2012 m. gegužės 24 d. pranešimas VIR
Gegužės 23 d. Žmogaus teisių komitetas
svarstė Privačios detektyvinės veiklos įstatymo projektą Nr.
XIP-4305.
Lietuvoje iki šiol privačią detektyvinę veiklą
reglamentuojančio įstatymo ar kito teisės akto nėra, privačių detektyvų veiklą
reguliuojama bendraisiais verslo subjektams taikomais teisės aktais. Daugelyje pasaulio šalių privačių seklių ir detektyvų
darbas reguliuojamas įstatymais, tuo tarpu Lietuvoje minėtą veiklą gali vykdyti
tiek privačios saugos struktūros, tiek fiziniai asmenys be aiškių, įstatymu
nustatytų, veiklos apribojimų. Todėl detektyvų veikla gali atrodyti neteisėta
ar pažeidžianti žmogaus teisę į privatų gyvenimą.
Projekto iniciatoriai tikisi, kad priėmus Privačios
detektyvinės veiklos įstatymo projektą bus sunorminti privačios detektyvinės
veiklos organizavimo pagrindai, reglamentuotos privačių detektyvų teisės ir
pareigos, nustatytos galimos privačios detektyvinės veiklos formos, numatytos
paslaugos, kurias galės teikti privačia detektyvine veikla užsiimantys asmenys.
Kartu siūloma reglamentuoti, kad verčiantis privačia detektyvine veikla būtų
privaloma licencija.
Posėdyje buvo
pripažinta, kad privačių detektyvų veikla turi būti aiškiai reglamentuota,
tačiau pateikta nemažai pastabų dėl parengto įstatymo nuostatų.
Komiteto nuomone,
įstatymo projekte privačių detektyvų veiklos ribos yra apibrėžtos nepakankamai,
ypač kalbant apie duomenų ir dokumentų rinkimą. Komitete išsakyta kritika dėl
to, kad priėmus tokį įstatymą, galimybės rinkti asmens duomenis privatiems
detektyvams būtų suteikiamos platesnės nei teisėsaugos pareigūnams: jei
teisėsaugos pareigūnai turi gauti teismo leidimą telefoninių pokalbių
pasiklausymams privatiems detektyvams toks reikalavimas nenustatytas. Taip
būtų pažeistos žmogaus teisės į privatumą. Taip pat komitete iškelta abejonė
dėl reikalavimo privačiam detektyvui mokėti lietuvių kalbą ir turėti aukštąjį
išsilavinimą, nes nėra aišku, ar šie
reikalavimai yra proporcingi ir būtini. Kalbant apie privačių detektyvų veiklą, tai
pat ir šios veiklos licencijavimo
būtinumas kelia abejonių. Remiantis paslaugų direktyva licencijavimo tvarka
taikoma tik esant būtinumo kriterijui. Be to, neaišku, ar kitos šalies privatūs
detektyvai, kuriems nėra nustatytas veiklos licencijos reikalavimas, galėtų
veikti Lietuvoje. Vertindamas įstatymo projekto tikslą aiškiai reglamentuoti
privačių detektyvų veiklą, komitetas įstatymo projektui iš esmės pritarė.
Tačiau pasiūlyta tobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į komiteto posėdyje
išsakytas pastabas.
Atsižvelgiant į tai, kad
Privačios detektyvinės veiklos įstatymo projektas numatys asmens kilmės,
giminystės ryšių, biografinių ir kitų duomenų apie asmenį rinkimą šio asmens
prašymu, rengėjai papildė ir Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymą
pateiktas lydimasis Lietuvos Respublikos gyventojų
registro įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4306. Šiam projektui komitetas nepritarė
atsižvelgiant į komitete išsakytas pastabas Privačios detektyvinės veiklos įstatymo projektui dėl nuostatų, galimai
pažeisiančių žmogaus teises į privatumą ir asmens duomenų tvarkymo principus,
įtvirtintus Asmens duomenų apsaugos įstatyme.
Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja Eglė Gibavičiūtė
tel.
(8 5) 239 6809, el. p. [email protected]
