2012 m. kovo 28 d. pranešimas VIR
Kovo 28 d. Žmogaus teisių komitetas
posėdyje apsvarstė Europos Komisijos pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos
reglamento dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo
tokių duomenų judėjimo (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (KOM(2012)
11) ir pasiūlymo dėl Europos Parlamento
ir Tarybos direktyvos dėl fizinių asmenų apsaugos kompetentingoms institucijoms
tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, nustatymo ar
traukimo baudžiamojon atsakomybėn už jas arba baudžiamųjų sankcijų vykdymo
tikslais ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (KOM(2012) 10) atitiktį subsidiarumo principui ir pirmines Lietuvos Respublikos
pozicijas. Šiuo dokumentų paketu siūloma keisti 1995 m. spalio 24 d. Europos
Parlamento ir Tarybos direktyvą (95/46/EB) dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų
judėjimo.
Nuo 1995 m., kai buvo priimta dabartinė ES duomenų
apsaugos teisinė sistema, dėl sparčios technologinės ir verslo plėtros kilo
naujų asmens duomenų apsaugos uždavinių. Labai išaugo keitimosi duomenimis ir
jų rinkimo mastas. Technologijos leidžia privačioms įmonėms ir valdžios
institucijoms vykdant savo veiklą
dideliu mastu naudotis asmens duomenimis. Fiziniai asmenys vis dažniau
viešina asmeninę informaciją, prie kurios suteikia prieigą pasauliniame tinkle,
nesuvokdami visų grėsmių.
Pasitikėjimo internetine aplinka stiprinimas yra
ekonomikos augimo pagrindas. Nepasitikintys vartotojai dvejoja pirkti internetu
ir naudotis naujomis paslaugomis. Jei ši
nepakankamo pasitikėjo problema nebus išspręsta, toliau lėtės inovatyvaus
naudojimosi naujomis technologijomis tendencijos, bus stabdomas ekonomikos
augimas ir užkertamas kelias viešajam sektoriui pasinaudoti galima paslaugų
skaitmeninimo nauda.
Teisė į asmens duomenų apsaugą
įtvirtinta Pagrindinių teisių chartijos 8 straipsnyje, Sutarties dėl
Europos Sąjungos veikimo 16 straipsnyje ir Europos Žmogaus teisių ir
laisvių konvencijos 8 straipsnyje.
Šia ES duomenų apsaugos reforma siekiama trijų pagrindinių
tikslų: gerinti
duomenų apsaugos vidaus rinkos aspektą, mažinant skirtumus, didinant nuoseklumą
ir paprastinant reguliavimo aplinką ir taip panaikinant nereikalingas sąnaudas
ir sumažinant administracinę naštą; didinti pagrindinės teisės į duomenų
apsaugą veiksmingumą ir sudaryti sąlygas fiziniams asmenims kontroliuoti savo
duomenis; didinti ES duomenų apsaugos reglamentavimo pagrindų darną, įskaitant
policijos bendradarbiavimo ir teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose
sritį, visiškai atsižvelgiant į įsigaliojusią Lisabonos sutartį.
Dabartinėmis aplinkybėmis
valstybės narės pačios negali sumažinti
esamų problemų. Visų pirma tai susiję su problemomis, kylančiomis dėl
nacionalinės teisės aktų, kuriais įgyvendinama ES duomenų apsaugos reguliavimo
sistema, skirtumų. Nors valstybės narės galėtų vykdyti politiką, kuria
užtikrintų, kad teisė į asmens duomenų apsaugą nebūtų pažeidžiama, tačiau
neturint bendrų ES taisyklių, apsauga nebūtų vienoda ir būtų ribojamas
tarpvalstybinis asmens duomenų judėjimas.
Komitetas, susipažinęs su
pateiktais pasiūlymais, nusprendė, kad pasiūlymai neprieštarauja subsidiarumo principui ir iš esmės pritarė Valstybinės
duomenų apsaugos inspekcijos pateiktoms pirminėms pozicijoms.
Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja Rūta Ragaliauskienė
tel.
(8 5) 239 6821, el. p. [email protected]
