Seimo žmogaus teisių komitetas

Europos sąjungos ir tarptautinė teisė Žmogaus teisių srityje

Svarbiausi apsvarstyti klausimai:
Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl vartotojų teisių apsaugos	Pasiūlymo tikslas – gerinti įmonių ir vartotojų vidaus rinkos veikimą, stiprinant vartotojų pasitikėjimą vidaus rinka ir mažinant įmonių nenorą prekiauti kitose šalyse. Žmogaus teisių komitetas, atsižvelgdamas į laisvo prekių judėjimo ir laisvės teikti paslaugas principus, teigiamai įvertino siekį užtikrinti aukštą bendrą vartotojų apsaugos lygį visose Europos Sąjungos šalyse ir sudaryti sąlygas prekiautojams parduoti prekes ir paslaugas visose valstybėse narėse vienodomis sąlygomis. Komitetas pasiūlė Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai rengiant Lietuvos Respublikos poziciją dėl šio Pasiūlymo atsižvelgti į Lietuvos vartotojų interesų ypatumus.
Lietuvos Respublikos pozicija dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria nustatomos minimalios normos dėl prieglobsčio prašytojų priėmimo ir Lietuvos Respublikos pozicija dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio ar asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių prašymo suteikti tarptautinę apsaugą, nagrinėjimo kriterijai ir mechanizmai	Komitetas pritarė parengtoms Lietuvos pozicijoms dėl abiejų Pasiūlymų.
Lietuvos Respublikos pozicija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento dėl Europos prieglobsčio paramos biuro įsteigimo	Pasiūlymu numatoma įsteigti Prieglobsčio paramos biurą, turėsiantį reguliavimo agentūros statusą. Komitetas teigiamai įvertino siekį stiprinti ES valstybių narių bendradarbiavimą prieglobsčio srityje, kad būtų pasiektas nacionalinių prieglobsčio procedūrų suderinimas bei sukurta bendra Europos prieglobsčio sistema. Komiteto nuomone, reikėtų daugiau dėmesio skirti ir toms šalims, kurios nepatiria didelio migrantų antplūdžio, bet susiduria su kitokiomis problemomis, kurių negali vienos savo pajėgomis išspręsti.
Lietuvos Respublikos pozicija dėl Tarybos pamatinio sprendimo pasiūlymo dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos, kuriuo panaikinamas Pamatinis sprendimas 2002/629/TVR (KOM(2009) 136 galutinis) ir Lietuvos Respublikos pozicija dėl Tarybos pamatinio sprendimo pasiūlymo dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija, kuriuo panaikinamas Pamatinis sprendimas 2004/68/TVR (COM (2009) 135 galutinis)	Pasiūlymų tikslas yra užtikrinti efektyvią kovą su prekyba žmonėmis bei vaikų seksualiniu išnaudojimu, užtikrinti nukentėjusių nuo šių nusikaltimų teisių apsaugą ir suteikti būtiną paramą bei pagalbą, taip pat užtikrinti kovos su prekyba žmonėmis ir vaikų seksualiniu išnaudojimu prevenciją, baudžiamąjį persekiojimą, aukų apsaugą bei stebėseną.
Lietuvos Respublikos pozicija dėl Žaliosios knygos dėl Europos piliečių iniciatyvos	Žaliosios knygos tikslas - paskatinti visas suinteresuotas šalis pareikšti nuomonę klausimais, kurių pagrindu bus parengtas reglamentas dėl piliečių iniciatyvos. Žaliojoje knygoje suformuluoti teisiniai, administraciniai ir praktiniai klausimai, susiję su naujosios piliečių iniciatyvos teisės įgyvendinimu.
