2011 m.
birželio 17 d. pranešimas VIR
Birželio 17 d.
Teisės ir teisėtvarkos komitete įvyko posėdis, skirtas Europos Žmogaus Teisių
Teismo (toliau EŽTT) sprendimams prieš Lietuvos Respubliką, jų vykdymo
problematikai ir kitiems susijusiems klausimams aptarti.
Posėdyje dalyvavo Lietuvos Respublikos
Vyriausybės atstovė EŽTT Elvyra Baltutytė, Respublikos Prezidento
kanceliarijos, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo,
Seimo kontrolierių įstaigos, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos,
Generalinės prokuratūros, Teisingumo, Vidaus reikalų ministerijų, Kalėjimų
departamento prie Teisingumo ministerijos, Policijos departamento prie Vidaus
reikalų ministerijos, Nacionalinės teismų administracijos, Lietuvos
advokatūros, kitų institucijų atstovai.
Posėdžio metu buvo analizuojami Europos
žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau
Konvencija) pažeidimų prevencijos dėl teisės užsiimti advokato veikla
ribojimo proporcingumo pagal Konvencijos 8 straipsnį klausimai, naujausi EŽTT
priimti sprendimai bylose prieš Lietuvą ir naujai perduotos bylos.
Svarstant teisės užsiimti advokato veikla
ribojimo proporcingumo klausimą buvo pažymėta, kad 2008 m.
balandžio 15 d. Advokatūros
įstatymo 8, 57, 59 ir 60 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. X-1494 inter alia buvo pakeistas šio įstatymo 8 straipsnio 1
punktas, jame numatant, kad advokatu siekiantis tapti asmuo nelaikomas esąs
nepriekaištingos reputacijos ir negali būti pripažintas advokatu, jeigu jis:
yra teistas už tyčinę nusikalstamą
veiką, nesvarbu, ar teistumas išnykęs, ar ne; taip pat teistas už kitą
nusikalstamą veiką, kol teistumas neišnykęs. EŽTT šiuo metu yra nagrinėjamos
kelios bylos prieš Lietuvą, susijusios su minėta Advokatūros įstatymo 8
straipsnio nuostata. Pristatydama šį klausimą Lietuvos Respublikos Vyriausybės
atstovė EŽTT Elvyra Baltutytė pažymėjo, kad iš EŽTT perduotose bylose
pareiškėjų skundų, EŽTT suformuluotų klausimų Vyriausybei bei EŽTT praktikos
tikėtina, kad EŽTT gali pripažinti, kad šie skundai patenka į Konvencijos 8
straipsnio ginamą privataus gyvenimo sritį, kas reiškia, kad gali kilti
problema dėl minėto ribojimo proporcingumo. Atsižvelgiant į tai, tikslinga
svarstyti, ar šiuo metu įtvirtintas
neterminuoto ir negrįžtamo pobūdžio draudimas asmenims, teistiems už tyčinę nusikalstamą veiką, nesvarbu, ar teistumas išnykęs, nėra
per griežtas ir, ar mažiau ribojančių priemonių nepakaktų, siekiant užtikrinti
vieno iš pagrindinių advokatų veiklos principų laikymąsi.
Posėdžio metu Lietuvos Respublikos
Vyriausybės atstovė EŽTT pateikė
informaciją apie EŽTT priimtus sprendimus bylose prieš Lietuvą ir naujas
perduotas bylas. Be kita ko, buvo aptarti perduoti skundai dėl galimų pažeidimų
laisvės atėmimo įstaigose, reagavimo į skundus dėl smurto, patirto buitinio
konflikto metu, Lietuvoje žinomų asmenų teisės į privataus gyvenimo gerbimą.
Taip pat buvo pristatyti EŽTT sprendimai dėl Konvencijos pažeidimų dėl pernelyg
ilgos proceso trukmės, dėl teisės būti renkamam į Seimą konstitucinio
apribojimo, buvo aptartas sprendimas byloje dėl orumą žeminančio elgesio,
kuriuo Lietuva pažeidė Konvencijos 3 straipsnį, garantuojantį kankinimo
uždraudimą.
Posėdžio metu buvo nuspręsta, kad
atsižvelgiant į posėdžio metu iškeltas problemas, Teisingumo ministerija kartu
su Lietuvos advokatūros atstovais analizuos šiuo metu Advokatūros įstatyme
nustatyto reguliavimo dėl apribojimų tapti advokatu ir šio reguliavimo galimo
pakeitimo klausimą. Taip pat buvo aptarti poreikio įvesti specializacijas
advokatūroje, kasacijos įvedimo privataus kaltinimo bylose bei garbės ir orumo
pažeidimo sudėties nustatymo Baudžiamajame kodekse tikslingumo, teismų
sprendimų nevykdymo problematikos ir kiti svarbūs klausimai.
Pažymėtina, kad Teisės ir teisėtvarkos
komitetas tokius parlamentinės kontrolės posėdžius rengia periodiškai, ne
rečiau kaip 2 kartus per metus.
Rita
Varanauskienė,
Teisės
ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja tel. 239 65
83
