2012 m. birželio 11 d. pranešimas VIR
Birželio 13 d. 15 val. Lietuvos Seimo II rūmų parodų galerijoje bus atidaryta dailininko ir Neringos kultūros palikimo puoselėtojo Eduardo Jonušo 20 tapybos darbų paroda iš kolekcijos „Penktasis Žemės ciklas“, skirta dailininko 80-mečiui. Parodą pristatys Seimo narys Arvydas Anušauskas. Renginyje dalyvaus Neringos meras Antanas Vinkus. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentės Giedrė Mišeikytė ir Asta Jankauskienė atliks V. A. Mocarto ir J. S. Bacho kūrinius.
Eduardas Jonušas, Neringos miesto garbės pilietis, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino kavalierius, pirmasis Liudviko Rėzos kultūros ir meno premijos, kurią įsteigė Neringos savivaldybė, laureatas, yra vadinamas Kuršių nerijos atgimimo simboliu.
Prieš 50 metus atvykęs į Nidą, jis po keleto metų jau tapo Kuršių nerijos senųjų gyventojų kuršių kultūrinio ir dvasinio palikimo gaivintoju ir atkūrėju. E. Jonušas sutvarkė apleistas senąsias Nidos kapinaites ir atkūrė per 100 kuršių senovinių antkapių – krikštų. Jis tyrinėjo kuršių žvejų laivo – kurėno – sandarą, atkūrė neatsiejamą kurėno atributą vėtrungę (sovietmečiu drauge su dailininku Rimantu Dichavičium parengė vėtrungių piešinių knygą-albumą, kuri anuomet nebuvo išleista). Šiandieninės Nidos marių pakrantę puošia spalvinga vėtrungių alėja. Iš prigimties turėdamas krašto tyrinėtojo ir muziejininko pašaukimą, E. Jonušas sutvarkė sunykusius, vandalų sudaužytus Neringos kopų apželdintojo G.D. Kuverto ir jo sūnaus kapus, pagal iš Vokietijos archyvų gautus brėžinius su bendraminčiais pastatė kurėną „Kuršis“, iki šiol plaukiojantį Kuršių mariomis. Netoli Pervalkos, šalia kopos, stovi 1975 metais E. Jonušo iš medžio sukurtas paminklas Martynui Liudvikui Rėzai, garsiam Karaliaučiaus profesoriui, kuris 1818 m. išleido K. Donelaičio „Metus“, 1825 m. pirmąjį lietuvių liaudies dainų rinkinį „Dainos oder Litauische Volkslieder“.
Menininko kelią pradėjęs kaip tautodailininkas, Eduardas Jonušas tapo profesionaliu dailininku, sukurdamas pastelių (vėliau aliejinės tapybos) darbų rinkinį „Penktasis Žemės ciklas“. Tų darbų pagrindu vokiečių leidėjas E. Heinas 1995 metais išleido katalogą „Cymbala“ (tekstai lietuvių ir vokiečių kalbomis), o 2002 m., papildydamas naujais kūriniais, pakartojo E. Jonušo kūrybos pristatymą vokiečių bendruomenei antrąja knyga „Fantastische Bilder“, kur apie E. Jonušo kūrybą kalba pats leidėjas, Wurzburgo universiteto profesorius D. Willoweit ir kiti. Jonušo 70-mečio proga parodos buvo surengtos Fehmarno saloje Burge, Reinbeko pilyje, Wurzburge, Vroclave (Lenkija), Taline (Estija). Lietuvoje įvairiu laiku parodos vyko Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir kituose miestuose.
E. Jonušo, kaip skulptoriaus, kūriniai puošia Nidą, Juodkrantę („Ragana“, „Jūratė ir Kastytis“. Pašto karieta“, „Darbas“), tačiau kaip tapytojas jis jau netelpa į tautodailės meno rėmus. Sovietmečiu nepripažintas profesionalu (nebaigęs specialių dailės mokslų), E. Jonušas yra išskirtinis reiškinys Lietuvos meno pasaulyje. Tai tapytojas mąstytojas, filosofinio siurrealistinio simbolizmo atstovas. Akstinas atsirasti tokio stiliaus darbams buvo išgyvenimai, E. Jonušo patirti dar jaunystėje. Atlikdamas privalomąją tarnybą sovietų kariuomenėje, jis buvo suimtas kaip „antitarybinis elementas“ ir išsiųstas į Gulago gelmes (atsidūrė Tolimųjų Rytų lageriuose netoli Čitos). Sovietinių lagerių išgyvenimai, sapnais ir regėjimais atsikartojantys buvusio politinio kalinio pasąmonėje, kuria ypatingą meno kalbą. Ją iššifruoti gali psichologai, tyrinėjantys dvasines žaizdas, kurias paliko komunistinis režimas milijonams gulaginių kankinių, arba žmonės, turintys įgimtą blogio ir gėrio priešpriešos ir tarpusavio kovos suvokimo jausmą. (Savo išgyvenimus Gulage E. Jonušas yra aprašęs knygoje „Likimo spąstuose“, išverstoje į vokiečių kalbą pavadinimu „Hund ist auch Mencsh“.)
Paveikslų ciklo centre – monstras (pasaulio valdovas), manipuliuojantis milijonais jam paklūstančių pataikūnų arba vergų, besispiečiančių aplink savo viešpaties sostą. Šiame siužetiniame kontekste dailininkas apmąsto Žemės – žmonių planetos – likimą, kai dvasinis žmogus pamažu tampa miniažmogiu, naikinančiu ir gamtą, ir patį save. Simboliais išreikšti menininko apmąstymai apie šiandieninį „pasaulio valdovą“, įsikūnijusį piniguose, turtėjimo troškulyje, traiškantį dvasingumą žmoguje, yra įspūdingi savo menine išraiška, įsimenantys ryškia, skambia, net agresyvoka spalvine gama. Menininkui, šiuo metu sukaustytam ligos, buvo svarbu parodyti žmonėms, kad Blogis užviešpataus pasaulį ir žmonių sielas, jeigu nesusimąstysime, kam tarnaujame ir kas mus valdo.
Eduardo Jonušo parodą Seimo II rūmų galerijoje galima apžiūrėti nuo birželio 13 d. iki birželio 21 d. bet kuriuo metu darbo dienomis.
Ryšių su visuomene skyrius, tel. 239 6210
