2011 m. kovo 24 d. pranešimas VIR
Kovo 23 d. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) posėdyje bendru sutarimu pritarė Aviacijos
įstatymo 2 ir 10 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr.XIP-1583.
Šiuo metu nenustatytas
reikalavimas derinti aukštų statinių (t.y. tokių,
kurių aukštis virš žemės paviršiaus yra 100 metrų ir daugiau) statybą su
institucijomis, atsakingomis už oro erdvės stebėjimą ir kontrolę vertintinas
kaip teisės spraga, kadangi pastebėtas vėjo jėgainių neigiamas poveikis
Lietuvos kariuomenės vykdomoms funkcijoms. Priėmus įstatymo projektą bus
reglamentuota, kad aukštų statinių statyba turi būti suderinta su kariuomenės
vadu, o pasienio ruože ir su Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus
reikalų ministerijos.
Pagrindiniam
komitetui pasiūlyta įstatymo projektą tobulinti bei papildyti jį nauju
straipsniu, numatančiu Vyriausybei įpareigojimą parengti ir patvirtinti aukštų
statinių statybos derinimo tvarką, nurodant aiškius kriterijus bei teritorijas,
kuriose, siekiant išvengti galimų trukdžių oro erdvės stebėjimui, būtų taikomi
tam tikri statybos apribojimai.
Komitetas taip
pat apsvarstė Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir
įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo 3,
4, 5 straipsnių pakeitimo papildymo įstatymo projektą Nr.XIP-2191,
kuriuo akcinę bendrovę Lietuvos paštas siūloma priskirti prie nacionaliniam
saugumui užtikrinti svarbių įmonių.
Atsižvelgdamas
į Lietuvos pašto veiklos ypatumus bei svarbą (bendrovė įgaliota teikti
universaliąsias pašto paslaugas ir privalo
visiems naudotojams vienodomis sąlygomis užtikrinti universaliųjų pašto
paslaugų nenutrūkstamą teikimą šalies teritorijoje kiekvieną darbo dieną ir ne
mažiau kaip penkias dienas per savaitę), komitetas nusprendė įstatymo projektą
tikslinti numatant, kad Lietuvos paštas būtų priskirtas prie svarbesnės, t. y. strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui
turinčių įmonių, kategorijos. Tokioms įmonėms numatomi griežtesni reikalavimai,
pavyzdžiui, jų kapitalo dalį gali turėti tik nacionalinio saugumo interesus
atitinkantys privatūs nacionaliniai ir užsienio asmenys, be to, valstybei
turėtų priklausyti daugiau kaip 1/2 balsų suteikiančių bendrovės akcijų.
Posėdyje taip
pat svarstytas įstatymo Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Rusijos
Federacijos Vyriausybės ir Švedijos Karalystės Vyriausybės susitarimo dėl
išskirtinių ekonominių zonų ir kontinentinio šelfo ribų sankirtos Baltijos
jūroje ratifikavimo projektas Nr. XIP-2970.
Parlamentarai,
atsižvelgdami į tai, kad pakartotinai teikiamame įstatymo projekte yra
atsižvelgiama ir į Seimo 2009 m. gegužės 14 d. pareiškimą Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės,
Rusijos Federacijos Vyriausybės ir Švedijos Karalystės Vyriausybės susitarimo
dėl išskirtinių ekonominių zonų ir kontinentinio šelfo ribų sankirtos Baltijos
jūroje, pasiūlė pagrindiniam komitetui pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo
projektui.
Komitetas
bendru sutarimu nusprendė Terorizmo
prevencijos ir teroro aktų nutraukimo įstatymo projektą Nr.
XIP-35 atmesti. Sprendimas priimtas atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekte
nėra esminių kovos su terorizmu sistemos naujovių, o daugelis nurodytų teisinių
santykių yra reguliuojami kitais įstatymais ir poįstatyminiais teisės aktais,
taip pat įvertinta ir tai, kad Vyriausybė turi parengti Krizių valdymo įstatymo
projektą, kuriame terorizmo prevencija bus reglamentuota. Komitetas taip pat
pasiūlė Vyriausybei parengti ir iki 2011 m. birželio
1 d. Seimui pateikti Krizių valdymo įstatymo ir su
juo susijusių įstatymų projektus.
NSGK biuro patarėja
Agnė Silickienė tel. 2396771
