2011 m. kovo 14 d. pranešimas VIR
Lietuvos
Respublikos Seimo Žmogaus teisių komitetas,
vadovaudamasis visuotinai pripažintais
tarptautinės teisės principais ir normomis, kaip įpareigoja Lietuvos
Respublikos Konstitucijos 135 straipsnio pirmoji dalis, tai yra pagarbos valstybių suverenitetui ir teritorijos vientisumui,
laisvam tautų apsisprendimui ir žmogaus teisėms bei pagrindinėms laisvėms
principais;
pripažindamas Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių
pakto 1 straipsnyje, Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių
pakto 1 straipsnyje bei 1970 m. spalio 24 d. Jungtinių Tautų Generalinės
Asamblėjos deklaracijoje dėl tarptautinės teisės principų, susijusių su
draugiškais valstybių santykiais ir bendradarbiavimu pagal Jungtinių Tautų
Chartiją, įtvirtintą visų tautų laisvo apsisprendimo teisę, kuri leidžia jas be
kišimosi iš svetur nustatyti savo politinį statusą ir pasirinkti ekonominės,
socialinės bei kultūrinės raidos kelią;
pabrėždamas Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 1 ir
2 straipsnių nuostatas, kad visi žmonės gimsta laisvi ir lygūs savo orumu ir
teisėmis ir turi šiomis teisėmis naudotis be jokių skirtumų dėl rasės, odos
spalvos, lyties, kalbos, religijos, politinių ar kitokių įsitikinimų,
nacionalinės ar socialinės kilmės, turtinės, gimimo ar kokios nors kitokios
padėties, įskaitant gyvenamos teritorijos politinį, teisinį ar tarptautinį
statusą;
pritardamas nuosekliai ir nekintančiai Jungtinių Tautų
Generalinės Asamblėjos pozicijai, kad visuotinis visų tautų apsisprendimo
teisės įgyvendinimas yra esminė sąlyga veiksmingai garantuoti žmogaus teises,
kuri pastaraisiais metais buvo išreikšta 2007 m. gruodžio 18 d. rezoliucijoje
Nr. 146(62) ir 2008 m. gruodžio 18 d. rezoliucijoje Nr. 163(63) dėl visuotinio tautų
apisprendimo teisės įgyvendinimo;
smerkdamas jėgos naudojimą siekiant sunaikinti
nepriklausomas valstybes, varžyti tautų apsisprendimo teisę, paneigti
individualias žmogaus teises, vykdyti bet kuriuos kitus sistemingus ir
šiurkščius tautų bei žmogaus teisių pažeidimus;
suvokdamas, kad tokie tautų ir žmogaus teisių
pažeidimai pagal šiuolaikinę tarptautinę teisę negali būti laikomi kurios nors
vienos šalies vidaus reikalu;
gerbdamas Kinijos ir Tibeto tautas, jų tūkstantmetę
istoriją bei kultūrą;
matydamas skausmingus Baltijos valstybių ir tautų bei
Tibeto istorijos panašumus;
prisimindamas, kad 1949 metais Kinijos Liaudies
Respublika užėmė Tibetą bei 1951 metais aneksavo jo teritoriją, primesdama 17
punktų susitarimą dėl taikaus Tibeto išvadavimo, ir nuo tada Tibeto tauta
neteko galimybės laisvai gyventi savoje valstybėje, Tibete yra paminamos prigimtinės žmogaus
teisės į gyvybę, laisvę, apsaugą nuo kankinimų, tikėjimo, saviraiškos ir
asociacijų laisvės;
atsižvelgdamas į tai, kad pagrindinių žmogaus teisių ir
laisvių pažeidimus Tibete šalinti ragino Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja
rezoliucijose Nr. 1353(XIV), Nr. 1723(XVI) ir Nr. 2079(XX) dėl Tibeto, Europos
Parlamentas daugiau kaip 30 įvairių rezoliucijų, taip pat kitų tarptautinių
tarpvyriausybinių ir nevyriausybinių organizacijų institucijos, Jungtinių
Amerikos Valstijų, Vokietijos, Australijos, Belgijos, Nyderlandų, Airijos,
Vengrijos, Čekijos, Liuksemburgo, Lichtenšteino bei kitų šalių nacionaliniai
parlamentai;
pažymėdamas, kad 1959 m. kovo 10 d. sukilimas, 2008 ir
2012 metų tibetiečių protestai primena, jog nepaisant represijų Tibeto tauta
nesusitaikė su prievartiniu jos teisių varžymu, o Tibeto problemos sprendimas
ir žmogaus teisių užtikrinimas Tibete įmanomas tik paisant Tibeto tautos teisių;
įvertindamas Tibeto ministro pirmininko išeivijoje dr. Lobsang Sangay kreipimąsi minint
Tibeto nacionalinio sukilimo 53-ąsias metines, kuriame padėtis Tibete
apibūdinama kaip kritinė,
vertina Jo Šventenybės XIV-ojo
Dalai Lamos ir Tibeto vyriausybės tremtyje pastangas siekti Tibetui ir Kinijai
priimtino bei jų interesus atitinkančio Tibeto problemos sprendimo taikiomis
derybomis ir nekeliant išankstinių sąlygų;
ragina Kinijos Liaudies Respublikos vadovus ir
Tibeto vyriausybę tremtyje pradėti nuoširdų dialogą dėl Tibeto ateities ir
siekti visų ginčijamų klausimų sprendimo, atitinkančio tarptautinės teisės
normas, tautų ir žmogaus teisių užtikrinimo interesus;
siūlo Lietuvos Respublikos Vyriausybei skatinti
tokiais principais grindžiamą Kinijos ir Tibeto atstovų dialogą, telkti jam
paramą Europos Sąjungos lygiu bei
kitose tarptautinėse organizacijose, prisidedančiose prie taikos ir saugumo,
pagarbos žmogaus teisėms ir laisvėms stiprinimo pasaulyje.
Seimo Žmogaus teisių komitetas
