2011 m.
gruodžio 7 d. pranešimas VIR
Gruodžio 7 d.
Teisės ir teisėtvarkos komitetas) apsvarstė Lietuvos Respublikos Civilinio
kodekso pakeitimų ir juos lydinčiųjų teisės aktų pakeitimų projektus Nr. XIP-720-730). Šiuos projektus komitetas buvo numatęs
kaip prioritetinius, siūlomus priimti 2011 m. Seimo
VII (rudens) sesijoje.
Civilinio kodekso 4.170, 4.171, 4.172, 4.174, 4.175, 4.176, 4.177, 4.178,
4.179, 4.180, 4.181, 4.183, 4.184, 4.185, 4.186, 4.188, 4.189, 4.190, 4.191,
4.192, 4.196, 4.197, 4.199, 4.201, 4.206, 4.207, 4.209, 4.210, 4.211, 4.212,
4.214, 4.216, 4.219, 4.221, 4.223, 4.226, 4.256 straipsnių pakeitimo ir Kodekso
papildymo 4.192(1), 4.194(1) straipsniais įstatymo projekto Nr. XIP-720
pagrindinis
tikslas Hipotekos registro vystymo koncepcijos įgyvendinimas. Siūloma
atsisakyti hipotekos skyrių prie apylinkės teismų ir hipotekos teisėjų funkcijų
registruojant hipoteką (įkeitimą), kad hipotekos registravimas būtų
administracinis, o ne teisminis procesas, taip pat atlikti kitus teisės aktų
pakeitimus didinant hipotekos ir įkeitimo teisinio reguliavimo efektyvumą ir
užtikrinti kreditoriaus ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą.
Pagrindiniu galiojančio teisinio
reglamentavimo trūkumu laikytinas dvigubas hipotekos ir įkeitimo sandorių
teisinis tyrimas: hipotekos ir įkeitimo sandorių teisėtumą tikrina ir notaras,
ir hipotekos teisėjas. Visų pirma, hipotekos (įkeitimo) sandorį tvirtina
notaras, kuris nustato, ar šis sandoris neprieštarauja įstatymams ir atitinka
jų reikalavimus. Tačiau notaro patvirtintas sandoris neįsigalioja, nes sandorio
teisėtumą dar tikrina hipotekos teisėjas, kuris nagrinėdamas prašymą
įregistruoti sutartinę hipoteką ar įkeitimą patikrina, ar hipotekos (įkeitimo)
lakštas surašytas tinkama forma bei laikantis įstatymų reikalavimų. Kadangi
analogišką teisinį tyrimą atlieka pats notaras, pakartotinis sandorio tyrimas
yra perteklinis.
Atsižvelgiant į šį trūkumą, reformos metu
parengtuose teisės aktų projektuose siūloma atsisakyti teismų įsikišimo
registruojant sutartinės hipotekos (įkeitimo) sandorius bei numatyti, kad
tokius sandorius tvirtins tik notarai. Bendrosios kompetencijos teismai
(apylinkių teismų teisėjai) turės kompetenciją įstatymo numatytais atvejais
nustatyti priverstinę hipoteką (įkeitimą), nes tokia hipoteka sukuriama prieš
skolininko valią.
Tai reikš, kad įgyvendinus reformą bus
panaikinti hipotekos skyriai prie apylinkės teismų ir atsisakyta hipotekos
teisėjų funkcijų registruojant hipotekos (įkeitimo) sandorius. Tokiu būdu
hipotekos (įkeitimo) registravimas taps administraciniu, o ne teisminiu
procesu. Šis pakeitimas sudarys sąlygas įgyvendinti vieno langelio principą,
nes šalys, norėdamos sudaryti hipotekos sandorį turės kreiptis tik į notarą ir
nereikės pakartotinai vykti į hipotekos skyrius. Be to, labai sutrumpės
hipotekos registravimo laikas, nes dokumentus reikės pateikti tik notarui, o notaras
duomenis apie hipotekos sandorį elektroniniu būdu perduos Hipotekos registrui, t.,y. atsiras objektyvi galimybė sudaryti sandorį ir jį
įregistruoti tą pačią dieną. Taip pat bus sumažinti teismų darbo krūviai,
atsisakyta teisėjams nebūdingų administracinio-techninio pobūdžio funkcijų bei
taupomos valstybės biudžeto lėšos. Galiausiai, hipotekos registravimo sistema
taps pigesnė, patogesnė ir labiau prieinama asmenims, labiau atitiks komercinių
santykių poreikius.
Reformos metu parengtų įstatymų projektuose
siūloma atsisakyti hipotekos (įkeitimo) lakštų, kaip standartizuotos bei
griežtai formalizuotos hipotekos bei įkeitimo sandorio formos. Šis pakeitimas
užtikrins sutarties šalių laisvės principo įgyvendinimą, taip pat bus
palengvintas hipotekos ir įkeitimo sandorių sudarymas, nes susitarimas dėl
hipotekos (įkeitimo) galės būti įtrauktas į sutartį, iš kurios kyla pagrindinė
prievolė. Tai ypač aktualu kilnojamojo turto įkeitimo sandorių, kurie galės bus
sudaromi paprasta rašytine forma, atveju.