Lietuvos Respublikos pozicija dėl Europos Komisijos pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo tvarkos valstybėse narėse būtiniausių reikalavimų	Pagrindinis šio pasiūlymo tikslas – užtikrinti griežtesnius ir nuoseklesnius tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo tvarkos reikalavimus, kuriais būtų užtikrinama, kad trečiųjų šalių piliečių arba asmenų be pilietybės apsaugos poreikiai būtų nagrinėjami tinkamai pagal valstybių narių tarptautinius įsipareigojimus. Pasiūlymu taip pat siekiama supaprastinti ir įtvirtinti procedūrines sąvokas ir priemones, taip pat padidinti prieglobsčio priemonių suderinamumą.
Lietuvos Respublikos pozicija dėl Europos Komisijos pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų bei jų statuso ir suteikiamos apsaugos pobūdžio būtiniausių reikalavimų	Šis pasiūlymas priimtas kartu su nauja Tarybos direktyva 2005/85/EB, nustatančia būtiniausius reikalavimus dėl pabėgėlio statuso suteikimo ir panaikinimo tvarkos valstybėse narėse, kad, remiantis galiojančiu teisiniu pagrindu, būtų užtikrinti geresni esminiai ir procedūriniai apsaugos standartai, siekiant sukurti bendrą prieglobsčio suteikimo tvarką ir vienodą statusą, kaip raginama Hagos programoje.
Lietuvos pozicija dėl Iniciatyvos dėl Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos dėl teisių į vertimo žodžiu ir raštu paslaugas baudžiamajame procese	Įtariamųjų ar kaltinamųjų teisė į teisingą bylos nagrinėjimą yra viena iš pagrindinių teisių, todėl būtina, kad įtariamasis ar kaltinamasis žinotų jam pareikštus kaltinimus ir suprastų procesą, kad būtų tinkamai užtikrinama teisė į teisingą bylos nagrinėjimą ir teisė į gynybą. Žmogaus teisių komitetas išreiškė pritarimą iniciatyvai, kad būtų pagerinta vertimo žodžiu ir raštu kokybė bei būtų užtikrinamas tokio pobūdžio garantijų įgyvendinimas baudžiamajame procese.
Lietuvos Respublikos pozicija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija, kuria panaikinamas Pamatinis sprendimas 2004/68/TVR	Kadangi šios direktyvos tikslo, t. y. kovoti su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija, valstybės narės negali deramai pasiekti vienos, nuspręsta tikslo siekti Sąjungos lygmeniu. Kovojant su seksualiniu vaikų išnaudojimu būtina valstybėms narėms suderinti baudžiamosios teisės aktų nuostatas ir taip pagerinti bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose.
Lietuvos pozicija dėl Europos Komisijos pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos, kuria panaikinamas Pamatinis sprendimas 2002/629/TVR	Pasiūlymu siekiama suderinti valstybių narių baudžiamosios teisės taisykles, užtikrinti nuodugnesnį tyrimą ir baudžiamąjį persekiojimą, aukų teisių apsaugą, siekti, kad tokia pati veika būtų laikoma nusikalstama visose valstybėse narėse, o jas atlikusiems asmenims būtų nustatomos veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios sankcijos.
Lietuvos Respublikos pozicijos dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos Ekonomikos ir socialinių reikalų ir regionų komitetui ,,Sukurti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę Europos piliečiams - Stokholmo programos įgyvendinimo veiksmų planas“	Stokholmo programoje nustatyti Europos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės kūrimo prioritetai 2010–2014 metams.
