2012 m.
gegužės 4 d. pranešimas VIR
Socialinių reikalų ir darbo komitetas, kaip
specializuotas, posėdyje svarstė dėl keturių Europos Sąjungos teisės aktų
projektų Europos Komisijos pasiūlymų atitikties subsidiarumo
principui: dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies
keičiama direktyva 2009/16/EB dėl uosto valstybės kontrolės (KOM(2012)129); dėl
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl vėliavos valstybės įsipareigojimų
užtikrinti, kad būtų laikomasi Tarybos direktyvos 2009/13/EB, įgyvendinančios
Europos bendrijos laivų savininkų asociacijų (ECSA) ir Europos transporto
darbuotojų federacijos (ETF) sudarytą susitarimą dėl 2006 m. Konvencijos dėl
darbo jūrų laivyboje ir iš dalies keičiančios direktyvą 1999/63/EB
(COM(2012)134); dėl Tarybos reglamento dėl naudojimosi teise imtis kolektyvinių
veiksmų atsižvelgiant į įsisteigimo ir paslaugų teikimo laisves (KOM(2012)130);
ir dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl direktyvos 96/71/EB dėl
darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje vykdymo užtikrinimo
(COM(2012)131).
Pirmojo projekto tikslas numatyti priemones,
susijusias su uosto valstybės kontrole, kuriomis būtų užtikrintas atitinkamų
Tarptautinės darbo organizacijos 2006 m. priimtoje Konvencijoje dėl darbo jūrų
laivyboje (toliau Konvencija) nustatytų darbo jūrų laivyboje standartų
taikymas visuose laivuose, įplaukiančiuose į ES uostus, nepriklausomai nuo
laivo vėliavos ir jūrininkų pilietybės. Pasiūlymu siekiama atsižvelgti į naujus
dokumentus ir susitarimus, priimtus remiantis Konvencija, kaip antai: į
dokumentų, kuriuos turi patikrinti inspektoriai, sąrašą įrašant darbo jūrų
laivyboje liudijimą ir darbo jūrų laivyboje atitikties deklaraciją; išplečiant
inspektuojamų dalykų sritį (pvz., tikrinti, ar su kiekvienu jūrininku turimos
tinkamos abiejų šalių pasirašytos darbo sutartys, kuriose numatytos būtinos
sąlygos); išplečiant tyrimo aprėptį nagrinėjant skundus ir numatyti tinkamą
procedūrą.
Antruoju projektu siekiama apibrėžti vėliavos
valstybės atsakomybę. Direktyva 2009/13/EB (toliau Direktyva) taikoma
jūrininkams, dirbantiems su valstybės narės vėliava plaukiojančiuose laivuose,
t. y. visuose valstybiniuose ir privačiuose laivuose, kurie paprastai verčiasi
komercine veikla, išskyrus žvejybos ar panašios paskirties laivus ir tradicinės
konstrukcijos laivus, kaip kad vienstiebiai
kabotažiniai laivai ir džonkos; Direktyva netaikoma
karo laivams ir karinio laivyno pagalbiniams laivams. Projekte apibūdinamas
pasiūlymo dalykas užtikrinti, kad ES vėliavos valstybės laikytųsi savo
įsipareigojimų taikant Direktyvą ir užtikrinant jos vykdymą; pateikiamos laivo
ir laivo savininko apibrėžtys, pagrįstos Konvencijos apibrėžtimis ir vartojamos
Direktyvoje, siekiant išvengti standartų ir įgyvendinimo priemonių neatitikimų;
nustatomas vėliavos valstybės įsipareigojimas sukurti tikrinimo mechanizmus ir
užtikrinti, kad su jos vėliava plaukiojantys laivai laikytųsi Direktyvos; numatoma
darbuotojų, įpareigotų tikrinti, ar su atitinkamų valstybių narių vėliavomis
plaukiojančiuose laivuose tinkamai taikomi Direktyvoje nustatyti reikalavimai,
profesinė kvalifikacija ir nepriklausomumas; reglamentuojamos valstybės narės
skundų nagrinėjimo procedūros su ES jos vėliavomis vėliava plaukiojančiuose
laivuose procedūros ir nustatyti principai bei tvarka, kurių turi laikytis
kompetentingi vėliavos valstybių darbuotojai. Direktyva įsigaliotų Konvencijos
dėl darbo jūrų laivyboje įsigaliojimo dieną ir turėtų būti perkelta ir
įgyvendinta nacionalinėje teisėje per metus po įsigaliojimo.