Reikėtų pažymėti, kad pagal dabartinį
teisinį reglamentavimą nėra galimybės įkeisti visą įmonę kaip teisių ir pareigų
objektą, nors CK atskirai reglamentuoja įmonės pirkimo-pardavimo bei įmonės
nuomos sandorius. Tai laikytina šiuolaikinės įkeitimo teisės trūkumu, trukdančiu
lanksčiam instituto taikymui verslo santykiuose. Atsižvelgiant į tai, reformą
įgyvendinančiuose įstatymų projektuose iš nekilnojamųjų daiktų, kurie įkeičiami
sudarant hipotekos sandorį, išskiriamos įmonės kaip hipotekos objektai.
Įstatymų projektuose pakoreguotos prekių
(universalųjį) įkeitimą reglamentuojančios nuostatos, t.y.
sudaromos galimybės įkeisti ne tik apyvartoje esančia prekių atsargas, bet ir
bet kokį turtinį kompleksą, sudarytą iš kilnojamojo turto, kurio sudėtis ir forma
nuolat kinta, įskaitant prekių atsargas, įrenginius, reikalavimo teises ir pan. Be to, ištaisomi ir kiti prekių atsargų įkeitimą
reglamentuojančių nuostatų trūkumai (pvz. formuluotė
vykdant steigimo dokumentuose nustatytą veiklą pakeičiama į tinkamesnę
vykdant įprastą komercinę veiklą ir kt.).
Įgyvendinus reformą bus pakeičiama hipotekos
(įkeitimo) sandorių teisinės registracijos reikšmė. Pagal dabartinį teisinį
reguliavimą tiek hipoteka, tiek neposesorinio
kilnojamojo turto įkeitimas galioja tik nuo registracijos hipotekos registre
momento (CK 4.187 str., CK 4.213 str.).
Tačiau CK 1.75 str. 1 d.
numato bendrą taisyklę, jog sandoris šalims galioja nuo sudarymo, o prieš
trečiuosius asmenis gali būti panaudotas tik jį įregistravus. Įstatymų
projektuose ši teisinės registracijos koncepcija pritaikoma ir hipotekos
(įkeitimo) sandoriams bei numatoma bendra taisyklė, kad sutartinė hipoteka
šalims galioja nuo sandorio sudarymo momento, tačiau prieš sąžiningus
trečiuosius asmenis hipotekos (įkeitimo) sandoris gali būti panaudotas tik tuo
atveju, jeigu hipoteka įstatymų nustatyta tvarka įregistruota hipotekos
registre. Tai sudaro prielaidas didesnei sąžiningų trečiųjų asmenų teisių
apsaugai.
Svarbu pažymėti, kad įgyvendinus siūlomą
reformą, bus patobulintas ir išieškojimo iš įkeisto turto procesas jame
nebedalyvaus teismai. Numatoma skolos išieškojimą vykdyti ne per teismą, o
kreipiantis į notarą, įtvirtinant vykdomųjų įrašų institutą, kuris šiandien yra
numatytas Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme. Taip pat atsiras galimybė
išieškojimo procedūros metu perleisti nekilnojamąjį turtą kreditoriaus
nuosavybėn sudarant notarinį sandorį. Tokiu būdu supaprastinus išieškojimo
procesą, bus užtikrinamas kreditoriaus ir skolininko interesų balansas,
išieškojimo iš įkeisto turto procedūra taps spartesnė ir paprastesnė, bus
sumažintas teismų darbo krūvis ir sutaupytos valstybės lėšos.
Be to, reformą įgyvendinančių teisės aktų
projektuose numatytos taisyklės, užtikrinančios geresnį skolininko ir
kreditoriaus teisių balansą, įtvirtinamos papildomos skolininko (įkaito davėjo)
teisės ir garantijos, numatoma skolininko teisė reikalauti, kad kreditorius
atlygintų jo nuostolius, patirtus dėl to, kad kreditorius neteisėtai vykdė
išieškojimą, neteisėtai administravo ar priverstinai pardavė turtą. Siekiant
užtikrinti skolininko teisių apsaugą įtvirtinamas reikalavimas išieškojimą
vykdyti kuo ekonomiškesniu skolininkui būdu bei draudimas praturtėti skolininko
sąskaita.
Kartu su įstatymo
projektu Nr. XIP-720 buvo apsvarstyti susiję įstatymų
projektai:
- Civilinio
proceso kodekso 542, 543, 544, 545, 551, 554, 566, 744, 745, 746, 747
straipsnių pakeitimo ir papildymo bei 546, 547, 548, 549, 550, 552, 553, 555,
556, 557, 558, 559, 560, 561, 562, 563, 564, 565, 567, 568, 569 straipsnių
pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIP-721;
- Valstybinio socialinio
draudimo įstatymo 36 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-722;
- Teismų įstatymo 14, 15, 34,
103 straipsnių pakeitimo ir 16, 17, 58 straipsnių pripažinimo netekusiais
galios įstatymo projektas Nr. XIP-723;
- Turto arešto aktų registro
įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-724;
- Prekybinės laivybos įstatymo
78, 79, 80, 81, 83 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-725;
- Notariato įstatymo 26, 43, 46
straipsnių pakeitimo ir papildymo bei Įstatymo papildymo 49(1) straipsniu
įstatymo projektas Nr. XIP-726;
- Mokesčių administravimo
įstatymo 103, 106 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-727;
- Įmonių restruktūrizavimo
įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-728;
- Įmonių bankroto įstatymo 2,
33 straipsnių pakeitimo įstatymo
projektas Nr. XIP-729;
- Hipotekos registro steigimo
įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-730.
Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro padėjėja Iveta Slaboševičiūtė,
tel. (85) 239 6795
