LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO PIRMININKAS
SPEAKER OF THE SEIMAS OF THE REPUBLIC OF LITHUANIA
J. E. p. John Boehner, Vilnius, 2011 m. gegužės 17 d.
JAV Atstovų rūmų Pirmininkui
P. John F. Kerry,
JAV Senato Užsienio reikalų komiteto pirmininkui
Poniai Ileana Ros-Lehtinen,
JAV Atstovų Rūmų Užsienio reikalų komiteto pirmininkei
Gerbiamieji kolegos,
Pastarieji tragiški įvykiai Fukušimoje, Japonijoje, ir šiomis dienomis minimas branduolinės katastrofos Černobylio atominėje elektrinėje 25-metis dar kartą priminė visam pasauliui, jog plėtojant atominę energetiką ir projektuojant bei statant naujas atomines elektrines būtina padaryti viską, kad jose būtų užtikrintas pats aukščiausiais saugumo lygis, iki paties žemiausio teorinio minimumo sumažinantis galimų incidentų tikimybę.
Tarptautinė bendruomenė šiandien yra ypatingai įjautrinta. Todėl kiekvienas sprendimas, susijęs su tolesniu atominės energetikos vystymu privalo būti nuodugniausiai apsvarstytas, užtikrinant nuoseklų ir besąlygišką tarptautiniuose dokumentuose įtvirtintų saugumo reikalavimų laikymąsi projektuojant, statant ir eksploatuojant branduolinės energetikos objektus, prieš tai atlikus išsamų kiekvieno tokio sprendimo poveikio mus supančiai aplinkai vertinimą.
Uždariusi Ignalinos atominę elektrinę, Lietuva ir toliau ketina išlikti atominę energetiką plėtojančia valstybe. Bendradarbiaudami su partneriais regione Lenkija, Latvija ir Estija mes Visagine rengiamės statyti naują modernią regioninę atominę elektrinę, turime ne tik regioninių partnerių, bet ir visos ES paramą. Šį projektą vykdome skaidriai ir atsakingai, esame atlikę visus reikiamus saugumo tyrimus, būsimosios atominės elektrinės galimo poveikio aplinkai vertinimus, potencialias atominės elektrinės aikšteles teigiamai įvertino ir Tarptautinės atominės energetikos agentūros (TATENA) misija. Atidžiai sekame TATENA vertinimus dėl įvykių Fukušimoje bei esame pasirengę remtis būsimomis TATENA rekomendacijomis, kaip sustiprinti esamus branduolinės saugos standartus.
Tačiau kartu mus labai neramina šiuo metu šalia Lietuvos vystomi du branduolinės energetikos projektai vienas Baltarusijoje, tik 23 kilometrai nuo Lietuvos Baltarusijos sienos ir vos 50 km nuo Lietuvos sostinės Vilniaus, o kitas Kaliningrado srityje, taip pat visai šalia Lietuvos Rusijos sienos, ir tik už 100 kilometrų nuo antro ir trečio didžiausių Lietuvos miestų Kauno ir Klaipėdos. Galimų incidentų atveju šių atominių elektrinių radiacijos poveikio zonos beveik neabejotinai išplis į Lietuvos Respublikos teritoriją, pasiekdamos sostinę Vilnių ir kitus šalies miestus bei paveikdamos didžiausių Lietuvos upių - Neries ir Nemuno vandens baseiną.
Negana to, atsisakoma supažindinti Lietuvos visuomenę su šiais projektais, slepiama informacija apie seisminius tyrimus, radiacinį poveikį gyventojams. Stebina, kad ignoruojamos Černobylio ir Fukušimos atominių katastrofų pamokos, kad radiacinis poveikis nepripažįsta valstybių sienų, kad didžiausią poveikį patiria 50 km atstumu esančios vietovės, kad negalima statyti atominių elektrinių prie tankiai apgyvendintų vietovių, kad potencialiai gautina nauda turi būti žymiai didesnė nei potenciali žala gyventojams.
Beje, pažymėtina, kad Baltarusijos atominės elektrinės projektą vykdyti ir finansuoti numato Rusija, atitinkami tarpvalstybiniai susitarimai tarp Baltarusijos ir Rusijos jau yra pasirašyti. Todėl politinė ir teisinė atsakomybė už Baltarusijoje planuojamos statyti atominės elektrinės saugumą tenka ne tik Baltarusijai, bet ir Rusijai.
Lietuva tiki atominės energetikos ateitimi, tačiau mūsų pozicija yra aiški atominės elektrinės turi būti statomos laikantis visų aukščiausių branduolinės saugos ir saugumo standartų, nes tai yra visų pirma atsakomybė prieš savo ir kitų šalių piliečius. Mes pasisakome už aiškų, skaidrų, garbingą ir atsakingą procesą, todėl patys taip elgiamės ir reikalaujame to iš kitų.
Nepaisant daugkartinių Lietuvos prašymų ir raginimų pateikti informaciją apie planuojamas statybas, Baltarusija ir Rusija iki šiol taip ir neatliko planuojamų statyti atominių elektrinių poveikio aplinkai vertinimo pagal priimtus tarptautinius standartus, nėra organizavusios šių projektų viešų svarstymų Lietuvoje ir dvišalių konsultacijų su Lietuvos Respublika, kaip tai numato JT Poveikio aplinkai įvertinimo tarpvalstybiniame kontekste konvencija (Espoo konvencija), Konvencija dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (Orhuso konvencija) ir Tarptautinės atominės energetikos agentūros Branduolinės saugos konvencija.
Nors pagal Espoo konvenciją galutiniai sprendimai dėl planuojamų statyti atominių elektrinių gali būti priimti ir realūs darbai pradėti tik įvertinus poveikio aplinkai vertinimo rezultatus, įskaitant procese dalyvaujančių šalių komentarus ir konsultacijų su šiomis šalimis išvadas abiejų atominių elektrinių statybos darbai Baltarusijoje ir Rusijoje jau prasidėjo.
Lietuva visada aukštai vertino savo strateginės partnerės JAV paramą, sprendžiant pačius svarbiausius politinę ir ekonominę mūsų šalies raidą lemiančius klausimus. Esame dėkingi už Jungtinių Amerikos Valstijų Kongreso narių 2011 m. gegužės 9 d. JAV Valstybės sekretorei Hillary Rodham Clinton skirtą laišką, kuriuo remiamas Lietuvos siekis plėtoti atominę energetiką bei pritariama susirūpinimui dėl neskaidraus atominių elektrinių projektų Lietuvos kaimynystėje realizavimo. Todėl prašome Jūsų, kad JAV, įgyvendindama santykių su Rusija perkrovimo strategiją, ir toliau atkreiptų partnerių šioje šalyje dėmesį į tai, jog būtina atsižvelgti į kaimyninės Lietuvos susirūpinimą ir siekį, kad mūsų kaimynystėje būtų plėtojami tik saugūs energetiniai projektai.
Lietuva savo ruožtu ir toliau reikalaus, kad Rusija ir Baltarusija atsakytų į visus klausimus ir pateiktų išsamią informaciją, susijusią su galimu būsimųjų atominių elektrinių poveikio aplinkai vertinimu, kaip tai numato galiojantys tarptautiniai susitarimai bei konvencijos.
Su pagarba,
Seimo Pirmininkė Irena Degutienė
Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Emanuelis Zingeris
