2011 m. gruodžio 16 d. pranešimas
VIR
Gruodžio 16 d. Teisės ir teisėtvarkos komitete
įvyko posėdis, skirtas Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimams prieš
Lietuvos Respubliką, jų vykdymo problematikai ir kitiems susijusiems klausimams
aptarti. Posėdyje dalyvavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovė EŽTT Elvyra
Baltutytė, Respublikos Prezidento kanceliarijos, Ministro Pirmininko tarnybos, Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo, Seimo
kontrolierių įstaigos, Generalinės prokuratūros, Teisingumo ministerijos,
Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos, Policijos departamento prie
Vidaus reikalų ministerijos, Nacionalinės teismų administracijos, kitų
institucijų atstovai.
Vyriausybės atstovė EŽTT posėdžio dalyvius
informavo apie tai, kad šį pusmetį yra nemažai
EŽTT atmestų skundų prieš Lietuvą. Pavyzdžiui, byloje Borisov prieš Lietuvą EŽTT, atsižvelgdamas į
tai, jog pareiškėjo teisinės padėties netikrumo klausimas dėl jam gresiančio
išsiuntimo iš Lietuvos yra išspręstas, konstatavo, kad buvo atitaisytas
pareiškėjo padėties netikrumas, dėl kurio jis skundėsi pagal Konvencijos 8
straipsnį (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą). Byloje Jelcovas prieš Lietuvą EŽTT daugelį pareiškėjo
skundų atmetė kaip nepriimtinus, tačiau pripažino Lietuvą pažeidus Konvencijos
6 straipsnį (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą) dėl to, kad nebuvo užtikrintas
pareiškėjo dalyvavimas jo baudžiamosios bylos nagrinėjime Lietuvos
Aukščiausiajame Teisme, taip pat dėl to, kad kitoje pareiškėjo baudžiamojoje byloje
jam nebuvo užtikrinta teisinė pagalba kasaciniam skundui surašyti. Byloje Loveika prieš Lietuvą pareiškėjo skundai dėl
tariamų pažeidimų pripažinti nepriimtinais. Pagrindinis pareiškėjo
skundas buvo susijęs su jo gydymu Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, į kurią
jis buvo nukreiptas teismo nutartimi. EŽTT
nenustatė, kad gydymas psichiatrijos ligoninėje buvo toks, kad būtų
žeminamas pareiškėjo orumas.
Posėdžio metu Vyriausybės atstovė EŽTT taip
pat pateikė informaciją apie EŽTT priimtus sprendimus bylose prieš Lietuvą ir
naujas perduotas bylas. Be kita ko buvo aptarti perduoti skundai dėl galimų
pažeidimų teisės į gyvybę ir teisės į sveiką aplinką.
Vyriausybei perduotame Venatos Banel pareiškime prieš Lietuvą, pareiškėja, remdamasi
Konvencijos 2 (teisė į gyvybę) ir 1 (pareiga gerbti žmogaus teises)
straipsniais, teigia, kad už įvykį, sukėlusį jos keturiolikmečio sūnaus žūtį,
atsakinga valstybė. Šioje byloje EŽTT spręs, ar valstybė atliko Konvencijos 2
straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą ir ėmėsi pakankamų pozityvių veiksmų,
kad būtų išvengta avarinės būklės statinių padarytos žalos ir berniuko mirties.
Taip pat EŽTT vertins, ar buvo užtikrintas tinkamas ir veiksmingas įvykio
ištyrimas, kaip to reikalauja Konvencijos 2 straipsnio procesinis aspektas.
Šiuo požiūriu EŽTT atkreipė dėmesį, kad ikiteisminį tyrimą, taip ir nenustačius
atsakingų už įvykį asmenų, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui,
buvo atsisakyta atnaujinti.
Vytauto Jakimčiko pareiškime prieš Lietuvą pareiškėjas
skundžiasi, kad valstybė pažeidė Konvenciją, suteikdama leidimą privačiai
įmonei pastatyti katilinę prie daugiabučio gyvenamojo namo bei šildymui naudoti
nuodingąją medžiagą skalūnų alyvą. Šioje byloje EŽTT spręs, ar pareiškėjas
patyrė žalą, dėl kurios valstybei gali kilti pozityvios pareigos pagal
Konvencijos 8 straipsnį, numatantį teisę į privatų gyvenimą bei būsto
neliečiamumą. EŽTT vertins, ar valstybė šiuo požiūriu užtikrino teisingą
pusiausvyrą tarp pareiškėjo individualių interesų ir visuomenės interesų kaip
to reikalaujama pagal Konvencijos 8 straipsnio 2 dalį, bei, ar sprendimų dėl
leidimo statyti katilinę priėmimo procesas buvo teisingas ir buvo užtikrinta
tinkama pagarba pareiškėjo interesams.
Šio posėdžio metu taip pat buvo analizuojami
EŽTK įgyvendinimo probleminiai aspektai Lietuvoje, Lietuvos vidaus teisinės gynybos priemonių,
Lietuvos teisės aktų projektų atitikties EŽTK vertinimo, EŽTT sprendimų prieš
Lietuvą vykdymo, EŽTT praktikos žinomumo
ir kiti klausimai. Posėdžio metu buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad pagrindinis
prioritetas šioje srityje yra nacionalinės teisės ir praktikos atitikties EŽTK
užtikrinimas. To siekiama įgyvendinant įvairias tobulinimo priemones.
Pavyzdžiui, siekiant tobulinti EŽTT sprendimų prieš Lietuvą vykdymą
pastebėtina, kad vykdant EŽTT sprendimus, svarbų vaidmenį vaidina ne tik įstatymų
leidėjas, bet ir teismai, formuodami EŽTK atitinkančią praktiką ir atskirais
atvejais užpildydami teisinio reguliavimo spragas. Iš Lietuvos teismų praktikos
matyti, kad įstatymų leidėjui nepakeitus nacionalinio teisinio reguliavimo, dėl
kurio ydingumo byloje prieš Lietuvą buvo konstatuotas EŽTK pažeidimas, šį
trūkumą geba kompensuoti nacionaliniai teismai, tiesiogiai taikydami
atitinkamus EŽTT sprendimus ir taip užtikrindami EŽTT sprendimų įgyvendinimą.
Posėdžio metu buvo pažymėta EŽTT praktikos,
procedūrų ir priimtinumo kriterijų
žinomumo potencialiems EŽTT
pareiškėjams svarba. Vyriausybės atstovė EŽTT posėdžio dalyvius informavo, kad
atsižvelgiant į tai, artimiausiu metu planuojama Valstybės žiniose oficialiai
paskelbti konsoliduotą EŽTK tekstą lietuvių kalba, kuriame būtų pašalinti
ankstesnių vertimų netikslumai, patvirtintas vertimo autentiškumas. Be to,
siekiant kuo platesnės ir išsamesnės informacijos apie procesą EŽTT ir peticijų
priimtinumo kriterijus sklaidos, buvo išverstas Praktinis priimtinumo kriterijų
vadovas, kurį planuojama paskelbti Teisingumo ministerijos tinklalapyje.
Teisės
ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Rita Varanauskienė
tel.
(85) 239 65
