Lapkričio
4 d. Seime vyko konferencija Efektyvumo, siekiant
mažinti smurtą artimoje aplinkoje, paieškos: smurtinio elgesio keitimo svarba. Renginyje pranešimus paskelbė Lietuvos, Danijos,
Rusijos ir Baltarusijos nevyriausybinių organizacijų bei Lietuvos valstybės
įstaigų atstovai.
Vienas
iš pagrindinių renginio akcentų darbas su artimoje aplinkoje smurtaujančiais
vyrais ir vyrų smurtinio elgesio keitimo svarba, siekiant mažinti smurto
artimoje aplinkoje atvejus. Renginio tikslas supažindinti Lietuvos valdžios
atstovus ir visuomenę su Danijos, kur smurtinio elgesio keitimo programos
vykdomos jau daug metų, patirtimi ir tyrimų rezultatais. Taip pat informuoti
apie Lietuvoje jau vykdomą darbą su artimoje aplinkoje linkusiais smurtauti
asmenimis. Kauno apskrities moterų ir
Kauno apskrities vyrų krizių centrai jau ketvirti metai bendradarbiauja su
Danijos kolegomis ir yra apmokyti dirbti pagal jų elgesio keitimo programą.
Lietuvoje, siekiant spręsti smurto artimoje aplinkoje problemą, nuveikta labai
daug. Tačiau dirbantieji su smurto aukomis ir smurtautojais žino, jog nepakaks
tik pašalinti smurtauti linkusį asmenį iš namų aplinkos. Šalyse, kurios smurto
artimoje aplinkoje aukoms siekia užtikrinti saugumą žymiai seniau nei Lietuva,
tais atvejais, kai nusikalstama veika nesukelia itin sunkių padarinių ir
nusikaltimą padaręs asmuo nėra nuteisiamas realia laisvės atėmimo bausme, nukentėjusiųjų
nuo smurto apsauga užtikrinama daugybe įvairiausių socialinių ir teisinių
priemonių taikymu, o viena iš tokių yra laikoma ir teismo įpareigojimas
smurtautoją lankyti smurtinio elgesio keitimo programą.
Sveikinimo žodžius konferencijoje tarė Seimo narė Agnė Bilotaitė,
priminusi apie Seime 2011 m. birželio mėn. priimtą Apsaugos nuo smurto artimoje
aplinkoje įstatymą ir išreiškusi viltį, kad jis bus veiksmingai įgyvendinamas,
tuo suteikiant visuomenėje daugiau saugumo. Sveikinimo žodžius tarė ir teisingumo ministro patarėjas
T. Baranovas, pabrėžęs, kad abejingų smurto problemai artimoje aplinkoje ir
visuomenėje nėra.
Kauno apskrities moterų krizių
centro psichologė ir šiuo metu laikinai einanti Kauno apskrities vyrų krizių centro
vadovės pareigas Dovilė Bubnienė savo pranešime trumpai apžvelgė Pasaulio
sveikatos organizacijos ataskaitą, kurioje teigiama, kad darbas su
smurtaujančiais asmenimis labai svarbus ir reikšmingas, sprendžiant smurto
artimoje aplinkoje problemą. Sutinkama,
jog smurtinio elgesio keitimas galėtų užtikrinti, kad smurtas artimoje
aplinkoje būtų kuo retesnis, o asmuo, iki tol pykčiui, frustracijai ir kitiems
neigiamiems jausmams išreikšti taikęs agresyvų ir smurtinį elgesį, išmoktų
elgtis kitaip ir netinkamo elgesio nekartotų nei dabartiniuose santykiuose nei,
šiems santykiams nutrūkus, smurtaujančiai nebesielgtų naujuose.
Svečias iš Danijos nevyriausybinės organizacijos Askovgarden
vadovas Per I. Hensen pristatė Danijoje vykdomą
smurtinio elgesio keitimo programą ir vykdomų tyrimų rezultatus. Ši
organizacija dirba ir su smurto artimoje aplinkoje aukomis, ir su
smurtautojais, taip pat ir su vaikais, augančiais tokiose šeimose.
