2011 m. gegužės 19 d. pranešimas VIR
Gegužės 18 d. Kaimo reikalų komiteto išvažiuojamajame posėdyje Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro direktorius Zenonas Dabkevičius pristatė veiklos sritis, kryptis, mokslinius tyrimus ir eksperimentinę veiklą. Direktorius akcentavo, kad agrarinių ir miškų mokslų specifika yra ta, kad mokslas pirmiausia nukreiptas Lietuvos ūkio poreikiams, todėl dalis tyrimų turi būti taikomojo pobūdžio ir tik dalis gali būti fundamentiniai. Tyrimai vykdomi visoje šalies teritorijoje, šiems tyrimams reikalinga moderni laboratorinė įranga ir lauko technika, taip pat modernios informacinės technologijos.
Posėdžio dalyviams buvo pristatyta ir keletas naujausių tyrimų ir inovacijų: kviečių selekcija specialios paskirties biopolimerams, atsparios žiemojimui produktyvios žieminių kviečių veislės, augalų biomasės energetinės vertės didinimas biotechnologiniais metodais.
Posėdžio dalyviai lankėsi Sodininkystės ir daržininkystės instituto šiltnamiuose, kur bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto fizikais kuriamos aukštosios technologijos. Panaudojant puslaidininkius šviestukus sukurtos apšvietimo technologijos, kurios leidžia padidinti augalų produktyvumą bei biologiškai aktyvių medžiagų kiekį produkcijoje ir pagerinti jos maistinę kokybę. Taip pat buvo pristatyti mokslinių tyrimų rezultatai, kurie naudojami Lietuvos įmonių veikloje: vaisių, uogų bei daržovių perdirbimo technologijos, kuriami nauji padidintos biologinės vertės, konkurencingi vietinėje ir tarptautinėse rinkose funkcionalūs, nišiniai bei ekologiniai maisto produktai.
Z.Dabkevičius išsakė ir neraminančias problemas žemės ūkio mokslo srityje: nepalankus bazinis ir konkursinis agrarinių mokslų finansavimas, kuris per 2010, 2011 metus sumažėjo apie 40 proc., didžiulis mokslo produkcijos vertinimo skirtumas tarp socialinių ir humanitarinių bei fizinių, technologinių ir biomedicinos mokslų. Esminiai agrariniai biomedicinos srities mokslai vertinami tik pagal 2 parametrus: ISI straipsnius, kurių citavimo rodiklis ne mažesnis nei 20 proc. agreguotojo rodiklio bei augalų ir gyvūnų veislės; reformų eigoje sumažėjo mokslininko specialybės ir doktorantūros patrauklumas, neskiriama lėšų valstybės administracinių ir laboratorinių pastatų priežiūrai, eksploatavimui ir renovacijai.
Sodininkystės ir daržininkystės instituto direktorius Česlovas Bobinas taip pat pažymėjo, kad didelį nerimą kelia mokslininkų vertinimo metodika, doktorantų menki atlyginimai bei socialinių garantijų nebuvimas. Jis mano, kad tikslinga valstybės mastu parengti žemės ūkio subjektų paramos skyrimo mokslui sistemą, nes žemės ūkio produkciją gaminančios įmonės ar pavieniai gamintojai kol kas nepajėgūs investuoti į aktualius jiems mokslinius tyrimus.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto prorektorius Antanas Sederavičius informavo, kad jau 2 metai į zootechnikos specialybę labai mažai stojančiųjų: 2009 m. 1, o 2010 m. 4. Kelia nerimą tai, kad po kelių metų neturėsime šių specialistų.
Kaimo reikalų komiteto nariai pritarė bendram su Švietimo, mokslo ir kultūros komitetu parengtam sprendimui Dėl aukštos kvalifikacijos specialistų žemės ūkiui ir kaimo plėtrai rengimo problemų ir perspektyvų, kuriuo siūloma Vyriausybei pakartotinai rekomenduoti Švietimo ir mokslo ministerijai parengti studijų finansavimo tvarką; įvertinti žemės ūkio mokslo srities specifiką, atsižvelgti į šio sektoriaus verslo interesus ir patikslinti Mokslo ir studijų institucijų mokslo produkcijos vertinimo nuostatus; tobulinti tęstinio mokymo ir perkvalifikavimo sistemą.
Kaimo reikalų komiteto biuro padėjėja
Gintarė Rimeisienė (tel. 85 239 6765 el. p. Gintarė.Rimeisienė@lrs.lt)
