2012 m. balandžio 12 d.
pranešimas VIR
Šiandien Seimas priėmė
Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo pakeitimus (projektas Nr. XP-1041(5).
Priimtu Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų
savininkų bendrijų įstatymu pirmiausia siekiama išplėsti įstatymo taikymo sritį
ir reglamentuoti ne tik daugiabučių gyvenamųjų namų, t. y. butų ir kitų patalpų
savininkų, bet ir kitos paskirties pastatų asmeninio naudojimo, rekreacinės,
kūrybos ar ūkinės paskirties pastatų, taip pat vienbučių ir dviejų butų
gyvenamųjų namų savininkų bendrijų steigimą, šių bendrijų valdymą, veiklą,
reorganizavimą ir likvidavimą.
Viena esminių šio įstatymo naujovių įtvirtinama nuostata, kad visų butų ir kitų patalpų (pastatų)
savininkų pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų
valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, ir kurios yra nustatytos
Civiliniame kodekse, šiame ir kituose įstatymuose, yra lygios neatsižvelgiant į
tai, ar butų ir kitų patalpų
(pastatų) savininkai priklauso bendrijai, ar ne. Visi butų ir kitų patalpų
(pastatų) savininkai turi teisę įstoti į bendriją, būti jos nariu ir įgyvendinti
papildomas iš narystės bendrijoje kylančias teises. Be to, butų ir kitų patalpų
(pastatų) savininkas negali būti pašalintas iš bendrijos prieš jo valią.
Taip pat įstatyme įtvirtinama, kad bendriją gali steigti tik tie butų
ir kitų patalpų arba kitos paskirties pastatų savininkai, kurie yra bendrosios
dalinės nuosavybės teisės objektų savininkai, t. y. tik tie, kurie iš tikrųjų
turi kažką bendro, t. y. pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektus, tokius
kaip žemės sklypas, vietiniai inžineriniai tinklai ir kiti bendrosios dalinės
nuosavybės teisės objektai, kurie visi yra išdėstyti priimtame įstatyme.
Atsižvelgiant į šiuo metu egzistuojančią situaciją ir veikiančias itin
dideles bendrijas, kurios apima kelis, o kartais net keliolika daugiabučių
namų, kurie neturi jokių bendrojo naudojimo objektų, ir siekiant palengvinti
tokių bendrijų valdymą ir sprendimų priėmimą, įstatyme įtvirtinamas įgaliotinių
susirinkimo institutas bendrijos nariams suteikiama teisė išsirinkti savo
pastato ar jo dalies (paprastai pastato laiptinės ar pastato bloko) atstovus
įgaliotinius, kurie prireikus ir šio įstatymo nustatyta tvarka gali pakeisti
bendrijos narių visuotinį susirinkimą ir jų atstovaujamųjų narių vardu spręsti
visus ar dalį jų kompetencijai priskirtų klausimų bendrijos veiklos ir valdymo
klausimais. Svarbu paminėti, kad šie įgaliotiniai neturės laisvo mandato, t. y.
kiekvienu konkrečiu klausimu turės atsiklausti jų atstovaujamųjų nuomonės ir, balsuodami
įgaliotinių susirinkime, turės vadovautis daugumos jų atstovaujamųjų bendrijos
narių nuomone.
Priimtas įstatymas numato keletą naujovių bendrijos valdymo organų
rinkimo tvarkoje: bendrijos steigėjams paliekama teisė apsispręsti, kokius
bendrijos valdymo organus rinkti, vis dėlto nustatoma, kad bendrijos pirmininku
(vienasmenis valdymo organas) gali būti tik fizinis asmuo, kuris turi butą ar
kitas patalpas tame daugiabučiame name, kuriame steigiama bendrija. Tačiau
jeigu bendrijos nariai nori bendrijos pirmininku rinkti asmenį iš šalies, t.
y. tokį, kuris neturi buto ar kitos patalpos tame pastate, kurio bendrojo
naudojimo objektams valdyti yra įsteigta bendrija, tada bendrijoje turės būti
sudaromas kolegialus valdymo organas valdyba ir valdybos nariais galės būti
tik fiziniai asmenys, turintys butą ar kitas patalpas tame daugiabučiame name,
kuriame steigiama bendrija.
Be to, priimtas įstatymas numato pareigą savivaldybėms vykdyti
bendrijos valdymo organų veiklos priežiūrą ir kontrolę. Pažymėtina, kad ši savarankiškoji savivaldybių funkcija yra įtvirtinta
galiojančiame Vietos savivaldos įstatyme, tačiau iki šiol nebuvo jokių teisinių
galimybių savivaldybėms bausti savo pareigų nevykdančius ar netinkamai
vykdančius bendrijos valdymo organus. Atsižvelgiant į tai, kartu su Daugiabučių
namų savininkų bendrijų įstatymu šiandien yra priimtos ir Lietuvos Respublikos
administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisų pataisos, kuriomis įtvirtinama
administracinė atsakomybė bendrijos valdymo organų nariams, butų ir kitų
patalpų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotiems asmenims ir bendrojo
naudojimo objektų administratoriams už daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo
naudojimo objektų administravimo pareigų, nustatytų teisės aktuose, nevykdymą.
Šis pažeidimas užtrauks įspėjimą ar baudą nuo 200 iki 1000 Lt.
Priimtas įstatymas bus taikomas iki šio įstatymo įsteigtoms ir
įregistruotoms daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų savininkų
bendrijoms, tačiau šios bendrijos turės per 12 mėnesių nuo šio įstatymo
įsigaliojimo dienos savo įstatus suderinti su šio įstatymo reikalavimais.
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas
Jonas Šimėnas
