2011 m. kovo 21 d. pranešimas VIR
Kovo 21 d.
Žmogaus teisių komitetas posėdyje, dalyvaujant teisingumo viceministrui Tomui
Vaitkevičiui ir Vyriausybės atstovei Europos Žmogaus Teisių Teisme Elvyrai
Baltutytei, svarstė klausimą dėl Europos Žmogaus Teisių Teismo ateities.
Europos
Žmogaus Teisių Teismas (toliau Teismas) pagrindinis Europos žmogaus teisių
konvencijoje ir jos papildomuose protokoluose (toliau Konvencija) nustatytų
teisių ir laisvių įgyvendinimo garantas.
Teismas nagrinėja skundus fizinių asmenų, asmenų grupių bei nevyriausybinių
organizacijų, teigiančių, kad pažeistos jų teisės ar laisvės, įtvirtintos Konvencijoje.
Tam, kad skundas būtų nagrinėjamas, pareiškėjas turi būti išnaudojęs visas
teisminės gynybos priemones savo valstybėje. Teisme yra tiek teisėjų, kiek ir
valstybių Konvencijos dalyvių (aukštųjų susitariančių šalių). Tačiau teisėjai
dirba savo vardu, jie savo šaliai neatstovauja, savo veikloje teisėjai yra
nepriklausomi ir nešališki. Šio teismo jurisdikcija yra privaloma visoms
Konvencijos šalims.
Valstybės,
Europos Tarybos narės, pastaruoju metu intensyviai diskutuoja dėl Europos
Žmogaus Teisių Teismo ateities. Išaugęs skundų skaičius bei platėjantis
individualiuose skunduose keliamų problemų ratas nulemia nepakeliamai didelį Teismo
darbo krūvį. Šios problemos trukdo
užtikrinti sklandų žmogaus teisių gynimo
mechanizmo veikimą. Atsižvelgiant į kilusias problemas, aukščiausiojo lygio konferencijose
dėl Europos Žmogaus Teisių Teismo ateities (2010 m. Interlakene
ir 2011 m. Izmyre) buvo priimtos Interlakeno
ir Izmyro deklaracijos, numatančios ilgalaikio
Konvencijos sistemos veiksmingumo gaires.
Deklaracijose,
įvertinus išskirtinį Teismo indėlį į žmogaus teisių apsaugą Europoje,
įvardintos būtinos priemonės tam, kad būtų pasiekta pusiausvyra tarp Teismo
priimtų sprendimų ir gautų pareiškimų skaičiaus, bylos būtų išnagrinėjamos per
pagrįstą laiką ir būtų užtikrinamas visiškas Teismo sprendimų vykdymas.
Deklaracijose pabrėžta Konvencijos dalyvių pareiga užtikrinti Konvencijos
taikymą.
2012 m. balandžio
mėn. Braitone įvyks aukščiausiojo lygio konferencija, kurioje rengiamasi priimti
Braitono deklaraciją. Braitono deklaracijos projekte akcentuojama Konvencijos
įgyvendinimo nacionaliniu lygmeniu svarba ir šalys raginamos imtis atitinkamų
priemonių. Tarp šių priemonių įvardinta ir nacionalinės žmogaus teisių
institucijos steigimo būtinybė. Siekiant padėti Konvencijoms dalyvėms gerinti
Konvencijos įgyvendinimą, siūloma įtvirtinti patariamosios nuomonės prašymą,
kurį valstybė dalyvė galėtų pateikti Teismui. Taip pat aptariama galimybė įtvirtinti
elektroninės peticijos teisę.
Žmogaus teisių
komitete palankiai įvertintas siekis užtikrinti pusiausvyrą tarp Teismo priimtų
sprendimų ir gautų pareiškimų skaičiaus bei bylų išnagrinėjamą per pagrįstą
laiką. Tačiau išreikštas susirūpinimas dėl Didžiosios Britanijos Vyriausybės
siūlymo trumpinti bylos priėmimo terminą. Šiuo metu Teismas priima nagrinėti
bylą ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo tos dienos, kai buvo priimtas
galutinis sprendimas pačioje valstybėje. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu
Konvencijos dalyvės išsako nuomonę Europos Tarybos Ministrų Komitete dėl
Braitono deklaracijos projekto, Žmogaus teisių komiteto nariai šiuo klausimu
pasisakys rytoj Teisingumo ministerijoje organizuojamoje apskrito stalo
diskusijoje.
Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja Eglė Gibavičiūtė
tel. (8 5) 239 6809, el.p. [email protected]
