2012 m. balandžio 18 d. pranešimas VIR
Balandžio 18 d. Socialinių reikalų ir darbo
komitetas posėdyje svarstė Seimo
nutarimo Dėl valstybės pažangos strategijos Lietuvos pažangos strategija
Lietuva 2030 patvirtinimo projektą Nr. XIP-3889. Komitetas iš esmės pritarė
šiam projektui, atkreipdamas dėmesį, jog darni šeima vienas esminių
elementų, užtikrinančių visuomenės atsparumą ir brandą bei tautos išlikimą,
todėl manytina, kad šeimos institutui
Valstybės pažangos strategijoje turi būti skirtas deramas dėmesys. Be
to, siekiant įgyvendinti Nacionalinio susitarimo dėl šeimai palankios aplinkos
kūrimo, kuris taip pat buvo inicijuotas visuomeninių organizacijų, derintas su
visuomene ir pasirašytas politinių partijų, nuostatas, pasiūlė papildyti
dokumentą, kad kuriant šeimai palankią aplinką būtų plečiama kompleksinių
paslaugų ir infrastruktūros šeimai sistema, užtikrinta šeimos gerovė ir
materialinis saugumas, sudarytos palankios sąlygos šeimos prokreacinės
funkcijos įgyvendinimui, formuojamas teigiamas visuomenės požiūris į šeimą.
Šiam pasiūlymui komitete pritarta bendru sutarimu.
Socialinių reikalų ir darbo komitetas, vietoj
Biudžeto ir finansų komiteto perskirtas pagrindiniu, taip pat apsvarstė
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6, 17 ir 27 straipsnių pakeitimo ir
papildymo bei įstatymo papildymo nauju 17 straipsniu įstatymo projektą Nr.
XIP-3038, kuriuo siūloma įvesti progresinį gyventojų pajamų mokestį ir išplėsti
šio mokesčio bazę. Komitetas nusprendė įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams
patobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoje
pateiktas pastabas, taip pat kreiptis į Seimo valdybą ir siūlyti sudaryti darbo
grupę galimos progresinių mokesčių sistemos Lietuvoje principams nustatyti.
Komitetas, vykdydamas parlamentinę kontrolę,
aptarė Savanoriškos veiklos įstatymo, įsigaliojusio 2011 m. rugpjūčio 1 d.,
įgyvendinimą. Aptarime dalyvavo Socialines apsaugos ir darbo ministerijos,
Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos, Maltos ordino atstovai. Buvo priminta
įstatymo paskirtis, esminės nuostatos ir įgyvendinimo aspektai, taip pat
pateikti siūlymai ateičiai ir savanoriškos veiklos plėtojimo kryptys.
Konstatuota, kad įstatymu savanorišką veiklą plėtojančioms organizacijoms
sudaryta palanki teisinė aplinka, įstatymas padeda kontroliuojančioms
institucijoms kompetentingai komunikuoti su organizacijomis, įstatymo nuostatos
yra pakankamai aiškios, leidžiančios organizacijoms savanorių veiklą
organizuoti atsižvelgiant į veiklos sritį ir ypatumus, taip pat organizacijos
pobūdį ir gerąją praktiką. Įstatymas padeda savanoriams ir savanoriškos veiklos
organizatoriams reguliuoti tarpusavio santykius.
Specialistai siūlo didinti įstatymo žinomumą, pristatyti jį plačiau ir
suprantamai aiškinti jo nuostatas potencialiems savanoriškos veiklos
organizatoriams ir finansuotojams, stiprinti savanoriškos veiklos pripažinimo
aspektus, taip pat su savanorišką veiklą plėtojančiais organizacijų ir
kontroliuojančių institucijų atstovais aptarti Savanoriškos veiklos išlaidų
kompensavimo sąlygų ir tvarkos aprašo taikymą praktikoje ir, esant poreikiui,
aprašą keisti.
Savanorišką veiklą jie siūlo plėtoti taip: informuoti visuomenę ir formuoti
palankų požiūrį į savanorišką veiklą, vykdyti savanorišką veiklą atskirose
viešosios politikos srityse, tinklinti savanorišką
veiklą plėtojančias organizacijas ir gerinti organizacijų darbo su savanoriais
kokybę.
Komiteto nariai domėjosi, kaip įstatymas paskatino savanoriškos veiklos
plitimą, kaip specialiomis programomis yra skatinama savanoriška veikla, ar bus
(ir jei bus kada) parengta tipinė savanoriškos veiklos sutartis, kaip
savanorišką veiklą skatina savivaldybės.
Komiteto nariai ir svečiai pasidžiaugė, kad prieš nepilnus metus priimto ir
įsigaliojusio įstatymo įgyvendinimas startavo sėkmingai, o tai paskatino
savanoriškos veiklos plitimą.
Socialinių reikalų ir darbo komiteto biuro patarėja
Asta Dolmantienė
tel. (85) 239 6822
