2011 m. spalio 24 d. pranešimas VIR
Spalio 20 d. Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Edmundas Pupinis
dalyvavo Briuselyje vykusioje konferencijoje dėl ES Bendros žuvininkystės
politikos reformos.
Europos Komisijos
narė, atsakinga už jūrų reikalus ir žuvininkystę, Maria Damanaki,
pradėdama diskusiją konferencijoje, kurioje dalyvavo ES parlamentų komitetų
pirmininkai, kuruojantys šalių žuvininkystės politikos klausimus, pristatė
esmines Bendros žuvininkystės politikos reformos gaires. Savo pranešime
komisarė konferencijos dalyvius informavo, kad esminis reformos siekis yra
užtikrinti šios ūkio šakos stabilumą, tai yra žuvų išteklių subalansuotą naudojimą,
reguliuojant didžiausius leistinus sugaunamos žuvies kiekius ir žvejų
socialines garantijas. Komisarė pažymėjo, kad šiuo metu yra išgaudomi per
dideli kiekiai - net apie 75 proc. žuvų rūšių, todėl
būtina imtis priemonių, kad būtų užtikrintas tinkamas priežiūros mechanizmas,
reguliuojantis didžiausius leistinus sugauti žuvų kiekius. Minėti pakeitimai,
pranešėjos teigimu, turėtų būti įgyvendinami palaipsniui, t. y. iki 2015 m. Labai svarbu, anot komisarės, mažinti žuvų priegaudos,
t. y. pagaunamų, bet vėliau atgal į jūrą išmetamų kaip netinkamų rinkai žuvų
kiekį, nes netinkamas masiniam pardavimui žuvis galima panaudoti žuvų miltų
gamybai ar tiesiogiai parduoti vartotojams. Komisarė savo pranešime paminėjo ir
akvakultūros vystymo plėtros galimybes, bei išreiškė norą modernizuoti sprendimo priėmimo
būdus, kad Europos Parlamentui ir ES Tarybai liktų svarbių politinių sprendimų
priėmimas, o techninius sprendimus galėtų priimti regioninės patariamosios
tarybos kartu su valstybių narių administracijomis.
Kaimo reikalų
komiteto pirmininkas E.Pupinis, išreikšdamas savo nuomonę, pažymėjo, kad
suprantamas žuvininkystės politikos reformos tikslas, tačiau svarbu nepamiršti
pačių žvejų, žuvų augintojų ir perdirbėjų, todėl būtina numatyti efektyvias
priemones, užtikrinančias žuvininkystės sektoriaus ekonominį gyvybingumą ir
socialinį patrauklumą. Taip pat komiteto pirmininkas akcentavo akvakultūros
vystymo svarbą: Akvakultūros vystymas ir plėtra yra neatskiriama ir vis
didėjančią svarbą įgaunanti žuvininkystės sritis. Todėl, mūsų nuomone, būtina
sudaryti palankias sąlygas šiai sričiai vystyti, didinant finansavimą
modernioms žuvų auginimo technologijoms, plečiant auginamų žuvų asortimentą,
kad sumažintume Europos Sąjungos vidaus rinkos priklausomybę nuo žuvų importo iš
trečiųjų šalių bei užtikrintume vartotojų aprūpinimą kokybiška produkcija. Taip
pat sveikintinas siekis uždrausti priegaudos išmetimus, nes tai yra maisto
išteklių švaistymas ir ekonominiai nuostoliai. Lietuvos nuomone, žuvų išmetimai
į jūrą turėtų būti eliminuoti palaipsniui, visų pirma nustatant ir išmėginant
išmetimus mažinančias priemones bei atsižvelgiant į konkrečių žuvų rūšių
biologines ypatybes. Be abejo, labai svarbu, kad reformuotoje bendroje
žuvininkystės politikoje būtų tinkamai atspindėti Europos Sąjungos
įsipareigojimai vykdant išorinę politiką, t. y. sudarant žvejybos partnerystės
susitarimus su trečiosiomis šalimis bei užtikrinant vienodas veiklos sąlygas
Europos Sąjungos ir trečiųjų šalių žvejams.
Taip pat komiteto pirmininkas papriekaištavo
Komisijai, kad, diskutuojant apie tvarią žuvininkystės politiką bei finansinę
paramą aplinkai draugiškoms iniciatyvoms, nekalbama apie laivų modernizavimą.
Dauguma Lietuvos, Latvijos ir Estijos laivų yra seni, neekonomiški ir žalingi
aplinkai, todėl būtina žvejams sudaryti galimybes atnaujinti laivus ir žvejoti
moderniais, aplinką tausojančiais laivais.
Daugelio valstybių narių atstovai išreiškė paramą
Komisijai dėl žuvų išteklių naudojimo, tačiau akcentavo, kad mokslininkų
atliekami skaičiavimai kelia abejonių. Taip pat nemažai konferencijos dalyvių
palaikė E. Pupinio išsakytą Lietuvos poziciją dėl didesnio dėmesio ir
finansavimo akvakultūros plėtrai, kaip vienam svarbiausių reformos elementų, ir
siūlė skirti šiai sričiai ypatingą dėmesį ir finansavimą.
E. Pupinio siūlymus dėl didesnio dėmesio skyrimo
žvejams ir paramos laivų modernizavimui aktyviai palaikė Prancūzijos atstovas,
teigdamas, kad būtina spręsti šiuos klausimus, ypač laivų atnaujinimo, nes
senstantys laivai kelia grėsmę ne tik aplinkai, bet ir patiems žvejams.
Lenkijos Senato Žemės ūkio komiteto pirmininkas, palaikydamas Lietuvos atstovą,
taip pat pažymėjo, kad būtina nepamiršti žvejų interesų, nes žvejyba, ypač
priekrantės, yra ne tik verslas, bet ir vietos kultūros dalis.
Europos Komisijos narė M. Damanaki
konferencijos pabaigoje patikino, kad Komisija dės visas pastangas, jog
finansavimas žuvininkystės politikai nemažėtų, o esminiams reformos elementams,
tokiems kaip akvakultūra, bus skiriama daugiau dėmesio.
Komisarė taip pat informavo, kad iki šių metų
pabaigos Komisija parengs informacines lenteles apie reformos eigą,
diskutuotinus klausimus ir ateinančių metų pradžioje kvies valstybių narių
atstovus tolimesnėms diskusijoms.
Deja, Komisarė neigiamai vertino pasiūlymus dėl
laivų modernizavimo iš esmės, t. y. atnaujinant laivų parką. Pasak Komisijos
atstovės, nuo 2014 m. ne tik nebebus finansuojamas
laivų atidavimas į metalo laužą, bet ir laivų modernizavimas, nes ankstesniu
periodu nemažai valstybių narių modernizuodamos laivus padidino ir žvejybos
pajėgumus. Komisarė pritarė tik daliniam laivų atnaujinimui siekiant patogesnių
darbo sąlygų žvejams bei siekiant užtikrinti laivų ekologiškumą.
Diskusijos šiuo klausimu tik įgauna pagreitį ir
Lietuvos atstovai dar ne kartą galės atstovauti žvejų interesams tiek Europos
Parlamente, tiek Europos Komisijos rengiamuose susitikimuose. Kaimo reikalų
komiteto pirmininkas E. Pupinis taip pat ketina kreiptis į Lietuvoje išrinktus
Europos Parlamento narius, kviesdamas palaikyti Lietuvos žvejų interesus
diskusijose Europos Parlamente.
Kaimo
reikalų komiteto biuro padėjėja
Gintarė Rimeisienė
(tel. 85 239
6765 el. p. Gintarė.Rimeisienė@lrs.lt)
