2012 m. kovo 27 d. pranešimas VIR
Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Arminas Lydeka pakvietė Tautinių bendrijų tarybą (toliau Taryba) surengti išvažiuojamąjį posėdį Seime. Toks posėdis buvo surengtas kovo 26 d. Posėdžiaujant Tarybai dalyvavo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Arminas Lydeka, komiteto narės Dalia Kuodytė ir Ona Valiukevičiūtė, Ministro Pirmininko tarnybos ir Kultūros ministerijos atstovai. Šiuo metu Tarybą sudaro 28 nariai, atstovaujantys 20 Lietuvos tautinių bendrijų.
Posėdyje, kuriam pirmininkavo Tarybos pirmininkas Mahiras Hamzajevas, buvo aptartos Lietuvos tautinių santykių teisės reguliavimo aktualijos, išsakytos nuomonės dėl parengtos ir numatytos tobulinti Tautinių mažumų įstatymo koncepcijos, aptartas Lietuvos tautinių bendrijų dienos, kaip atmintinos, reglamentavimas įstatymu.
Šiuo metu Lietuvos Respublikoje nėra specialaus įstatymo, nustatančio asmenų, priklausančių tautinėms mažumoms, teisių ir laisvių apsaugą. Iki Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo priimtas Tautinių mažumų įstatymas, kuris buvo laikinai pratęstas, nustojo galioti 2010 m. sausio 1 d.
2011 metais tarpinstitucinės darbo grupės parengta Tautinių mažumų įstatymo koncepcija Vyriausybėje nebuvo tvirtinama, darbo grupės darbas yra pratęstas. Posėdyje buvo diskutuojama, kodėl galutinai neapsisprendžiama dėl koncepcijos ir ar reikalingas specialus įstatymas tautinių mažumų teisėms reglamentuoti.
Lietuvos Respublika yra ratifikavusi svarbiausias tarptautines sutartis, taip pat ir Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją (toliau Konvencija). Konvencijos nuostatos yra tapusios sudėtine Lietuvos teisinės sistemos dalimi: asmenų, priklausančių tautinėms mažumoms, teisės yra užtikrinamos remiantis Konstitucija, Lygių galimybių, Švietimo, Nacionalinio saugumo pagrindų, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos, kitais Lietuvos Respublikos įstatymais.
Dėl specialaus Tautinių mažumų įstatymo poreikio nuomonės išsiskyrė. Vienas lenkų bendruomenės atstovas pasisakė už tai, kad Konvencijos nuostatos būtų įgyvendinamos per kitus bendruosius įstatymus, o specialus tautinių mažumų įstatymas izoliuotų tautines mažumas. Tačiau kitas lenkų bendruomenės atstovas sakė, kad Tautinių mažumų įstatymas yra reikalingas. Šiuo klausimu Tarybos atstovų požiūriai išsiskyrė, tačiau buvo pasisakyta už tai, kad Taryba aktyviau turi būti įtraukta sprendžiant strateginius tautybių politikos klausimus, o visi šių klausimų aptarimai turi būti atviri Tarybos nariams.
Posėdyje taip pat kalbėta apie Atmintinų dienų įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siekiama įprasminti Lietuvos tautinių bendrijų indėlį į Lietuvos valstybingumo kūrimo procesą. Priėmus įstatymą būtų įtvirtintas Lietuvos tautinių bendrijų dienos, kaip atmintinos, paminėjimas.
Tautinių bendrijų dieną kaip atmintiną įprasminti pasirinkta sausio 25 d. Būtent šią dieną 1323 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas išsiuntė žinią Liubeko, Zundo, Bremeno, Magdeburgo, Kelno ir kitų miestų piliečiams, įvairių profesijų ir amatų atstovams, kviesdamas juos atvykti į Lietuvą ir apsigyventi. Jiems buvo pažadėta sudaryti kuo palankiausias gyvenimo ir darbo sąlygas. Šis laiškas simbolizuoja tolerancijos, draugiško įvairių tautų sugyvenimo dvasią Lietuvoje per daugelį amžių.
Toks A. Lydekos parengtas projektas užregistruotas Seime ir komiteto pasiūlytas svarstyti 2012 m. pavasario sesijoje.
Eglė Gibavičiūtė,
Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja (tel. (8 5) 239 6809, el. p. [email protected])