Lietuvos Respublikos pozicija dėl Europos Komisijos pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl bendrovių viduje perkeliamų trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo sąlygų	Šis pasiūlymas yra dalis pastangų parengti visapusišką imigracijos politiką Europos Sąjungai (ES). Pasiūlymo tikslas – ES lygmeniu nustatyti taisykles, taikomas trečiųjų šalių piliečiams, laikinai perkeliamiems dirbti iš trečiosiose valstybėse įsisteigusių bendrovių į ES valstybėse narėse įsteigtus tokių bendrovių filialus ar kitus subjektus, priklausančius tokioms bendrovėms ar bendrovių grupėms. Komitetas atkreipė dėmesį, kad pasiūlymo nuostatos, pagal kurias vienos valstybės narės kompetentingoms institucijoms suteikiama teisė leisti perkeliamiems asmenims dirbti kitose valstybėse narėse (pasiūlymo 16 str.), praplečia leidimus gyventi išduodančių valstybių narių jurisdikcijos ribas ir pažeidžia kitų valstybių narių nacionalinę kompetenciją reglamentuoti darbo rinkos santykius. Šiuo aspektu pasiūlymas galimai prieštarauja proporcingumo principui. Taip pat Komitetas pažymėjo, kad siekiant įgyvendinti direktyvos tikslus, nėra būtina apriboti valstybių narių galimybes pačioms nustatyti supaprastintos tvarkos sąlygas, taikomas pripažintoms įmonių grupėms.
Europos Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui - 2010-2015 m. moterų ir vyrų lygybės strategija	Komunikate Moterų ir vyrų lygybės strategija 2010-2015 išskiriamos penkios prioritetinės sritys: vienoda ekonominė nepriklausomybė, vienodas atlyginimas už vienodos vertės darbą, lygybė sprendimų priėmime, orumas, dora ir smurto lyčių pagrindu panaikinimas, o taip pat į horizontaliąsias sritis: lyčių vaidmenys, teisės aktai, institucinio valdymo gerinimas ir instrumentai.
Lietuvos Respublikos pozicija dėl Europos Komisijos komunikato Europos Parlamentui ir Tarybai – ES vidaus saugumo strategijos įgyvendinimas. Penki žingsniai kuriant saugesnę Europą	Komunikate siūloma, kokių bendrų veiksmų per artimiausius ketverius metus turėtų imtis ES, kad veiksmingiau kovotų su sunkiais nusikaltimais ir organizuotu nusikalstamumu, terorizmu ir elektroniniais nusikaltimais, stiprintų savo išorės sienų valdymą ir didintų gebėjimą įveikti gaivalines ir žmogaus sukeltas nelaimes. Komitetas pritarė Europos Komisijos siekiui kurti saugesnę Europą ir iš esmės pritarė Komisijos komunikate numatytiems ES vidaus saugumo strategijos įgyvendinimo tikslams bei veiksmams ir paragino Lietuvos Respublikos Vyriausybę aktyviai dalyvauti Europos Komisijos Vidaus saugumo strategijos įgyvendinime. Komitetas pritarė Vidaus reikalų ministerijos 2010 m. lapkričio 29 d. paruoštai pozicijai.
Europos Komisijos pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl Keleivio Duomenų Įrašo (KDĮ) naudojimo terorizmo bei sunkių nusikaltimų prevencijos, nustatymo, tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo tikslais	Pagrindinis direktyvos projekto tikslas – harmonizuoti Europos Sąjungos šalyse narėse taikomas procedūras, kuriomis oro vežėjai būtų įpareigoti teikti keleivių duomenų įrašus (KDĮ duomenis) teisėsaugos institucijoms, kurios pagerintų gebėjimus identifikuoti teroristines ir kitas sunkias nusikalstamas veikas, jas užkardyti, tirti bei vykdyti baudžiamąjį persekiojimą. Vienas iš direktyvos projekto tikslų – užtikrinti teisinį tikrumą vežėjams, nustatant jiems aiškius teisinius reikalavimus, t. y. užkertamas kelias iškreipti konkurenciją, nustatant vienodus reikalavimus visiems vežėjams, vykdantiems skrydžius į ES ir iš jos. Komiteto nuomone, pasiūlymas neprieštarauja subsidiarumo principui ir iš esmės pritarė Pasiūlyme išdėstytoms kovos su organizuotu nusikalstamumu priemonėms. Tačiau Komitetas išreiškė nepritarimą galimam direktyvos apimties išplėtimui, įtraukiant ES viduje vykdomų skrydžių KDĮ naudojimą. Komiteto nuomone, toks direktyvos išplėtimas gali tapti visuotinio sekimo problema, kuomet būtų renkami milijonų nekaltų žmonių asmens duomenys.
