Mieli Konferencijos rengėjai,
dalyviai ir svečiai,
Istorijos mokytojos ir mokytojai,
ponios ir ponai,
Nuoširdžiai sveikinu šį prasmingą
renginį, dar kartą kviečiantį prisiminti didžiąsias mūsų istorijos datas, savo
iškilius tautiečius, jų darbus ir aukas. Ir kartu savo istorijos didžiąją,
galingąją, galima sakyti pavyzdinę pusę, kuri per dažnai nutylima. Kalbėdami
apie savo istorinę praeitį, mes per dažnai esame linkę matyti tik auką ir nematyti
pasiaukojimo, matyti tik skriaudą ir nematyti pasipriešinimo, prisiminti
nuoskaudą ir nepamatyti tikrojo žmogiško ir tautinio orumo.
Gal čia ir slypi atsakymas į
klausimą, kodėl daug jaunimo nesidomi savo tėvų ir protėvių, savo šalies ir
tautos istorija. Žmogiškoji išmintis, didžiosios istorinės pamokos ir vertybės
atpažįstamos subrendus, o vaikai ir jaunuoliai, susidūrę su morale ir didaktika,
dažnai išsiugdo nenorą gilintis į šiuos dalykus. Tikrai negalime dėl to
kaltinti vaikų, nes priežastys kitur.
Kažkada teko matyti televizijos
laidą, kurioje moksleivis, paklaustas, ką žino apie Romą Kalantą, atsakė: apie
Kalantą mes mokysimės tik kitais metais. Taip tikrai neturėtų būti.
Lituanistika, istorija ne tos disciplinos, kurias galima matuoti trimestrais.
Noriu nuoširdžiai pakviesti
mokytojų auditoriją: nepabijokite bent trumpam nukrypti nuo tiesioginės tos
dienos temos, jeigu Lietuva mini Vasario 16-ąją ar Birželio 14-ąją. Pasikalbėkime
su vaikais apie ryšį, kuris sieja mūsų praeitį ir dabartį.
Kartoju: tėvynės meilė,
patriotizmas niekada netilps į jokius programų rėmus, o atmintinai iškalti
faktai be bendro istorinio vientisumo jausmo, be humanitarinio ir humaniškojo
matmens beverčiai. Žinoti ir mokėti nepakanka, būtina, kad vaikai ir
istorinei, ir gyvajai Lietuvai atrastų vietos savo širdyje, savo dvasinėje
atmintyje, beužsimezgančiame jausmų pasaulyje. Juolab šiais laikais, kai nuolat
girdime dviprasmiškų istorijos interpretacijų ar net atvirų iškraipymų ir
pastangų šmeižti mūsų laisvės aukas. Padėkime susiorientuoti mūsų vaikams,
padėkime jiems suprasti, kad Lietuva tai ne sausų citatų rinkinys, o
gyvenimas čia ir dabar, širdimi jaučiant ir protu suvokiant tai, kas tęsiasi jau
tūkstantį metų.
Mielieji, visa tai, ką pasakiau
jokiu būdu ne moralas ar pamokymas. Esate savo srities profesionalai, dirbate
labai sunkų ir prasmingą darbą. Tikiu, kad tą patį darbą kartu dirbame visi
geros valios Lietuvos žmonės ir kartu galvojame apie jo rezultatus.
Nuoširdžiai dėkoju visiems,
negailintiems pastangų nei laiko šiame darbe, nuoširdžiai dėkoju visiems,
prisidedantiems prie Lietuvos ateities ugdymo. Dar kartą sveikinu Jūsų
konferenciją ir linkiu kuo geriausios kloties.
Irena Degutienė
Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė
