2012 m. birželio 14 d. pranešimas VIR
Birželio 13 d. vyko Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdis, skirtas Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimams prieš Lietuvos Respubliką, jų vykdymo problematikai ir kitiems susijusiems klausimams aptarti .
Posėdyje dalyvavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovė EŽTT Elvyra Baltutytė, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo, Teisėjų tarybos, Generalinės prokuratūros, Teisingumo ministerijos, Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos, Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Nacionalinės teismų administracijos, Užsienio reikalų ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kitų institucijų atstovai.
Vyriausybės atstovė EŽTT posėdžio dalyvius informavo apie tai, kad šį pusmetį priimtas pirmasis EŽTT nutarimas byloje prieš Lietuvą (Jankauskas prieš Lietuvą), kuriuo pareiškimas išbrauktas iš bylų sąrašo atsižvelgus į vienašalę deklaraciją. Atsižvelgęs į Vyriausybės pateiktą vienašalę deklaraciją ir remdamasis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau Konvencija) 37 str., EŽTT išbraukė iš bylų sąrašo pareiškimo dalį, susijusią su skundais pagal Konvencijos 3 ir 8 straipsnius (kankinimo uždraudimas ir teisė į privataus gyvenimo gerbimą) dėl kalinimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje sąlygų bei susirašinėjimo su EŽTT cenzūros. Kiti skundai paskelbti nepriimtinais. Deklaracijoje buvo pripažinta, kad šios bylos aplinkybėmis pareiškėjo kalinimo sąlygos neatitiko Konvencijos 3 straipsnio reikalavimų dėl tardymo izoliatoriaus perpildymo ir sanitarinių sąlygų, taip pat, kad pareiškėjo susirašinėjimo su EŽTT cenzūravimas neatitiko Konvencijos 8 straipsnio garantijų.
Pastebėtina, kad EŽTT skatina taikių susitarimų sudarymą ir vienašalių deklaracijų teikimą ir pastaruoju metu valstybės, Europos Tarybos narės, vis dažniau taiko tokią praktiką.
Posėdžio metu Vyriausybės atstovė EŽTT taip pat pateikė informaciją apie EŽTT priimtus sprendimus bylose prieš Lietuvą ir naujas perduotas bylas. Be kita ko buvo aptarti sprendimai dėl teisės į gyvybę ir dėl per ilgo proceso pažeidimų.
EŽTT 2012 m. sausio 10 d. paskelbtame sprendime konstatavo, kad byloje Česnulevičius prieš Lietuvą mūsų šalis pažeidė Konvencijos 2 straipsnį, garantuojantį teisę į gyvybę. Pareiškėjo sūnus A. Česnulevičius, 2000 m. kalintas Pravieniškių 1-uosiuose pataisos namuose, buvo keliskart sumuštas nenustatytų asmenų ir mirė nuo sužeidimų. Bylą išnagrinėję Lietuvos teismai nenustatė tarp pataisos namų pareigūnų veiksmų (neveikimo) ir pareiškėjo sūnaus mirties priežastinio ryšio. Tačiau bylą nagrinėjęs EŽTT priminė, kad valstybė tam tikrais atvejais turi pozityvią pareigą imtis prevencinių priemonių apsaugoti asmenis, kad prieš juos nebūtų padaryta nusikalstama veika. Šiuo atveju EŽTT nusprendė, kad A. Česnulevičiui nebuvo užtikrinta saugi aplinka, nes pareigūnai nesugebėjo nustatyti, užkirsti kelio ir kontroliuoti smurto tarp nuteistųjų bei skubiai ir veiksmingai į jį reaguoti. EŽTT taip pat nustatė Konvencijos 2 straipsnio 1 dalies pažeidimą dėl neužtikrintos teisės į veiksmingą pareiškėjo sūnaus mirties aplinkybių tyrimą. EŽTT pastebėjo, kad nors tyrimas įkalinimo įstaigoje buvo pradėtas skubiai, tačiau buvo netinkamai atliekamas, be to, nebuvo nustatyti kalti asmenys.
2012 m. sausio 17 d. EŽTT paskelbė sprendimą byloje Butkevičius prieš Lietuvą nustatytas pažeidimas dėl ilgo proceso. Šioje byloje pareiškėjas, remdamasis Konvencijos 6 straipsniu (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą), EŽTT pirmiausia skundėsi dėl pernelyg ilgos baudžiamojo proceso, kuriame jis buvo pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu, trukmės ir dėl to prarastos galimybės atgauti skolą.
Posėdžio dalyviai buvo informuoti taip pat ir apie kitus EŽTT sprendimus, tame tarpe ir apie tuos, kuriais buvo pripažinta, kad Lietuva nepažeidė Konvencijos nuostatų arba kuriais pareiškėjų skundai buvo pripažinti nepriimtinais.
Šio posėdžio metu taip pat buvo analizuojamas asmenų, turinčių psichikos sutrikimų, teisių užtikrinimo klausimas.
Buvo pažymėta, kad vienos svarbiausių šioje srityje yra šios problemos:
1) asmenų (tiek veiksnių, tiek neveiksnių) de facto laisvės apribojimo globos įstaigose;
2) globėjų nešališkumo ir nepriklausomumo užtikrinimo, siekiant užkirsti kelią galimam globotinio ir globėjo interesų konfliktui (ypač tais atvejais, kai globos institucijos tampa globėjais);
3) užtikrinimo, kad psichiatrinės ligoninės bei globos įstaigos būtų inspektuojamos institucijos, nepriklausomos nuo valstybinių institucijų, atsakingų už sveikatos apsaugą ir socialinius reikalus.
Posėdžio metu aptariant priverstinio hospitalizavimo ir apgyvendinimo globos namuose klausimą buvo atkreiptas dėmesys į EŽTT praktiką.
Pažymėtina, kad byloje Winterwerp v. Netherlands EŽTT pirmą kartą nustatė tris teisėtumo pagal Konvenciją sąlygas, kurias turi atitikti laisvės atėmimas psichiškai nesveikiems asmenims:
· psichikos liga turi būti patvirtinta medicininiais įrodymais;
· laisvės atėmimą turi pateisinti šios ligos sunkumas ir pasireiškimai;
· laisvės atėmimo teisėtumo klausimas turi būti periodiškai peržiūrimas, kad būtų nustatyta, ar asmens laisvės suvaržymas vis dar būtinas.
EŽTT savo praktikoje prižiūri, kad valstybės, atimdamos asmens laisvę, griežtai laikytųsi įstatymuose nustatytos tvarkos, o ši užtikrintų tinkamą teisinę apsaugą ir būtų teisinga bei tinkama. Bet kuriuo atveju asmuo, kuriam buvo atimta laisvė, turi turėti teisę pagal Konvencijos 5 straipsnio 4 dalį kreiptis į teismą (Habeas Corpus taisyklė) ir skųsti laisvės atėmimo pagrįstumą, o teismas turi įvertinti, ar laisvė buvo atimta pagrįstai. Be to, bylose, kuriose dalyvauja psichiškai nesveiki asmenys, yra reikalaujama ypatingų procesinių garantijų (sprendimas byloje Winterwerp v. Netherlands). EŽTT laikosi pozicijos, kad šiems asmenims turi būti užtikrinama teisė į teismą ir galimybė būti išklausytiems asmeniškai arba, jei tai yra reikalinga, per atstovą.
Posėdžio metu taip pat buvo aptariamas 2012 m. vasario 14 d. paskelbtas EŽTT sprendimas byloje D.D. prieš Lietuvą , kuriame Konvencijos 5 straipsnio 4 dalis pripažinta pažeista dėl to, kad pareiškėja neturėjo galimybės savarankiškai kreiptis į teismą dėl jos prievartinio apgyvendinimo socialinės globos namuose ir Lietuvoje jau formuojama EŽTT praktiką šiuo požiūriu atitinkanti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika.
Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Rita Varanauskienė
tel. (85) 239 65 83
