, bet,
tikriausiai, viena iš daugybės
priežasčių. Taigi, kas trukdo sureguliuoti darnius santykius tarp piliečio,
visuomenės ir valstybės?
Administracinė justicija mūsų šalyje, galima
sakyti, dar tik ieško to kelio, kuris
padėtų įgyvendinti jai skirtą misiją. Atrodo turime reikalingus įstatymus,
puikią institucinę sistemą, tačiau administracinis procesas visgi pernelyg
painus žmogui. Įstatymuose dažnai stengiamės sureguliuoti kiekvieną situaciją,
todėl jie tampa pakankamai sudėtingi teisininkui ir beveik nesuprantami piliečiui. Įstatymai
dažnai rengiami fragmentiškai remiantis
kitų šalių patirtimis, bet per lėtai reaguojant į mūsų visuomenės poreikius,
socialinės raidos ypatumus, patvirtintus tyrimais, kitas mokslines įžvalgas.
Gilias demokratijos tradicijas turinčiose šalyse
ombudsmenai puikiai atlieka savo misiją spręsdami piliečio ir valdžios ginčą
neteismine tvarka. Tai gerokai palengvina piliečių padėtį ir teismų veiklą. Tačiau Lietuvoje vis dar
pasitaiko atvejų, kai pareigūnai pasako piliečiui, kad Seimo kontrolieriaus
rekomendacija nieko nereiškia. Taip, stengiantis problemą spręsti paprasčiau ir
ekonomiškiau, praleidžiami kreipimosi į teismą terminai ir žmogus lieka
nusivylęs teisingumu. Labai dažnai piliečiai skundžiasi, kad teisingumas
nepasiektas dėl padarytų minimalių
procedūrinių klaidų ginant savo teises. Ar teisinga, kad procedūrinė klaida
nulemia ginčo baigtį ir užkerta kelią esminiam ginčo sprendimui?
Spręstinų problemų, užtikrinant aiškų, lengvai
prieinamą ir teisingą administracinių ginčų sprendimo procesą yra daug. Tačiau
įgyjame vis daugiau patirties gyventi demokratijoje, žinome, kad klaidas ir
trūkumus reikia pažinti ir taisyti. Teisės
ir sociologijos mokslininkų, praktikų ir įstatymo leidėjo nuoseklus
bendradarbiavimas padėtų kurti tokią teisę, kuri yra suprantama ir prieinama
žmogui, atitinka visuomenės poreikius bei užtikrina ekonomišką, efektyvų,
teisingą ir greitą procesą sprendžiant ginčus tarp žmogaus ir valdžios
institucijų.
Esu įsitikinęs, kad administracinės justicijos
srityje dirbančių išmintingų ir atsidavusių garbių profesionalų, teoretikų ir
praktikų, šiandieninis darbas padės
pasiekti konkrečių rezultatų stipresnės
demokratijos link.
Sveikinu Lietuvos vyriausiąjį administracinį
teismą dešimtmečio proga. Šis teismas savo veikloje remiasi geriausia Europos
Sąjungos ir pasaulio praktika, mokslo naujovėmis, formuoja vieningą
administracinių teismų praktiką ir taip užtikrina nenutrūkstamą pažangą
stiprinant administracinę justiciją, kaip vieną pagrindinių žmogaus teisių
garantų.
Arminas Lydeka, Žmogaus teisių komiteto pirmininkas, tel.
85 239 67 36, el.p. arlyde@lrs.lt