Lietuvos Respublikos pozicija dėl Komisijos komunikato Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Užtikrintas laisvas darbuotojų judėjimas. Teisės ir pagrindiniai pokyčiai“	Komunikato tikslas yra apibrėžti bendrą ES darbuotojų migrantų teisių padėtį, atnaujinti Komunikatą, atsižvelgiant į teismų praktiką ir teisės pokyčius, plačiau skleisti informaciją apie darbuotojų migrantų teises ir skatinti jas gerbti. Komitetas pritarė Lietuvos pozicijai ir Europos Komisijos siekiui skatinti judėjimą ES ir sudaryti tam geresnes sąlygas. Komitetas paragino Lietuvos Respublikos Vyriausybę imtis priemonių, siekiant kuo plačiau skleisti informaciją ir supažindinti ES piliečius su jų teisėmis, galimybėmis ir teikiama pagalba.
Europos Komisijos Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 562/2006, nustatantis taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodeksą (Šengeno sienų kodeksas), ir Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo	Pasiūlymu keičiamas Šengeno sienų kodeksas, kuris įtvirtina taisykles, reglamentuojančias asmenų kontrolę jiems kertant ES valstybių narių išorės sienas, bei numato, jog kertant jų vidaus sienas asmenų kontrolė nebus vykdoma. Pasiūlyme numatyti pakeitimai suteiktų Šengeno sienų kodeksui daugiau aiškumo, sumažintų galimybes skirtingai aiškinti galiojantį tekstą bei padėtų išspręsti taikant šį kodeksą praktikoje kilusias problemas. Pasiūlymu nustatomas aiškus teisinis reglamentavimas, taikomas dvišaliams susitarimams, susijusiems su bendrais patikrinimais kertant ES valstybių narių išorės sienas. Komitetas pritarė Lietuvos Respublikos pozicijai, nes pasiūlymas neprieštarauja subsidiarumo principui.
Pasiūlymas dėl Tarybos reglamento dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo, susijusių su sutuoktinių turto teisiniu režimu	Asmenims judant vidaus sienų neturinčioje erdvėje, gerokai pagausėjo santuokų tarp skirtingų valstybių narių piliečių. Tokios poros susiduria su praktiniais bei teisiniais sunkumais valdydamos turtą ir jį dalydamos dėl santuokos nutraukimo arba vieno iš sutuoktinių mirties. Šiuos sunkumus neretai lemia dideli taikytinų materialinės ir tarptautinės privatinės teisės normų, kuriomis reglamentuojamos turtinės santuokos pasekmės, skirtumai. Šio Pasiūlymo tikslas – sudaryti išsamų sutuoktinių turto teisiniam režimui taikytinos tarptautinės privatinės teisės normų rinkinį. Pasiūlyme nagrinėjami jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo, susijusių su sutuoktinių turto teisiniu režimu, klausimai. Pasiūlyme pateiktos normos, taikytinos tik tarpvalstybinio pobūdžio situacijoms.
Pasiūlymas dėl Tarybos reglamento dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo, susijusių su registruotos partnerystės turtinėmis pasekmėmis	Šiuo pasiūlymu siekiama ES sukurti aiškius teisinio reglamentavimo pagrindus, apimančius su registruotos partnerystės turtiniais aspektais susijusios jurisdikcijos ir taikytinos teisės nustatymą, taip pat palengvinti teismo sprendimų ir kitų dokumentų judėjimą iš vienos valstybės narės į kitą. Pažymėtina, kad Pasiūlymu nederinamas ir nekeičiamas registruotos partnerystės reglamentavimas nacionalinėje materialinėje teisėje, taip pat nesiekiama valstybes nares įpareigoti nustatyti registruotos partnerystės institutą nacionalinėje teisėje, o siekiama padėti partneriams išspręsti turtinius klausimus. Komiteto nuomone, Pasiūlymas neprieštarauja subsidiarumo principui.
Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai	Pasiūlymu dėl Direktyvos nustatomos nusikaltimų aukų (nukentėjusiųjų) teisių įgyvendinimo taisyklės, išvardinamos bei tarptautiniu mastu unifikuojamos pagrindinės nukentėjusiųjų teisės (pvz., teisė į informaciją, teisė būti išklausytam, teisė į apsaugą, teisė į teisinę pagalbą ir daugelis kitų). Minėtame pasiūlyme taip pat nustatomi žalos, patirtos dėl nusikalstamų veiksmų, atlyginimo mechanizmai bei kiti paramos nukentėjusiesiems būdai. Pažymėtina, kad Pasiūlyme dėl Direktyvos išplečiama „nukentėjusiojo“ sąvoka, tokiu būdu suteikiant galimybę ginti ir nukentėjusiųjų šeimos narių teises bei teisėtus interesus. Pasiūlymu nustatomos itin pažeidžiamos aukos, kurios skirstomos pagal asmenines savybes bei pagal tai, nuo kokios rūšies nusikalstamos veikos nukentėjo. Iš esmės Pasiūlymu siekiama kiek įmanoma efektyviau užtikrinti nukentėjusiųjų teisių apsaugą baudžiamajame procese, teikiant jiems aiškia ir suprantama kalba informaciją apie proceso eigą bei priimtus sprendimus, paramą bei pagalbą. Komitetas, atlikęs Pasiūlymo nuostatų analizę, nusprendė, kad Pasiūlymas neprieštarauja subsidiarumo principui ir iš esmės pritarė Lietuvos Respublikos pozicijai.
Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 539/2001, nustatantis trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus	Šiuo reglamento keitimu siekiama nustatyti vizų apsaugos sąlygą, kuria remiantis būtų galima greitai, laikinai sustabdyti bevizio režimo taikymą į teigiamą sąrašą įtrauktai trečiajai šaliai, susidarius nepaprastajai padėčiai, kai reikia kuo greičiau reaguoti siekiant padėti valstybėms narėms įveikti patiriamus sunkumus. Taip pat reglamente pateikiamos reikiamos trumpalaikio buvimo ir vizos apibrėžtys. Pakeitimais norima visiškai suderinti bendrą vizų politiką, nustatant naujas, vienodesnes vizų reikalavimo taikymo ar netaikymo įvairių kategorijų trečiųjų šalių piliečiams taisykles; nustatyti aiškias vizų reikalavimo taikymo ar netaikymo kai kurių tarptautinės teisės subjektų, kurie nėra laikomi tarptautinėmis tarpvyriausybinėmis organizacijomis, išduotų laissez-passer ir pasų turėtojams taisykles.
Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl teisės turėti advokatą vykstant baudžiamajam procesui ir teisės susisiekti po sulaikymo	Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos pasiūlymu siekiama nustatyti bendrus minimalius įtariamųjų ir kaltinamųjų baudžiamajame procese teisių standartus visoje Europos Sąjungoje, kad minėtiems asmenims būtų suteikta teisė turėti advokatą ir pranešti apie suėmimą. Komitetas iš dalies pritarė Teisingumo ministerijos 2011-07-29 d. pozicijai P_DGR-492, bei išreiškė savo pritarimą Pasiūlymo nuostatai, kuri suteikia advokatui teisę tikrinti sąlygas, kuriomis laikomas suimtas įtariamasis arba kaltinamasis. Komiteto nuomone, tokios teisės suteikimas advokatui yra viena iš esminių žmogaus teisių garantavimo sąlygų.
Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos piliečių metų	Europos Komisija pasiūlė 2013 m. paskelbti Europos piliečių metais. Europos piliečių metų tikslas sudaryti palankesnes sąlygas Sąjungos piliečiams naudotis teise laisvai judėti ir gyventi visoje ES, užtikrinant, kad jie galėtų lengvai susipažinti su informacija apie savo teises. Minint Europos piliečių metus, 2013-aisiais visoje ES bus surengta įvairių Sąjungos, nacionalinio, regioninio ir vietos lygmens renginių, konferencijų ir seminarų. Žmogaus teisių komitetas pritarė Europos Komisijos iniciatyvai, tačiau nusprendė siūlyti Užsienio reikalų ministerijai Lietuvos Respublikos pozicijoje dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos piliečių metų išdėstyti pasiūlymą 2013 metus paskelbti Europos piliečių ir žmogaus teisių metais.
2012 m. Europos Komisijos teisėkūros ir darbo programą „Siekiant Europos atsinaujinimo“	Komitetas nusibrėžė aktualiausias žmogaus teisių požiūriu teisėkūros iniciatyvas, kurias Europos Komisija numato priimti 2012 metais. Iš viso programoje numatytos 129 iniciatyvos. Komitetas susitarė, kurias iniciatyvas laikyti aktualiomis ir kurias – labai aktualiomis. Komitetas labai aktualiomis Lietuvai pripažino šias iniciatyvas: a) Pažangaus Europos Sąjungos išorės sienų valdymo paketą, b) Atvykimo ir išvykimo sistemą, c) Registruotų keliautojų programą, d) Šengeno sienų kodekso dalinį pakeitimą. Iniciatyvas dėl Europos saugaus interneto strategijos, Europos sąjungos kovos su prekyba žmonėmis strategijos, Kompensacijos nusikaltimų aukoms, Specialių pažeidžiamų įtariamųjų ar kaltinamųjų apsaugos priemonių vykstant baudžiamajam procesui, Laisvo darbuotojų judėjimo Europos Sąjungoje Komitetas įvertino kaip aktualias. Šias Žmogaus teisių požiūriu svarbias iniciatyvas Komitetas numatė svarstyti 2012 m.
Lietuvos pozicija dėl Europos Komisijos komunikato Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Regionų komitetui „Visuotinis požiūris į migraciją ir judumą“.	Migracijos klausimas atsidūrė tarp svarbiausių Europos Sąjungos politinės darbotvarkės klausimų. 2011 m. Arabų pavasaris ir įvykiai Viduržemio jūros regiono pietinėse valstybėse dar labiau pabrėžė, kad Europos Sąjungoje reikia nuoseklios ir išsamios migracijos politikos. Visuotinis požiūris į migraciją formavosi nuo tada, kai jis buvo priimtas 2005 m. Juo buvo siekiama subalansuotai ir visapusiškai atsižvelgti į visus svarbius migracijos aspektus bendradarbiaujant su Europos Sąjungai nepriklausančiomis šalimis. Visuotinis požiūris į migraciją ir judumą (VPMJ) grindžiamas šiais keturiais vienodai svarbiais ramsčiais: teisėtos migracijos ir judumo organizavimas ir palankių sąlygų užtikrinimas; neteisėtos migracijos ir prekybos žmonėmis prevencija ir masto mažinimas; tarptautinės apsaugos skatinimas ir prieglobsčio politikos išorės aspekto plėtojimas; migracijos ir judumo poveikio vystymuisi didinimas. Komitetas, pritarė siekiui kurti nuoseklią ir išsamią Europos Sąjungos migracijos politiką, stiprinant išorės migracijos politiką, ypatingą dėmesį atkreipiant į pažeidžiamiausių migrantų (nelydimų nepilnamečių, prieglobsčio prašytojų, asmenų be pilietybės ir nukentėjusių nuo prekybos žmonėmis) teisių apsaugą ir garantijas.
