2012 m. gegužės 3 d. pranešimas VIR
Gegužės 1 dieną Lietuvos tauta neteko politinio kalinio Viktoro Petkaus. Jis mirė po sunkios ligos, eidamas 84-uosius metus. V. Petkus viena iš ryškiausių XX a. asmenybių, kaip ir Aleksandras Solženicynas, Andrejus Sacharovas, padariusių didžiulę įtaką buvusios SSSR ir daugelio Rytų Europos valstybių demokratijos raidai. Tai vienas iš tų šviesuolių, kurie suiminėjami, kalinami ir kankinami kovojo už tiesos ir laisvės idealus. Jis visada tapatinosi su nepriklausoma Lietuvos valstybe, didžiavosi ja, tikėjo mūsų šalies ateitimi ir labai ją mylėjo.
V. Petkus gimė 1928 m. gegužės 30 d. Raseinių rajone. Būdamas vos šešiolikos, jis suimamas ir sovietinės valdžios nuteisiamas 10 metų kalėti už vadovavimą Raseinių gimnazijos ateitininkų būreliui, patenka į Šiaurės lagerius. Dar nebaigęs atlikti pirmosios bausmės, V. Petkus vėl nuteisiamas. Visų bausmių atlikti netenka. Stalinui mirus, paleidžiamas anksčiau laiko. Grįžęs iš Gulago, baigia vakarinę vidurinę mokyklą. Stoja į Kauno kunigų seminariją, išlaiko stojamuosius egzaminus. Tačiau tuometinė valdžia įstoti neleidžia. V. Petkus mėgina studijuoti lituanistiką Vilniaus universitete, bet 1957 m. gruodį KGB jį susieja su inteligentų byla. V. Petkus suimamas ir teisiamas. Jam skiriama bausmė aštuoneri metai lagerio. Į Vilnių grįžta 1965-ųjų gruodį. Mėgina stoti į universitetą, tačiau sovietinė valdžia ir vėl neleidžia.
1975 m. V. Petkus įsteigia Lietuvos Helsinkio grupę, kuri pradeda naują, viešą pasipriešinimo sovietiniam režimui kovą. Šią grupę sudarė rašytojas Tomas Venclova, kunigas Karolis Garuckas, rašytoja, buvusi Gulago kalinė Ona Lukauskaitė-Poškienė ir fizikas Eitanas Finkelšteinas. 1977-aisiais V. Petkus vėl suimamas ir nuteisiamas trejiems metams kalėjimo, septyneriems metams griežto režimo lagerio ir penkeriems metams tremties. Apie V. Petkaus disidentinę veiklą sužino Vakarų demokratinis pasaulis.
1988 m., kalėjimuose ir lageriuose praleidęs 25 savo gyvenimo metus, visuomenei reikalaujant, V. Petkus paleidžiamas iš tremties ir grįžta į Vilnių. Jis visa širdimi atsiduoda Lietuvos nepriklausomybės atkūrimui. Su grupe teisininkų, mokslininkų, rašytojų ir kultūros darbuotojų, vadovaudamasis tarptautinės teisės dokumentais, V. Petkus parengia ir paskelbia Lietuvos visuotinių žmogaus teisių deklaraciją. 1989 m. įsteigia Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociaciją ir tampa jos Garbės pirmininku. Tais pačiais metais kartu su kitais buvusiais politiniais kaliniais įsteigia Lietuvos politinių kalinių sąjungą. V. Petkus leidžia tautinės katalikiškos minties savaitraštį Nepriklausoma Lietuva, knygas. Jis atskleidžia Bažnyčios švietėjišką, kultūrinį darbą, jos indėlį steigiant mokyklas, skatinant pilietiškumą, patriotizmą ir dorovę. V. Petkus parengia ir išleidžia solidžias knygas Lietuvos Helsinkio grupė, I ir II dalis, politinių kalinių laiškų rinkinį Laiškai iš Intos bei daug kitų Lietuvos istorijai ir kultūrai vertingų leidinių. Tarsi nujausdamas artėjančią kelionę į amžinybę, 2010 m. V. Petkus padovanoja Mykolo Romerio universitetui savo biblioteką: apie 5 000 knygų ir savo rankraščių.
Už ypatingus nuopelnus Lietuvos valstybei ir žmonijos gerovei V. Petkus apdovanotas kunigaikščio Gedimino ordinu, Vyčio kryžiumi, medaliais bei kitais Lietuvos Respublikos apdovanojimais. V. Petkus tapo kovotojo už laisvę, žmogaus teises ir pasipriešinimo okupaciniam režimui simboliu. Įvertindamas ypatingą indėlį į diplomatiją ir tautų draugystę, Lietuvos užsienio reikalų ministras A. Ažubalis apdovanojo V. Petkų garbės ženklu Lietuvos diplomatijos žvaigždė. Jo indėlį į demokratijos plėtrą pripažįsta ir kitos valstybės už nuopelnus ginant visų tautų žmogaus teises Ukrainos Respublika apdovanojo V. Petkų Ukrainos Respublikos Nacionalinio Didvyrio ordinu, o už pastangas siekiant Baltijos šalių nepriklausomybės Estijos Prezidentas Tomas Hendrikas Ilvesas apdovanojo V. Petkų Marijos žemės kryžiaus 3-iojo laipsnio ordinu.
Prieš ketverius metus, mirus žymiam rusų rašytojui Aleksandrui Solženicynui, V. Petkus sakė, jog tai praradimas ne tik Rusijai, bet ir visam demokratiniam pasauliui. Šiandien mes sakome: V. Petkaus netektis tai praradimas ne tik Lietuvai, bet ir visoms teisingumo ir laisvės siekiančioms tautoms. Jo vardas visada bus siejamas su tiesa, dorove ir sąžine.
Atsisveikinimas su velioniu vyks iki gegužės 4 d. 11 val. Vilniaus laidojimo rūmuose, Olandų g. 22
Seimo Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisijos pirmininkas, Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos garbės pirmininkas prof. Arimantas Dumčius
