2011 m. gegužės 19 d. pranešimas VIR
Pastaruoju metu
pasirodžius viešai Europos Komisijos informacijai, kad 2008 metais teisėsauga
85 315 kartus kreipėsi į komunikacijos operatorius dėl duomenų pateikimo,
skubama Lietuvą apskelbti totalaus gyventojų sekimo valstybe.
Europine duomenų
saugojimo direktyva valstybėms ES narėms nustatytas reikalavimas nuo 2007-2009 m. įpareigoti elektroninių ryšių operatorius saugoti srauto
ir vietos nustatymo duomenis nuo šešių mėnesių iki dvejų metų sunkių
nusikaltimų tyrimo, atskleidimo ir baudžiamojo persekiojimo tikslu. Direktyva
taikoma fiksuotai ir mobiliai telefonijai, interneto prieigai, interneto
elektroniniam paštui ir interneto telefonijai. Ir gali būti saugomi tik tie
duomenys, kurių reikia norint nustatyti ryšio šaltinį, vietą, datą, laiką ir
trukmę, taip pat ryšio tipą ir įrangą bei mobilaus ryšio įrangos buvimo vietą.
Taigi, nieko bendro su turinio (pvz. telefoninių
pokalbių turinio) kontrole pateikiama statistika neturi. Būtent naudojantis
saugomais duomenimis yra įmanoma lengviau išaiškinti nusikaltimu įtariamus
asmenis, netaikant kitų stebėjimo metodų, su kuriais įsikišama į privatų
gyvenimą (tokių kaip pokalbių pasiklausymas ar kratos).
Net dvidešimt
viena valstybė perkėlė duomenų saugojimo direktyvą į nacionalinius teisės aktus
ir toms valstybėms, o Lietuva priklauso toms valstybėms, kuriose duomenys
saugomi trumpiausiai 6 mėnesius (kaip ir Kipre bei Liuksemburge). Dauguma
valstybių numatė vienerių metų ir ilgesnius laikotarpius: Lenkija turi dvejų
metų saugojimo laikotarpį, Latvija pusantrų metų. Lietuvoje prašant prieigos
prie saugomų duomenų reikia gauti teismo sankciją (nors keliose valstybėse
tereikia gauti prokuroro leidimą). Kol kas tik devynios valstybės ( tarp jų ir
Lietuva) Europos Komisijai sugebėjo pateikti visus 2008-2009 m. statistinius duomenis. Pasirodė, kad duomenis
pateikusiose ES valstybėse kasmet pateikiama per 2,6 mln.
prašymų suteikti prieigą prie elektroninio ryšio duomenų, tačiau skirtingose
valstybėse narėse jų skaičius labai nevienodas. Pvz.,
nuo mažiau nei 100 per metus Kipre iki 0,3 mln.
Belgijoje ar Čekijoje ar daugiau kaip 1 mln.
Lenkijoje.
Tam tikrus
nusikaltimus tirti galima tik naudojantis saugomais duomenimis. Pavyzdžiui,
telefoninių nusikaltimų atveju, kai nusikaltėliai skambina pagyvenusiems
žmonėms ir prašo sumokėti už giminaičių tariamai padarytus eismo įvykius ir pan. Duomenų saugojimas nepakeičiama priemonė norint
sėkmingai atlikti baudžiamąjį tyrimą internetu skleidžiamos seksualinės
prievartos prieš vaikus atveju. Vykdant projektą P2P veiklos prieš pedofilinį turinį vertinimas ir analizė gauta tikslios
informacijos apie pedofilų veiklą kompiuterių tinklo sistemoje eDonkey ir nustatyta net 178 000 šio tinklo naudotojų (iš
patikrintų 89 mln. naudotojų), kurie prašė pedofilinio turinio. Čekija pranešė, kad neturint prieigos
prie saugomų su internetu susijusių duomenų būtų buvę neįmanoma pradėti tyrimų
vykdant operaciją Vilma, siekiant išaiškinti vaikų pornografijos naudotojų ir
platintojų tinklą. Taip pat saugomais duomenimis naudojamasi tiriant tautinės
ir rasinės nesantaikos kurstymo atvejus internetinėje ardvėje.
Tačiau Lietuvoje, kaip ir dar
keliose Rytų Europos valstybėse, institucijos tą patį duomenų pateikimo prašymą
turėjo pateikti kiekvienam šalyje veikiančiam mobilaus ryšio operatoriui. Jei
pateikiamos užklausos dėl vieno žmogaus 4 operatoriams, tai statistikoje bus 4
užklausos. Jei pateikiamos užklausos dėl vieno žmogaus kitiems paslaugų
teikėjams (jų yra virš 100) tai statistikoje bus toks užklausų skaičius, kiek
prašymų buvo išsiųsta. Reali statistika skaičiuojant pagal užklausų skaičių
konkretiems asmenims dėl kurių kreiptasi gali būti iki 15-20 kartų mažesnė.
Toks dubliavimas kol kas neišspręstas, nors tuo ir rūpinasi Valstybinė Duomenų
apsaugos inspekcija. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto A.Anušauskas
sako, kad būtų geriausia, kad statistika neklaidintų ar neduotų iškreipto
vaizdo. Bet kol kas kiekviena šalis savarankiškai sprendžia klausimą, kokią
statistiką pateikti ar dėl užklausų apie asmenį ar apie telekomunikacijos
įvykį (kai užklausos yra tiražuojamos operatoriams). Kol kas oficiali, nors ir
keliolika kartų dubliuota statistika yra tokia: Lietuvoje 2008 m. buvo 85 315 duomenų užklausų (iš kurių apie 6 tūkst. apie 6-12 mėn. senumo
duomenis), o 2009 m. buvo 51 573 (6 237 nebuvo galima
patenkinti) užklausų apie mobilaus ryšio vartotojų duomenis ir 19 579 užklausų buvo susiję su internetu.
Patenkinta 45 336 užklausų (bet užklausų
apie 6-12 mėn. senumo duomenis sumažėjo iki 28).
Pagal tokią dviprasmišką statistiką gali būti gaunamos klaidinančios išvados,
kad Lietuvos visuomenė yra kriminalinė, nes tiriama daug sunkių nusikaltimų
arba Lietuva yra policinė valstybė, nes elektroninio ryšio duomenis be
apribojimų naudoja teisėsaugos institucijos ir pan.
NSGK pirmininko Arvydo Anušausko
nuomone, saugant bet kokius duomenis neišvengiamai kyla ryšių konfidencialumo
ir saviraiškos laisvės pažeidimų rizika, nors būtent jais naudojantis buvo ir
išteisinti nekalti asmenys, ir atskleisti minėti telefoninių sukčių, tautinės
ar rasinės nesantaikos kurstytojų nusikaltimai, demaskuoti tarptautiniai pedofiliniai ir vaikų pornografijos platinimo tinklai.
Taigi duomenų saugojimas yra veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė, bet
nuolat turi būti taikomi aukšto lygio privatumo užtikrinimo ir asmens duomenų
apsaugos standartai. Siekiant sumažinti privatumo pažeidimų riziką ir išlaikyti
piliečių pasitikėjimą yra daug darbo. Svarbiausia to siekti nemeluojant ir
nemanipuliuojant viešąja nuomone politiniams ar asmeniniams tikslams pasiekti.
NSGK biuro
patarėjas
Darius
Valatkevičius
tel. (8 5) 239 6773, el. p. davala@lrs.lt
