Renginiai 

2011 m. gruodžio 5 d. pranešimas VIR

 

Gruodžio 9 d., penktadienį, Lietuvos Respublikos Seimas, bendradarbiaudamas su Vilniaus universitetu, Seimo Kovo 11-osios salėje (I rūmai) organizuoja tarptautinę mokslinę konferenciją „Lietuvos III Seimas – 1926–1927 išbandymų metai“.

Į konferenciją, be Lietuvos mokslininkų, parėmus Lietuvos mokslo tarybai, yra pakviesta tyrinėtojų iš užsienio: Latvijos, Estijos, Lenkijos, Rusijos, Čekijos. Konferencijos metu turėtų būti pateiktas įvairių kartų istorikų ir politinės raidos tyrinėtojų koncentruotas požiūris į parlamentinę veiklą, to meto politinę situaciją, atskleistos to laikotarpio problemos ir iššūkiai Lietuvoje ir Europoje, Lietuvos ir kaimyninių valstybių istorikų tyrimai vertinant parlamentinių demokratijų, totalitarinių diktatūrų ir autoritarinių režimų patirtis, platesniu kontekstu apžvelgtos ir Lietuvos Seimų istorijos istoriškai suvokiant atsikūrusios nepriklausomos Lietuvos parlamentinės demokratijos sąlygas.

2010 m. gegužės 14 d. kartu su Vilniaus universitetu buvo organizuota mokslinė konferencija apie Steigiamąjį Seimą.

 

Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę daug dėmesio skiriama istorinės atminties išsaugojimui, vykdomi tiriamieji darbai, rengiamos konferencijos, leidžiamos knygos. Pastaraisiais dešimtmečiais vyksta ir parlamentarizmo naujausiųjų laikų istorijos tyrinėjimai. Tiriant Lietuvos Respublikos Seimų istoriją nuveikta tikrai daug, tačiau liko nemažai kai kurių spragų, neatsakytų klausimų, tirtinų kompleksinių problemų.

Seimo kanceliarija, skatindama visuomenės domėjimąsi parlamentarizmo istorija, ragindama atvirai keistis nuomonėmis ir vertinimais bei įžvalgomis svarbiais visuomenės ir valstybės raidos klausimais, kartu su mokslo ir mokymo įstaigomis rengia mokslines konferencijas parlamentarizmo tematika.

 

PROGRAMA

 

Pirmininkauja:

Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, Seimo narys dr. Arvydas Anušauskas ir Vilniaus universiteto docentas dr. Saulius Kaubrys

 

10.00–10.20 val.

Seimo Pirmininko pavaduotojo Česlovo Juršėno sveikinimo žodis

Vilniaus universiteto docento dr. Sauliaus Kaubrio sveikinimo žodis

 

10.20–10.35 val.

Lietuva tarpukario Europos režimų kontekste

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras prof. habil. dr. Bronislovas Genzelis

 

10.35–10.50 val.

Nepaklysti laike: kelios pastabos praeities vertinimo klausimu

Vilniaus universiteto profesorius dr. Vytautas Radžvilas

 

10.50–11.05 val.

Baltiškasis parlamentarizmas ir išorės veiksnys pirmojo Nepriklausomybės dvidešimtmečio viduryje

Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dekanas prof. dr. Zenonas Butkus

 

11.05–11.20 val.

Nuo valdžios iki opozicijos: valstiečių liaudininkų, socialdemokratų ir tautinių mažumų santykiai III Seimo laikais

Lietuvos edukologijos universiteto lektorius dr. Mindaugas Tamošaitis

 

11.20–11.35 val.

Klaipėdos kraštas 1923–1927 metais ir lietuviškasis veiksnys

Klaipėdos universiteto profesorius dr. Vygantas Vareikis

 

Pirmininkauja:

Seimo narys Gintaras Songaila ir Vilniaus universiteto docentas dr. Arūnas Vyšniauskas

 

11.55–12.15 val.

Lenkų–lietuvių konfliktas ir sienos atidarymo problema 1923–1926 m.

Maskvos valstybinio M. V. Lomonosovo universiteto doktorantė Marija Pavlova (Rusija)

 

12.15–12.30 val.

Antano Smetonos vaidmuo 1926–1927 m. įvykiuose

Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos ambasadorius ypatingiems pavedimams prof. habil. dr. Alfonsas Eidintas

 

12.30–12.45 val.

Lietuvos kariuomenė 1926 metų įvykiuose

Vytauto Didžiojo universiteto docentas dr. Jonas Vaičenonis

 

12.45–13.05 val.

Lenkijos karinė žvalgyba apie politinę ir karinę situaciją Lietuvoje 1926 m.

Mikalojaus Koperniko universiteto profesorius habil. dr. Valdemaras Rezmeris (Waldemar Rezmer) (Lenkija)

 

13.05–13.20 val.

Lietuvos ir Lenkijos konflikto paaštrėjimas 1927 m.: Józef Piłsudski kaip tautininkų autoritarinės santvarkos įtvirtinimo įrankis

Vilniaus universiteto doktorantė Vilma Bukaitė

 

13.20–13.50 val.

Pertrauka

Pirmininkauja:

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras prof. habil. dr. Bronislovas Genzelis ir Vilniaus universiteto profesorius dr. Zenonas Butkus

 

13.50–14.10 val.

Valstybės perversmas Lietuvoje: požiūris iš Latvijos

Latvijos universiteto profesorius dr. Ėrikas Jėkabsonas (Ēriks Jēkabsons) (Latvija)

 

14.10–14.25 val.

Valstybės perversmo ir jo padarinių Lietuvoje interpretacijos Švedijos diplomatų aplinkoje (1926–1930)

Vytauto Didžiojo universiteto docentas dr. Saulius Pivoras

 

14.25–14.45 val.

Lietuvos autoritarinio režimo atgarsiai Čekoslovakijoje

Prahos Karolio universiteto docentas dr. Lubošas Švecas (Luboš Švec) (Čekija)

 

14.45–15.05 val.

Valstybės perversmas Estijoje 1934 m. kovo 12 d. Vidiniai ir išoriniai veiksniai

Talino universiteto Istorijos instituto vyr. mokslo darbuotojas dr. Magnusas Ilmjarvas (Magnus Ilmjärv) (Estija)

 

15.05–15.25 val.

1926-ieji lenkiškų istorijos vadovėlių diskurse

Mikalojaus Koperniko universiteto docentė dr. Malgožata Strelecka (Małgorzata Strzelecka) (Lenkija)

 

15.25–15.40 val.

1926-ieji lietuviškų istorijos vadovėlių diskurse

Vilniaus universiteto docentas dr. Arūnas Vyšniauskas

 

15.40–15.55 val.

Zigmo Toliušio veikla III Seime

Vilniaus universiteto docentas dr. Algis Povilas Kasperavičius

 

15.55–16.20 val.

Diskusijos

 

Konferencija bus tiesiogiai transliuojama Seimo internetiniame tinklalapyje adresu http://www3.lrs.lt/pls/inter/w2008_home.dabarseime bei programa „Seimas-tiesiogiai".

 

Seimo kanceliarijos

Parlamentarizmo istorijos ir atminimo

įamžinimo skyriaus vedėja Angonita Rupšytė

Tel. (8 5) 239 6119, mob. 8 616 19252

(8 5) 239 6320

El. paštas [email protected]