2011 m. birželio 15 d. pranešimas VIR
Šiandien, birželio 15 d. 13 val. Seimo parodų galerijoje Seimo Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų komisijos pirmininkas prof. Arimantas Dumčius atidarys knygų apie tremtį parodą ir pristatys naujausias 70-osioms Lietuvos gyventojų masinio trėmimo metinėms paminėti išleistas knygas.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, minėdamas šią datą, išleido knygą Tremties dienoraščiai apie skaudžią Bliūdžių šeimos tremties istoriją.
Knygoje pateikiami autentiški motinos Teodoros Akvilinos Bliūdžiuvienės ir dukters Akvilės Petronėlės Bliūdžiūtės tremties metų dienoraščiai, sukrečiantys savo turiniu. Juos Genocido aukų muziejui kaip brangiausią šeimos relikviją perdavė likusi gyva Bliūdžių duktė Teresė Laimutė Bliūdžiūtė-Kalavinskienė.
Teodora Akvilina Bliūdžiuvienė savo dienoraštį pradėjo rašyti pirmą iš namų išvarymo dieną 1941 m. birželio 15-ąją Rokiškio geležinkelio stotyje ir tęsė jį iki 1943 m. pradžios. Nedidelėje knygelėje svarbiausi beveik dvejų tremties metų įvykiai ir faktai. Skuboti, vietomis subraukyti ir sunkiai įskaitomi įrašai labai lakoniški, bet informatyvūs. Knygoje pateikiamas visas iššifruotas dienoraščio tekstas.
Akvilė Petronėlė, vadinta Petrute, 1939 m. dešimtojo gimtadienio proga gavo dovanų iš tėvelių gražų sąsiuvinį su užraktuku. Jį labai brangino ir paskyrė slapčiausiems savo užrašams dainelėms, piešiniams, mieliems atminimams. 1941 m. birželį tą brangią tėvelių dovaną išsivežė į tremtį ir išsaugojo per daugelį kratų. Greitai sąsiuvinis buvo prirašytas savo kūrybos apsakymėliais, eilėraščiais, maldelėmis, tremties gyvenimo įvykiais, išmargintas piešinukais. Neturėdama kito sąsiuvinio, naujus kūrinėlius rašė ištrindama ankstesnius, todėl kai kurie įrašai sunkiai įskaitomi. Kaip tikra tremties metraštininkė Petrutė sudarė vagono tremtinių sąrašą, užrašė tremtyje ir lageryje mirusių lietuvių pavardes, svarbiausias šeimos įvykių datas, į maistą iškeistų daiktų sąrašus ir maisto kainas. Kūryba Petrutei buvo dvasinė užuovėja. Kai badas būdavo visai nepakenčiamas, ji savo sąsiuvinyje piešdavo valgius arba rašydavo, kiek daug pasaulyje yra valgomų dalykų. Dienoraščio negalima perpasakoti, jį tiesiog reikia studijuoti. Knygoje pateikiamos iššifruoto dienoraščio ištraukos, bet atidus skaitytojas nesunkiai perskaitys visą autentišką Petrutės dienoraštį.
Koks buvo šeimos gyvenimas iki tremties iliustruoja nepagražintos nuotraukos iš šeimos albumo, išsaugoto sudėtingomis tremties sąlygomis. Deja, viena diena birželio 14-oji pakeitė ir šios, ir daugelio Lietuvos šeimų likimus. Dešimtys tūkstančių lietuvių negrįžo iš Sibiro platybių, jų palaikai ilsisi toli nuo Tėvynės.
Seimo Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų komisija, tel. 239 6561
