2011 m. balandžio 13 d. pranešimas VIR
Balandžio 13 d. Kaimo reikalų komitetas išklausė Statistikos
departamento informaciją apie visuotinio žemės ūkio surašymo rezultatus. Surašymo
metu buvo surašyti visi žemės naudotojai, kurie gamina žemės ūkio produkciją.
Iš viso 2010 m. surašymo metu buvo surašyti 200 tūkst. ūkių: aiškus ūkių skaičiaus mažėjimas, tačiau jie
tapo didesni. Vidutinis ūkio dydis padidėjo nuo 9 ha 2003 metais iki 14 ha 2010
metais.
Kaimo reikalų komitetas,
vykdydamas parlamentinę kontrolę, apsvarstė valstybinės žemės ūkio paskirties
žemės pardavimo aktualijas.
Nacionalinės žemės
tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorius Kazys Maksvytis informavo, kad iki 2011 m. balandžio 1 d. yra parduota
žemės ūkio paskirties žemės 104,6 tūkst. ha. Iš viso
2011 metais iš valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pardavimo planuojama
gauti apie 120 mln. Lt įmokų į valstybės biudžetą (iš
jų - apie 90 mln.
Lt už kaimo vietovėse numatomų parduoti 43,5 tūkst.
ha).
Parduodamų valstybinės
žemės sklypų vertė apskaičiuojama vadovaujantis Turto ir verslo vertinimo
pagrindų įstatymu atliekant individualų turto vertinimą. Šiuos darbus atlieka
viešuosius konkursus laimėję UAB Inreal, UAB Census optimus, UAB Liturta ir
UAB Ober-Haus.
Kaimo reikalų komitetas
posėdyje išnagrinėjo Šalčininkų rajono savivaldybės mero raštą dėl parduodamų
valstybinės žemės sklypų vertės šiame rajone ir išklausė šios savivaldybės
atstovus ir rajono ūkininkus. Jų teigimu, šiame rajone individualaus vertinimo
būdu apskaičiuota parduodamos žemės ūkio paskirties žemės kaina, lyginant su
apskaičiuota masinio vertinimo būdu vidutine jų rinkos verte, nepagrįstai
skiriasi 2 3 kartus.
Turto vertintojų ir
turtą vertinančių įmonių veiklos valstybinę priežiūrą atlieka Audito, apskaitos
ir turto vertinimo institutas, kuris turi teisę išduoti, panaikinti, pratęsti,
sustabdyti įmonių, atliekančių turto vertinimą, kvalifikacijos atestatus.
Kadangi šis institutas
jau vykdo patikrinimą dėl Ober-Haus atlikto
parduodamos žemės ūkio paskirties žemės sklypų įvertinimo Švenčionių rajone, komitetas
nusprendė kreiptis į jį dėl analogiško patikrinimo ir Šalčininkų rajone.
Komitetas posėdyje
priėmė sprendimą dėl žemės konsolidacijos ir kaimo plėtros planavimo, kuriuo
pritarė kaimo plėtros žemėtvarkos projektų (kompleksinių žemės ūkio ir kaimo
plėtros projektų) tolesniam rengimui.
Kartu buvo pasiūlyta
Vyriausybei apsvarstyti galimybę finansuoti kaimo plėtros žemėtvarkos projektų
(kompleksinių žemės ūkio ir kaimo plėtros projektų) rengimą pagal Lietuvos
kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę Žemės konsolidacija, o įmonėms
(pvz., VĮ Valstybės žemės fondui), rengiančioms kaimo
plėtros žemėtvarkos projektus (kompleksinius žemės ūkio ir kaimo plėtros
projektus), didesnį dėmesį skirti gamybos plėtros galimybių nustatymui (pvz., nustatant sanitarines apsaugos zonas ir numatant teritorijas
žemės ūkio gamybos vystymui). Informacija apie sprendimo įgyvendinimą Kaimo
reikalų komitetui turėtų būti pateikta iki š.m.
rugsėjo 1 d.
Komitetas išklausė Žemės
ūkio ir Aplinkos ministerijų atstovų informaciją apie 1992 m.
Helsinkio konvencijos dėl Baltijos jūros baseino jūrinės apsaugos pakeitimus,
kurie liečia taršos iš žemės ūkio šaltinių prevencijos klausimus. Didžiausia
problema kyla dėl to, kad ratifikavus šią konvenciją, šalies žemės ūkyje būtų
ribojamas ne tik azoto, bet ir fosforo kiekis. Numatoma, kad įterpiant į dirvą
mėšlą, jame esančio fosforo kiekis neturi viršyti 25 kg/ha. Tai reikštų, kad
terpiamo į dirvą mėšlo kiekis turėtų sumažėti per pusę, dėl to mažėtų humuso kiekis ir blogėtų dirvožemio
kokybė. Aplinkos ministerija nagrinėja
Baltijos jūros regiono šalių patirtį
apie naujų reikalavimų įgyvendinimą, kreipėsi į Helsinkio komisijos
sekretoriatą dėl išsamesnės informacijos.
Komiteto nariai
nusprendė, kad iki šios Konvencijos ratifikavimo Seime tikslinga parengti reikiamus teisės aktus,
kuriuos turėtų aprobuoti mokslo įstaigos.
Kaimo
reikalų komiteto biuro padėjėja
Gintarė Rimeisienė (tel. 85 239 6765 el. p. Gintarė.Rimeisienė@lrs.lt)
