2011 m. gegužės 16 d. pranešimas VIR
Nevyriausybinė organizacija Gelbėkit
vaikus Žmogaus teisių komitete pristatė tyrimą Valdymas atitinkantis vaiko
poreikius. Tyrimu siekta nustatyti,
kiek Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos bendrosios įgyvendinimo priemonės
yra įgyvendintos nacionaliniu ir vietiniu lygmeniu Lietuvoje.
Tyrėjai teigė, kad valstybės įstatymai ir kiti teisės aktai yra
suderinti su Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija (toliau Konvencija) ir
Konvencijos principai yra perkelti į šalies teisės aktus. Tačiau konstatuota, kad praktinis įstatymų
įgyvendinimas ne visada atitinka geriausius vaiko interesus.
Atliekant tyrimą pastebėta, kad vaikai neretai atkartoja suaugusiųjų
nuostatas, susijusias su vaiko teisėmis visi apklausti vaikai pastebėjo,
kad svarbu žinoti ne tik vaiko teises,
bet ir pareigas. Taip pat vaikai minėjo, kad šiuo metu daugiau kalbama apie
vaiko pareigas, primenama tai, ką vaikai turi daryti, kaip tinkamai elgtis.
Vaikai sakė, kad žinių apie vaiko teises susidūrus su konkrečiomis problemomis
jiems trūksta.
Tyrimą pristačiusi Kristina Stepanova
stebėjosi, kad kai kurie pareigūnai, dirbantys vaikų klausimais švietimo,
sveikatos apsaugos, kitose srityse, apie Konvencijos įgyvendinimą kalbėti
nepanoro, nurodydami, kad už šį klausimą atsakingi vaiko teisių apsaugos
skyriai. Apie šią problemą savo
patirtimi pasidalino ir tyrimo pristatyme dalyvavusi vaiko teisių apsaugos
kontrolierė Edita Žiobienė. E.Žiobienė
paminėjo atvejus, kai sveikatos priežiūros pareigūnai nustemba sužinoję, kad
pastebėję smurto prieš vaiką požymius jie nedelsiant turėtų informuoti Vaiko
teisių apsaugos skyrių. Tyrime prieita išvados, kad vaikams ir suaugusiesiems trūksta
praktinio pobūdžio informacijos apie tai, ką vaiko teisės ir Konvencija reiškia kasdieniame gyvenime, koks
yra konkretus atskirų teisių turinys ir kaip vaiko teisės gali ir turi būti
taikomos praktiškai.
Tyrimo išvadose teigiama, kad trūksta metodinių,
rekomendacinio pobūdžio leidinių, knygų, kurios galėtų būti taikomos kaip
pagalbinė priemonė mokant vaikus ir suaugusiuosius apie vaiko teises ir
Konvenciją. Tokio pobūdžio leidinių ypač trūksta ikimokyklinio ugdymo
institucijoms.
Tyrėjai siūlo užtikrinti, kad visų sričių specialistai, kurie dirba su
vaikais, turi būti išsamiai susipažinę
su Konvencija ir išmanyti jos nuostatų taikymą praktikoje. Pastebėta, kad turi
būti aiškiai apibrėžtos atsakomybės sritys tais atvejais, kai kyla nesusipratimų,
kurios institucijos kompetencijai priklauso spręsti vaiko teisių įgyvendinimo
ir (ar) pažeidimo atvejį.
Tyrimo rekomendacijose siūloma sukurti bendrą vaiko teisių įgyvendinimo stebėsenos sistemą tiek nacionaliniu, tiek vietos lygiu. Stebėsena privalo būti atliekama nuolat, nuosekliai ir sistemingai.
Tiek nacionaliniu, tiek vietos lygiu specialistai turi būti tinkamai ruošiami
atlikti stebėseną, jiems turi būti suteiktos
praktinės priemonės ir mechanizmai šiai veiklai atlikti. Užtikrinant išsamią ir
nuoseklią duomenų apie vaikus rinkimo sistemą, siūloma apibrėžti konkrečius
rodiklius, atitinkančius Konvenciją. Tokia sistema turi apimti visus vaikus,
specifinį dėmesį skiriant ypač pažeidžiamoms vaikų grupėms (pvz.,
smurto aukoms, prekybos vaikais aukoms, neįgaliems vaikams, tautinių mažumų
vaikams, pabėgėliams ir prieglobsčio ieškantiems vaikams, gatvės vaikams,
dingusiems be žinios vaikams ir kt.).
Eglė Gibavičiūtė,
Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja tel. (8 5)
239 6809, el. p. eggiba@lrs.