Vilniaus Motinos ir vaiko pensiono direktorė Nijolė Dirsienė
savo pranešime pristatė pensiono patirtį, dirbant su smurtaujančiais artimoje
aplinkoje asmenimis. Pranešėja taip pat pabrėžė smurto artimoje aplinkoje
problemos sprendimo kompleksiškumą, t.y., būtinybę ne tik padėti smurto aukoms,
tačiau ir dirbti su smurtaujančiais asmenimis, siekiant jų elgesio pasikeitimo.
Konferencijoje kalbėjęs Vilniaus VPK viršininko
pavaduotojas Sigitas Mecelica pabrėžė policijos pasirengimą ir galimybes
vykdyti Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, sutikdamas, jog
elgesio keitimas gali būti gera smurto artimoje aplinkoje pasireiškimo ir/ar
pasikartojimo prevencinė priemonė. Kalėjimų departamento Socialinės
reabilitacijos skyriaus l.e.p. viršininkas
Gintautas Klimavičius kalbėjo apie laivės atėmimo įstaigose taikomas elgesio
keitimo programas ir pakartotinio smurto rizikos vertinimą. Akcentuota, kad
elgesio keitimo programos turėtų būti taikomos ir tiems, kurie dėl savo
smurtinio elgesio nėra nuteisti realia laisvės atėmimo bausme.
Konferencijoje
taip pat kalbėjo St.Peterburgo (Rusija) nevyriausybinės organizacijos
Enlightenment ir Minsko (Baltarusija) nevyriausybinės organizacijos
Pravavaja iniciativa atstovai. Šios organizacijos dalyvauja Kauno apskrities
moterų krizių centro projekte Bendradarbiavimas
tarp Šiaurės šalių, Lietuvos ir Šiaurės Vakarų Rusijos nevyriausybinių
organizacijų, teikiant psichologinę ir teisinę pagalbą šeimoms, kuriose
smurtaujama. Svečiai pastebėjo, kad Lietuva yra stipriai aplenkusi savo
kaimynes, priimdama reikiamus įstatymus, siekiant sumažinti smurtą artimoje
aplinkoje.
Konferencija buvo siekiama sukviesti
suinteresuotas puses tolesnei diskusijai ir bendram tolimesniam darbui šiuo
klausimu. Dalyviai pritarė organizatorių pasiūlymams ir išvadoms:
1.
Būtina pripažinti,
kad darbas su artimoje aplinkoje smurtaujančiais vyrais yra labai svarbus,
siekiant kuo labiau apsaugoti smurto aukas. Vykdant elgesį keičiančias
programas siekiama ilgalaikio asmenybės ir elgesio pasikeitimo. Tai gali
sumažinti smurto artimoje aplinkoje atvejų skaičių.
2.
Taikyti teismo
įpareigojimą smurtaujančiam artimoje aplinkoje vyrui dalyvauti elgesio keitimo
programoje net ir tuo atveju, kai nusikalstama veika
nesukelia itin sunkių padarinių ir nusikaltimą padaręs asmuo nėra nuteisiamas
realia laisvės atėmimo bausme;
3.
Taikyti
įpareigojimą smurtaujančiam artimoje aplinkoje asmeniui gydyti priklausomybės
ar psichikos ligas, nes tik tokiu atveju asmuo galės dalyvauti elgesio keitimo
programoje, mokytis reaguoti ir elgtis tinkamu būdu pats ir netrukdyti darbo
kitiems grupės nariams;
4.
Paslaugos
smurtautojui užtikrintų paslaugų šeimai, turinčiai smurto problemą, kompleksiškumą;
5.
Tinkamų elgesio
būdų mokymo taikymas smurtautojui prisidėtų ir prie viešojo saugumo;
6.
Svarbus
bendradarbiavimas tarp teikiančių pagalbą smurto artimoje aplinkoje aukai ir
dirbančių su smurtaujančiais vyrais tai prisidėtų prie didesnio smurto aukos
saugumo;
7.
Itin svarbus
ugdymas ikimokyklinėse ir mokyklinėse įstaigose, tolerancijos ir pagarbos vienas kitam
skatinimas, visuomenės švietimas, stereotipų laužymas ir mūsų visų
netolerancija smurtui plačiąja prasme.