2011
m. birželio 9 d. pranešimas VIR
Birželio 8 d. Žmogaus teisių
komitetas svarstė nacionalinės žmogaus teisių institucijos,
atitinkančios Paryžiaus principus, steigimo klausimą ir galimus modelius.
Nacionalinės žmogaus teisių institucijos steigimo klausimą daug metų kelia
nevyriausybinės organizacijos. Svarstyme dalyvavo teisingumo ministras, Seimo
kontrolieriai, vaiko teisių apsaugos kontrolierė, visuomenės atstovai, kiti
suinteresuoti asmenys.
Pasaulyje
veikia 67 nacionalinės žmogaus teisių institucijos, kurios atitinka vadinamus Paryžiaus
principus Jungtinių Tautų Generalinės asamblėjos patvirtintus Nacionalinių
žmogaus teisių institucijų principus.
Paryžiaus
principuose yra numatytos šiai institucijai priskirtinos funkcijos: žmogaus
teisių stebėjimas, patarimai valdžios institucijoms, įskaitant patarimus dėl
galiojančių ir rengiamų teisės aktų;
žmogaus teisių sklaida ir visuomenės švietimas žmogaus teisių
klausimais; tarptautinis bendradarbiavimas ir galima papildoma skundų
nagrinėjimo funkcija. Pagal Paryžiaus principus šios institucijos kompetencija
nustatoma įstatymu arba Konstitucija.
Svarstymo
metu buvo išsakytos nuomonės dėl tokios institucijos steigimo poreikio
Lietuvoje. Seimo narys Mantas Varaška pasisakė, kad
būtina stiprinti esamas institucijas bei peržiūrėti žmogaus teises ginančių
kontrolierių siūlymus dėl žmogaus teisių apsaugos tobulinimo, o tik tada
galvoti apie naujas struktūras.
Aptartas
Seimo Žmogaus teisių komiteto kartu su Teisingumo ministerija inicijuotas institucijos
veiklos projektas, kuriuo siekiama išplėsti esamos Seimo kontrolierių įstaigos
galias bei suburti naują koordinacinę instituciją Žmogaus teisių tarybą (toliau
Taryba). Siūlyta derinti Seimo kontrolierių įstatymą su Paryžiaus principais.
Seimo kontrolierių įstatymas būtų
papildomas nuostatomis dėl Paryžiaus principuose numatytų funkcijų, taip pat
dėl Tarybos sudarymo. Tarybos nariais būtų žmogaus teises ginančių institucijų
vadovai, nevyriausybinių organizacijų atstovai, Seimo atstovai bei stebėtojų
teisėmis Vyriausybės atstovai. Taip būtų užtikrinamas pliuralistinio
atstovavimo principas.
Visuomenės
atstovų nuomonės nesutapo buvo pritarta minėtam modeliui, keičiant Seimo
kontrolierių įstatymą, tačiau kai kurie nevyriausybininkai siūlė Tarybą sudaryti vien tik iš
visuomenės atstovų. Taip pat buvo kalbėta, kad Seimo kontrolieriams būdingos
funkcijos nesutampa su nacionalinei institucijai priskiriamomis funkcijomis.
Viena visuomenės atstovių kalbėjo apie tai, kad žmogaus teises reikia ginti, o
ne stebėti, todėl suabejojo institucijos misija.
Komiteto pirmininko Armino Lydekos nuomone,
siūlomas nacionalinės žmogaus teisių institucijos modelis taupytų valstybės
lėšas nereiktų steigti naujos institucijos, tuo pačiu stiprintų žmogaus
teisių apsaugos sistemą. Kuriamas modelis turėtų būti aptariamas ir vystomas
užtikrinant deramą visuomenės atstovų vaidmenį formuojant institucijos veiklos
principus bei numatant skaidrų visuomenės atstovų dalyvavimą Taryboje.
A.Lydeka pakvietė visuomenės atstovus
teikti siūlymus kaip tokia institucija turėtų veikti. Apibendrinus diskusijas nuspręsta pradėti rengti teisės aktus, nustatant Seimo
kontrolierių veiklą pagal Paryžiaus principus.
Eglė
Gibavičiūtė,
Žmogaus
teisių komiteto biuro patarėja tel. (8 5) 239 6809, el. p. eggiba@lrs.lt