Trečiuoju projektu siūloma patikslinti bendruosius
principus ir ES lygmeniu galiojančias taisykles, susijusias su naudojimusi
pagrindine teise imtis kolektyvinių veiksmų atsižvelgiant į paslaugų teikimo
laisvę ir įsisteigimo laisvę, įskaitant poreikį jas praktiškai suderinti
tarpvalstybinėse situacijose. Pasiūlymas apima ne tik laikiną darbuotojų
komandiravimą į kitą valstybę narę teikti paslaugas tarpvalstybiniu mastu, bet
ir numatomą restruktūrizavimą ir (arba) bendrovių perkėlimą iš vienos valstybės
narės į kitą. Norint patikslinti bendruosius principus ir ES lygmens taisykles,
taikomas naudojimuisi pagrindine teise imtis kolektyvinių veiksmų atsižvelgiant
į paslaugų teikimo laisvę ir įsisteigimo laisvę, įskaitant poreikį jas
praktiškai suderinti tarpvalstybinėse situacijose, būtini veiksmai ES lygmeniu
ir valstybės narės vienos jo pasiekti negali. Teisėkūros iniciatyva, kuria
patikslinamas naudojimasis pagrindine teise imtis kolektyvinių veiksmų
įsisteigimo laisvės ir paslaugų teikimo laisvės kontekste, turėtų būti priimta
remiantis SESV 352 straipsniu. Tokia iniciatyva nebūtų nustatytos taisyklės,
susijusios su naudojimusi teise streikuoti. Reglamentas laikomas tinkamiausia
teisine priemone, siekiant patikslinti bendruosius principus ir ES lygmeniu
galiojančias taisykles, kad tarpvalstybinėse situacijose naudojimasis
pagrindinėmis teisėmis būtų suderintas su ekonominėmis laisvėmis.
Ketvirtojo projekto tikslas įgyvendinti ir
praktiškai taikyti direktyvą 96/71/EC dėl komandiruojamų darbuotojų (toliau
Direktyva) siekiant, kad būtų gerbiamos komandiruojamų darbuotojų teisės,
aiškiai nustatomos nacionalinių valdžios institucijų pareigos ir socialinių
partnerių vaidmuo taikant Direktyvą. Laisvė teikti paslaugas yra viena iš
pagrindinių ES teisių, ji taip pat apima ir teisę įmonėms komandiruoti savo
darbuotojus teikti paslaugas kitoje valstybėje. Tokių darbuotojų darbą
reglamentuoja darbuotojų komandiravimo direktyva 96/71/EB. Praktika parodė, kad
nepaisant nemažo skaičiaus ES darbo teisės dokumentų, nustatančių minimalius
standartus, valstybėse narėse egzistuoja žymūs užimtumo teisės skirtumai,
atspindintys skirtingą šalių socialinio ir ekonominio išsivystymo lygį,
skirtingas gamybinių santykių sistemas. Plečiantis paslaugų teikimo
geografijai, tokie užimtumo sąlygų skirtumai tampa vis akivaizdesni ir kelia
sunkumų tinkamai užtikrinant (suderinant) darbuotojų ekonomines laisves ir jų
socialinių teisių apsaugą. Pasirodė, kad Direktyvos nuostatos nėra pakankamai
aiškios (tai parodė kai kurios Teismo bylos).
Apsvarstęs šiuos klausimus, Socialinių reikalų ir
darbo komitetas konstatavo, kad galimo prieštaravimo subsidiarumo
principui nėra.
Dalia Aleksejūnienė,
Socialinių reikalų ir darbo komiteto biuro
patarėja
tel. (8-5) 239 6776
