Renginiai 

Seime pristatoma dailininko H. Cipario kūrybos paroda „Gyvenimo išgyvenimai“

2011 m. gruodžio 19 d. pranešimas VIR  

Gruodžio 21 d. 14 val. Seimo parodų galerijoje bus pristatyta dailininko Henriko Cipario kūrybos paroda „Gyvenimo išgyvenimai“. Parodą pristatys Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Jurgis Razma.

Henrikas Ciparis (g. 1941 m.) nuo 1971-ųjų – Lietuvos dailininkų sąjungos narys, nuo 1973-ųjų – Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro dailininkas, nuo 1983-ųjų – Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vyriausiasis dailininkas. 1976–1982 Lietuvos valstybinio dailės instituto (Vilniaus dailės akademija) scenografijos studijos vadovas.

Dailininkas daugiau nei tris dešimtmečius apipavidalino beveik visus Lietuvoje vykusius renginius: koncertus, suvažiavimus, minėjimus, konferencijas, ceremonialus, kongresus, susitikimus, jubiliejus, šventes, vakarus – iš viso virš 330 renginių.

Svarbesni apipavidalinti renginiai – koncertas Vilniaus 650 metų jubiliejui, Vilniaus universiteto 400 metų šventė „Salve, Alma Mater“, 1980 m. ir 1985 m. Respublikinės Dainų šventės eitynių kolona ir Šokių diena, Lietuvos kultūros dienų baigiamasis koncertas Visasąjunginėje liaudies ūkio pasiekimų parodoje Maskvoje, Lietuvos meno meistrų koncertas Maskvos Didžiajame teatre, Steigiamasis Lietuvos Sąjūdžio suvažiavimas, daugelis Lietuvos Valstybės atkūrimo dienos Vasario 16-osios ir Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos Kovo 11-osios minėjimų.

H. Ciparis sukūrė tapybos darbų ciklą „Lietuvos kančia“, kuriame atsispindi sovietinio režimo vykdytos represijos, trėmimai, tautos kova dėl nepriklausomybės atgavimo, 1991 m. sausio 13-osios ir Medininkų aukos. Ciklas „Requiem“, skirtas totalitarinių režimų ir karo nusikaltimų aukų atminimui. Tapybos ciklai „Gyvenimo kelias“ ir „Gyvenimo išgyvenimai“ – tai pamąstymai apie žmogaus nueitą kelią nuo atėjimo į šį pasaulį, jo patirtus išgyvenimus iki išėjimo iš šio pasaulio. Sukurta ir daugybė kitų darbų.

Dailininkas daug dirbo grafikos srityje. Iliustravo literatūros kūrinius, kūrė kino filmų reklamas, teatrinius plakatus, spektaklių programas, kvietimus, leidinių viršelius, vokus, antspaudus, operos ir baleto teatro logotipą, ženklą ir vėliavą, dainų švenčių skareles, fakelus, įžymių žmonių portretus. Surengė fotografijų parodą apie 1991 metų tragiškus įvykius Vilniuje „Sausio 13“.

H. Ciparis dalyvavo 17 grupių kūrybos parodų, kurios vyko Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Vokietijoje, Rusijoje. Yra surengęs 32 autorines tapybos darbų parodas daugelyje Lietuvos miestų, Baltarusijoje, Švedijoje.

Dailininko kūrinių yra Vokietijoje, Norvegijoje, Švedijoje, Austrijoje, Rusijoje, Baltarusijoje.

Padovanota apie 1000 kūrybos darbų: tapybos, scenografijos projektų, maketų, kostiumų eskizų, teatrinių kostiumų,  rekvizito, programėlių, plakatų, nuotraukų, laiškų, Juozo Grušo memorialiniam muziejui, Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejui, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejui, Lietuvos cirko muziejui ir kt.

Nacionaliniame operos ir baleto teatre ir užsienyje dailininkas surengė 27 tapybos darbų parodas, kuriose dalyvavo apie 50 Lietuvos ir užsienio dailininkų. Parengė 19 labdaros koncertų.                

Aktyviai dalyvavo Sąjūdžio veikloje, buvo Operos ir baleto teatro Sąjūdžio tarybos pirmininkas. Niekada jokiai partijai nepriklausė. Su šeima stovėjo Baltijos kelyje, tragiškomis sausio dienomis budėjo prie Aukščiausiosios Tarybos, 1991 m. sausio 13-ąją naktį su šeima gynė televizijos bokštą.  

Per 35 savo kūrybinio darbo metus sukūrė scenografiją ir kostiumus 60 spektaklių Klaipėdos dramos, Klaipėdos valstybiniame muzikiniame, Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto, Lietuvos nacionaliniame dramos ir Lietuvos rusų dramos teatruose. Dailininkas yra bendradarbiavęs ir su Vokietijos bei Rusijos teatrų režisieriais.

Svarbesni sukurti spektakliai – Vaižganto „Nebylys“, J. Grušo „Barbora Radvilaitė“, V. Klovos „Ave, vita“ naujųjų operos ir baleto teatro rūmų atidarymui, G. Verdi „Traviata“, L. Minkaus „Don Kichotas“, A. Glazunovo „Raimonda“, J. Karnavičiaus „Gražina“, V. Bellini „Norma“, Ch. Gounod „Faustas“, I. Stravinskio „Edipas Karalius“, G. Bizet „Carmen“ it kt.

H. Ciparis kostiumų projektus kūrė ne tik spektakliams. Jo sukurti istoriniai kostiumai Klaipėdos universiteto Menų fakulteto istorinių šokių kolektyvui „Saltanda“, Kauno žemės ūkio statybos projektavimo instituto liaudies šokių kolektyvui „Rasa“, Plungės kultūros centro šokių ir dainų ansambliui „Suvartukas“, Vilniaus universiteto dainų ir šokių ansambliui, mitologiniai kostiumai Nidos kultūros namų Jūros šventei, Panevėžio šokių kolektyvui, M. K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus moksleiviams, operos ir baleto teatro moterų chorui, baleto artistų konkursams ir koncertams.

Parodų galerijos lankytojai kviečiami apžiūrėti Henriko Cipario kūrybos parodą atvirų durų valandų metu gruodžio 23 d. nuo 11 iki 15 val. 

Lina Žilytė, tel. (8 5) 239 6201

Ryšių su visuomene skyrius