2011 m. gegužės 26 d. pranešimas VIR
Gegužės 25 d. Švietimo,
mokslo ir kultūros komiteto posėdyje žurnalistų etikos inspektorė Zita
Zamžickienė pristatė 2010 metų veiklos ataskaitą. Z. Zamžickienė akcentavo, kad
žurnalistų etikos inspektorius yra ne tik žmogaus teisių gynėjas, bet ir
konsultantas, patarėjas tiek žiniasklaidos, tiek valdžios atstovams. Inspektorė
pasidžiaugė, kad, numačius administracinę atsakomybę už žurnalistų etikos
inspektoriaus sprendimų ir kitų teisėtų reikalavimų nevykdymą, pastebimai
pagerėjo inspektoriaus priimtų sprendimų vykdymas (nuo 7,7 proc.
iki 58,3 proc.), taip pat akcentuota, kad
įsiteisėjusiu teismo sprendimu vidutiniškai tik apie 22,7 proc.
inspektoriaus priimtų ir teismui apskųstų sprendimų pripažįstami nepagrįstais,
9,1 proc. sprendimų iš dalies pakeičiami. Taip pat ataskaitoje
konstatuojama, kad žiniasklaidos laisvę šiandien gaubia šou žanro rūbas. Tokia
laisvė nepripažįsta atsakomybės, propaguoja naują kalbėjimo ir bendravimo
stilių be ribų, be jokių tabu. Kai kuriose laidose gujami paskutiniai
etikos likučiai: agresyvumas, tirštas tamsių spalvų potėpis, naujų laikų
prokuratorių tonas ir galutinis viešas nuosprendis prasilenkia su žmogaus
nekaltumo prezumpcija. Z. Zamžickienė apgailestavo, kad 2010 m. viešosios informacijos rengėjo pelnas ir komercinis
interesas buvo svarbesni nei žmogaus teisių apsauga. Ypač tai būdinga
bulvarinei žiniasklaidai.
Žurnalistų etikos inspektorė Z. Zamžickienė taip
pat priminė, kad tarnyba prieš keletą metų yra pateikusi siūlymą steigti
visuomenės informavimo priemonių registrą, siekiant užtikrinti žiniasklaidos
priemonių skaidrumą prieš visuomenę. Nors Visuomenės informavimo įstatymo 24
straipsnyje nustatyta, kad duomenys apie žiniasklaidos įmonės akcininkus ar
dalininkus, kurie turi nuosavybės teise ar valdo ne mažiau kaip 10 procentų
visų žiniasklaidos bendrovės akcijų ar turto, turi būti pateikti Kultūros
ministerijai, kai kurių žiniasklaidos priemonių duomenys iki šiol neskelbiami.
Taip pat neskelbiami ir jų tarpusavio ryšiai su kitomis žiniasklaidos ar verslo
grupėmis. Inspektorės teigimu, visi būtini duomenys jau yra Registrų centre,
todėl pagrindinė užduotis išskirti esamus duomenis į posistemę, kurioje būtų
nemokamai skelbiami visuomenei rūpimi duomenys apie viešosios informacijos
rengėjus. Žurnalistų etikos inspektorė taip pat pasiūlė papildyti Visuomenės
informavimo įstatymą tam tikromis nuostatomis dėl skundų nagrinėjimo ir
nurodyti, kad inspektorius gali siūlyti prokurorui įstatymų nustatyta tvarka
kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo.
Komitetas bendru sutarimu pritarė Žurnalistų etikos inspektoriaus 2010 m. veiklos ataskaitai.
Komiteto posėdyje taip buvo svarstomi Žurnalistų
etikos inspektoriaus tarnybos nuostatai. Komitetas bendru sutarimu nusprendė
padaryti svarstymo komitete pertrauką ir Valentiną Stundį, Astą Baukutę, Mariją Aušrinę Pavilionienę ir Dalią Teišerskytę
paskyrė išvadų rengėjais.
Seimo narės A. Baukutės
prašymu komitetas svarstė Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios
informacijos poveikio įstatymo įgyvendinimą. Seimo narė atkreipė dėmesį, kad
animaciniai filmai, pasakos atlieka auklėjamąjį poveikį vaikams, tuo tarpu
šiuolaikiniai per lietuviškus TV kanalus rodomi animaciniai filmai pateikia
iškreiptą tikrovės vaizdą, juose smurtaujama, pervertinamos veikėjų galios,
galima lyčių vaidmenų painiava, apstu erotinių scenų, akcentuojamos fizinės
veikėjų savybės ir kt. Komiteto posėdyje dalyvavęs
Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) pirmininkas dr.
Paulius Subačius akcentavo, kad programos yra transliuojamos ir
retransliuojamos, joms taikomas skirtingas teisinis reglamentavimas. Lietuvoje
cenzūra yra draudžiama, todėl nėra išankstinio programų vertinimo. LRTK
pirmininkas akcentavo, kad kai kurios transliuojamos programos, skirtos
vaikams, yra indeksuojamos (pvz., ženklu N7). Tokių
priemonių, kurios leidžia tėvams įvertinti programos turinį, pakanka.
Žurnalistų ir leidėjų etikos inspektorė Z. Zamžickienė pridūrė, kad tokio
pobūdžio skundai dėl transliuojamų programų turinio turėtų būti siunčiami
tarnybai, kuri juos įvertintų ir imtųsi atitinkamų teisinių veiksmų.
Justina Kišūnaitė,
Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto padėjėja (2396715)