Pozicija dėl Europos Komisijos komunikato Europos Parlamentui ir Tarybai „Pažangus sienų valdymas. Galimybės ir perspektyvos“	Komisijos priimtame komunikate numatyta sukurti atvykimo/išvykimo sistemą, kuri padėtų kontroliuoti trečiųjų šalių piliečius, kurie atvyko į Šengeno erdvę ir iki vizos galiojimo laiko pasibaigimo arba bevizio buvimo laiko pabaigos neišvyko iš Šengeno erdvės. Įdiegus tarpusavyje sujungtą Europos Sąjungos valstybių narių trečiųjų šalių piliečių atvykimo/išvykimo sistemą, būtų galimybė pasitikrinti, ar į Šengeno erdvę atvykę užsieniečiai laiku iš jos išvyksta. Komitetas pažymėjo, kad siekiant veiksmingai valdyti migracijos procesus, labai svarbu turėti patikimus duomenis apie ilgiau nei leista Europos sąjungos teritorijoje pasiliekančius asmenis, kadangi tokie asmenys tampa nelegaliais migrantais ir jų pažeidžiamumas padidėja. Atsižvelgdamas į tai, kad planuojamose įdiegti sistemose reikės saugoti didelį kiekį asmens duomenų, Komitetas paragino pozicijos rengėjus atkreipti dėmesį, kad Europos Komisijos pateikti pasiūlymai atitiktų būtinumo, veiksmingumo ir proporcingumo principus ir kad būtų užtikrinamos visų keliaujančių asmenų pagrindinės teisės, įskaitant jų teisę į duomenų apsaugą.
Pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo, kuriuo nustatoma Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros 2013–2017 m. daugiametė programa, atitikimo subsidiarumo principui klausimas	2007 m. vasario 15 d. Taryba priėmė Reglamentą, įsteigiantį Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūrą (toliau – agentūra). Šio pasiūlymo tikslas – nustatyti agentūros 2013–2017 m. daugiametę programą. Atsižvelgiant į agentūros įsteigimo tikslus ir siekiant, kad ji tinkamai vykdytų savo užduotis, daugiametėje penkerių metų programoje nustatytos agentūros veiklos teminės sritys: teisė kreiptis į teismą; nukentėję nuo nusikaltimo asmenys; informacinė visuomenė, ypač pagarba privačiam gyvenimui ir asmens duomenų apsauga; romų integracija; policijos bendradarbiavimas, atsižvelgiant į šios srities ypatumus; teisminis bendradarbiavimas, atsižvelgiant į bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose ypatumus; vaiko teisės; diskriminacija; imigracija ir migrantų integracija; rasizmas, ksenofobija ir susijęs nepakantumas. Programa turėtų būti įgyvendinama tik Sąjungos teisės taikymo srityse. Komiteto nuomone, Pasiūlymas neprieštarauja subsidiarumo principui.
Pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. laikotarpio programa „Europa piliečiams“ atitikimo subsidiarumo principui klausimas	Programa siekiama didinti piliečių dalyvavimo demokratiniuose procesuose Europos Sąjungos lygmeniu gebėjimus. Programa padės plėtoti piliečių organizacijų gebėjimus įtraukti piliečius į demokratinį Europos Sąjungos gyvenimą. Komiteto nuomone, Pasiūlymo nuostatos yra tarpnacionalinio pobūdžio ir neprieštarauja subsidiarumo principui.
Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo sukuriama demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo visame pasaulyje finansavimo priemonė atitikimo subsidiarumo principui klausimas	Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemone (toliau – EDŽTRP) siekiama padėti plėtoti ir stiprinti demokratiją ir teisinės valstybės principą, puoselėti pagarbą pagrindinėms laisvėms ir visoms žmogaus teisėms visose Europos Sąjungos bendradarbiavimo ir ekonominio, finansinio, techninio bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis politikos srityse, laikantis bendrų užsienio politikos ir išorės veiksmų principų. Komiteto nuomone, Pasiūlymo nuostatos atitinka nurodytąjį teisinį pagrindą, yra tarpnacionalinio pobūdžio. Siūlomo reglamento tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti ir, atsižvelgiant į veiksmo mastą bei aprėptį, tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu. Komitetas pateikė išvadą, kad Pasiūlymas neprieštarauja subsidiarumo principui.

Naujausi pakeitimai - 2012-07-19
Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė